Socialiniai tinklai

Finansai

„Visų burbulų motina“. Kaip bitkoinų krachas tapo dar viena pamoka Y kartai

technologijos

Paskelbta

data

Prieš metus pasiekusi viršūnę, bitkoino kaina dabar daugiau nei šešis kartus mažesnė. Daugelis ekspertų įspėjo, kad tai įvyks

Lygiai prieš metus 2017 metų gruodžio 17 dieną bitkoinas pagerino dar vieną istorinį rekordą: vienu metu už kriptovaliutą siūlė beveik $20 tūkstančių. Sunkumų ženklų lyg ir nebuvo. Entuziastai atidarinėjo fizines kriptovaliutų keitimo į „fiatinius“, tai yra paprastus grynuosius pinigus, punktus, stambios kompanijos siūlė savo klientams už pirkinius mokėti bitkoinais, o automobilių stovėjimo aikštelės greta konferencijų apie kriptovaliutas buvo užstatytos Lamborghini(šie automobiliai netgi tapo neoficialiu sėkmės kriptosferoje simboliu). Bet jau kitą dieną kursas sparčiai kristi. Sausio pradžioje bitkoinas jau kainavo apie $15 tūkstančių, vasarį – $10 tūkstančių, o praėjus lygiai metams po istorinio rekordo, jo kaina šiek tiek viršijo $3 tūkstančius.

Viena vertus, tai yra netgi labai neblogas rodiklis prieš 10 metų iš niekur atsiradusiai kriptovaliutai. Žvelgiant iš kitos pusės – internete pilna istorijų apie žmones, ėmusiusdidžiulius kreditus ar pardavusius visą savo turtą tik tam, kad galėtų investuoti į bitkoiną. Vadovas „misteris Satoshi“ [Nakamoto], nepateikia jokių paaiškinimų. #Gėda #Grąžinkpinigus“, – internete rašė vienas įširdęs kriptoentuziastas, kuris veikiausiai mažai ką žinojo apie bitkoino sukūrimo istoriją. Daugelis manė, kad kriptovaliutos gali tapti „ateities pinigais“, pakeisiančiais mums įprastas mokėjimo operacijas. Bet dar gerokai prieš baigiantis 2017-iesiems, stambios finansų organizacijos (bankų sistema SWIFT ir mokėjimų kompanija Stripe) atsisakė kurti blokų grandinių projektus, nes jų kūrimo išlaidos viršijo potencialų pelną.

Bitkoinui brangstant, vienas iš svarbiausių klausimų buvo, ar tai netaps dar vienu burbulu? Apie galimą krachą kalbėjo daugelis ekspertų. 2008 metų finansų krizę prognozavęs Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nouriel Roubini į šį klausimą neabejodamas atsakė teigiamai. 2018 metų vasarį, kai kriptovaliuta kainavo mažiau nei $10 tūkstančių, Roubini vadino ją „visų burbulų motina“, kurią palaiko „šarlatanai ir sukčiai“. JPMorgan Chase banko generalinis direktorius Jamie Dimon dar anksčiau prilygino kriptovaliutų ažiotažą „tulpių manijai“ Olandijoje.


„Kai apie tai kalba taksi vairuotojas, tai tikrai burbulas“



Harvardo universiteto docentas Vikram Mansharamani iš pradžių kriptovaliutų situacijos nebuvo linkęs laikyti burbulu. Kaip pasakoja Wall Street Journal, 2017 metais jis įsigijo kelis bitkoinus po tūkstantį dolerių. Gruodį, kai kaina buvo beveik 20 kartų didesnė, jis nusprendė juos parduoti, nes manė, kad rinka trauksis. Kad vyksmą būtų galima vadinti burbulu, Mansharamani nuomone, trūko vieno faktoriaus: plataus populiarumo. Bitkoino minėjimas Google paieškose tapo didžiausias maždaug tada, kai viršūnės pasiekė ir kaina. Mansharamani turėjo kitą paaiškinimą: „Kai apie tai kalba taksi vairuotojas, tai tikrai burbulas“.

Pasak Mansharamani, dar vienas burbulo indikatorius yra refleksyvumas – šį terminą naudoti pradėjo Georgas Sorosas devintajame dešimtmetyje. Viena iš pagrindinių refleksyvumo idėjų – prekių kainų kilimas ne visada susijęs su objektyvia realybe. 2017 metais kompanija block.one atliko IPO už daugiau nei $700 mln. Netrukus investuotojai pasiskundė, kad milijonai parduotų skaitmeninių žymenų (tokenų) neturi jokio pritaikymo. Jie investavo pinigus į projektą, neturintį jokio parengto produkto.

Dar vienas refleksyvumo įrodymas – kai kompanijos tyčia prie savo pavadinimo pridėdavo „blockchain“. Tarkime, nuostolingas JAV šaltos arbatos gamintojas Long Island Iced Tea persivadino į Long Blockchain, ir ta gerokai paveikė akcijų kainą – jos pabrango 200%.

Yra ir kita nuomonė: burbulai sprogsta, kam nors įrodžius jų egzistavimą. Bloomberg autorius Noah Smith pažymi: kaip rodo praktika, dažnai viskas vyksta atvirkščiai. 1929 metais ekonomistas Irvingas Fisheris džiūgavo: pasak jo, JAV akcijos pasiekė negrįžtamai aukštas kainas. Po dviejų mėnesių JAV įvyko Didžiąją depresiją pradėjusi rinkos griūtis. 2007 ir 2008 metais prieš pat ekonominę krizę ekonomistas Larry Kudlow teikė optimistines prognozes.

Bitkoino kracho pranašu tapo informacinio saugumo kompanijos įkūrėjas Johnas McAfee’is. Likus dešimčiai dienų iki bitkoino kurso kritimo pradžios, jis parašė: „Žmonės, vadinantys bitkoiną burbulu, arba tiesiog nesupranta blokų grandinės matematikos, arba net nesistengė jos suprasti. Šioje naujoje paradigmoje burbulai matematiškai neįmanomi“.

Paaiškėjo, kad netgi labai įmanomi. Bitkoino kritimas tapo trečiuoju sprogusiu burbulu per 20 metų (2008 metais įvyko hipotekų krizė, o 2000-aisiais – dotkomų rinkos krachas). Kaip aiškina Bloomberg, kriptovaliutos kursas didžiąja dalimi smuko dėl rinkos iracionalumo. Kaltas „minios elgesys“, spekuliacijos, daugybės blogai informuotų investuotojų įsitraukimas. Tai visiškai nestebina, nes įsijungti tapo labai paprasta.

Sprogęs bitkoino burbulas gali tapti pamoka visuomenei. Galų gale, tai buvo pamoka augančiai milenialų kartai: jei kas atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa, veikiausiai nuojauta jūsų neapgauna.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Finansai

Bankroto administravimas – mistika ir realybė. Verslas ar kreditorių apsauga?

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Kodėl kilo interesų konfliktas tarp bankroto administratoriaus ir administruojamos įmonės kreditorių ?

Lietuvos Respublikos bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas surašytas daugeliui bet greičiausiai ne bankroto administravimo paslaugas teikiančiai UAB „Tigesta“. Kreditorių interesai bendrovės administratoriams yra svetimi, trukdantys siekti asmeninės naudos subjektai.

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 7.4. dalis sako, kad laikydamasis teisingumo principo administratorius turi kalba, veiksmais ar siūlomais sprendimais nediskriminuoti jokio asmens ar asmenų grupės, tačiau bankrotus administruojanti UAB “Tigesta” mano kitaip: BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje administratorius Kauno apygardos teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant kreditoriaus kreditorinius reikalavimus bei sustabdant kreditoriaus balsavimo teises kreditorių susirinkime.

Ką visa tai reiškia ?

Laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudotis kreditoriaus balsavimo teise kreditorių susirinkime prieštarauja teisingumo principams. Tokios priemonės taikymas iškreipia bankroto proceso šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai apsunkina kreditoriaus padėtį ir gali negrįžtamai pažeisti jo teises bei interesus, be to, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių tikslui – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Lietuvos Apeliacinio teismo praktikoje įstatyme neįtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės taikymas bankroto procese yra ne kartą pripažintas neteisėtu, tačiau tas nepaliečia bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“.

Draudimas didžiausiam kreditoriui naudotis balsavimo teise kreditorių susirinkime, prilygsta teisės bankroto administratoriui nekontroliuojamai priimti sprendimus suteikimui, ir tai negrįžtamai pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus t.y. fundamentalų bankroto teisės principą – kreditorių lygiateisiškumo principą.

Ko siekia bankroto administratorius ?

UAB „Tigesta“ direktorė Raminta Valiulienė asmeniškai pačios administruojamai bankrutuojančiai bendrovei BUAB „Timber construction group“ remiantis jos pačios sudaryta paskolos sutartimi, paskolino 29 000 eur, t.y. tapo jos kreditore, kitaip tariant bankroto administratorė tapo asmeniu tiesiogiai teisiškai ir finansiškai suinteresuotu bankroto bylos baigtimi. Nors Įmonių bankroto įstatymas sako, kad toks asmuo negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla administratoriumi, tačiau gerb. R.Valiulienė nemato kliūčių toliau administruoti bankrutuojančią bendrovę, nors tokia veikla ir prieštarauja bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 9 dalyje išdėstytoms nuostatoms, kad laikydamasis nepriklausomumo principo bankroto administratorius turi būti nepriklausomas nuo įmonės, kurios bankroto byla yra nagrinėjama, nebūti paveiktas jokių esamų arba galimų interesų konfliktų, verslo santykių su kreditoriais, bet kuriais kitais fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias jis kontroliuoja.

BUAB „Timber construction group“ kreditoriai visapusiškai siekia bankrutuojančios bendrovės mokumo atstatymo ir veiklos tęstinumo, taip pat taikos sutarties pasirašymo, tačiau UAB „Timber construction group“ bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ toks sprendimas būtų nenaudingas.

Kas apgins kreditorius nuo kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų konflikto ? Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ar teismas ?

Administratorius yra ypatingą teisinį statusą bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Ypatingas administratoriaus darbo pobūdis įgalina jį veikti ypač apdairiai ir rūpestingai, nepažeidžiant ĮBĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, nuostatų bei laikantis administratorių elgesio kodekse įtvirtintų profesionalumo, nešališkumo, efektyvumo, bendradarbiavimo ir kitų principų. Pažeidęs šias nuostatas, administratorius privalo prisiimti ir atsakomybę dėl netinkamo savo funkcijų vykdymo ar nevykdymo. Administratorius nepalaiko dalykinių ryšių su kreditoriais (bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 10.1.p) ir dėl to santykiai tarp pareiškėjo ir administratoriaus tapo neperspektyvūs. Toks bankroto administratorius turėtų būti nušalintas nuo tolimesnio bankrutuojančios bendrovės administravimo. BUAB „Timber construction group“ kreditoriai jau kreipėsi į teismą dėl bankroto administratoriaus nušalinimo, tačiau tikisi, kad bankroto administratorius atsižvelgs į kreditorių pareikštus interesus, atliks savo pareigą, kuri numatyta Įmonių bankroto įstatyme ir Lietuvos Respublikos bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse.

Skaityti daugiau

Finansai

„Barclays“ Lietuvoje planuoja atleisti arba perkelti apie 350 darbuotojų, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

„Barclays“ išplatintame pranešime žiniasklaidai rašoma, kad svarstoma optimizuoti Vilniaus padalinio veiklą. Sprendimas esą susijęs su ilgalaike globalia banko strategija bei procesų optimizavimu, o ne su Lietuvos investicine aplinka.

„Kaip bet kuri kita didelė organizacija, „Barclays“ nuolat peržiūri savo veiklą visame pasaulyje. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės struktūra ir lokacijos, kuriose ji veikia, užtikrintų didesnį veiklos efektyvumą. Dėl to nuolat svarstome įvairias galimybes optimizuoti savo veiklą visame pasaulyje, įskaitant JAV, Indiją, Aziją ir Ramiojo vandenyno regioną bei Jungtinę Karalystę ir Europą, o joje – ir Lietuvą. Pabrėžiame, kad šie svarstymai vyksta globaliu lygmeniu, ir yra visiškai nesusiję su Lietuvos investicine aplinka“, – pranešime cituojamas M. Andrade Gonzalez.

Jo teigimu, šių svarstymų rezultatas gali būti apie 350 darbuotojų funkcijų panaikinimas arba perkėlimas iš Lietuvos. Bendrovė apie tai jau informavo visas suinteresuotas šalis, o šiuo metu vyksta konsultacijos su Darbo Taryba. Dėl tolimesnės „Barclays“ strategijos Lietuvoje, įskaitant Vilniuje veikiančią verslo startuolių darbo erdvę „Rise Vilnius“, šiuo metu daugiau jokių sprendimų nėra priimta, teigiama pranešime. „Barclays“ Lietuvos filialas šiuo metu turi 1148 darbuotojus. Bankinių operacijų centras Vilniuje įsikūrė 2009 m.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi