Socialiniai tinklai

Facebook

Visiems preinamas uždarbio būdas iš „Facebook“: jei tik turi žinių, gali gauti tūkstančius dolerių

Avatar

Paskelbta

data

Britų saugumo analitikas gavo 7 tūkst. 500 dolerių (apie 6 tūkst. 700 eurų) iš kompanijos „Facebook“. Taip bendrovė atsidėkojo jam už puslapyje surastą saugumo spragą, rašo BBC.co.uk.

Tokia yra didžiųjų kompanijų politika: jos skiria išmokas žmonėms, kurie apie spragą praneša kompanijoms pirmiau nei viešai paskelbia forumuose ir diskusijų portaluose. Taip jos ištaiso saugumo spragas dar iki tol, kol jomis pasinaudoja programišiai ir kiti nusikaltėliai.

Tai – jau antrasis Jacko Whittono paskatinimas, kurį jis gavo iš kompanijos „Facebook“: pirmą kartą jam buvo išmokėta 20 tūkst. dol.

„Facebook“ neseniai pranešė, kad kompanija nuo 2010 m. žmonėms, pamačiusiems saugumo spragų, jau yra išmokėjusi daugiau nei 4 mln. dolerių. Pranešta, kad vien praėjusiais metais 210 feisbuko vartotojų pagal šią programą gavo apie 936 tūkst. dolerių. Tai reiškia, kad vidutinė išmoka siekė apie 1 tūkst. 780 dol.

Jackas Whittonas tvirtino, kad tai – jo hobis. Jis yra aptikęs saugumo spragų ne tik feisbuke, bet ir mokėjimų sistemoje „PayPal“, „Microsoft“ programinėje įrangoje, „Dropbox“ debesyje ir socialiniame tinkle „Snapchat“ bei kituose.

„Paprastai surasti saugumo spragą ir ją patikrinti trunka apie dieną“, – sakė jis BBC portalui.

Pats naujausias jo atradimas, apie kurį jis pranešė „Facebook“ buvo susijęs su nuotraukomis, į kurias gali būti įterptas piratinis kodas: jį kūręs programišius gali perimti visų, ant tos nuotraukos paspaudusių „Facebook“ vartotojų, socialinių tinklų sąskaitas.

Tai reiškia, kad vartotojo kompiuteriui nekilo jokios grėsmės, tačiau jo feisbuko sąskaita gali būti valdoma nuotoliniu būdu – piktavalis gali siųsti privačias žinutes nieko nenumanančio feisbuko vartotojo draugams, publikuoti nuorodas ir paveiksliukus.

Facebook

Specialistai paaiškino, kodėl mes neištrinsime savo „Facebook“ paskyrų

LRT

Paskelbta

data

Skelbia

Bendrovė „Facebook“ eilinį sykį susikompromitavo, leisdama kažkam nevaržomai pelnytis pasinaudojant mūsų asmeniniais duomenimis. Šįkart pasipiktinimo ir nusivylimo išties būta didelio – nemažai žmonių ėmė svarstyti galimybę apskritai pasitraukti iš „Facebook“. Nepaisant to, viskas bus gerai, įsitikinę komunikacijos specialistai S. Shyamas Sundaras, Bingjie Liu ir Carlina DiRusso, kurių rašinys šia tema skelbiamas žurnale „Live Science“.

Netrukus daugumos „Facebook“ naudotojų, kurių šiuo metu daugiau kaip du milijardai, pyktis atlyš. Didžioji jų dalis grįš lygiai taip, kaip grįžo prieš tai, ir lygiai taip, kaip grįžo jau daug kartų prieš tai. Santykiuose, kurie yra grįsti piktnaudžiavimu, skriaudžiamoji pusė yra smarkiai priklausoma nuo skriaudėjo. Taip ir dauguma mūsų – paprasčiausiai negalime palikti „Facebook“, net ir suvokdami, kad būti kartu – kažkaip negerai, skelbiama tekste.

Mes mėgstame žiniasklaidą, žiniasklaida mėgsta mus

Ne vieną dešimtmetį trunkantys tyrimai rodo, kad mūsų ryšys su įvairių rūšių žiniasklaida yra simbiotinis: žmonės mėgsta žiniasklaidą, nes ją „vartodami“ gauna tam tikrą pasitenkinimą. Žiniasklaida suteikia žmonėms galimybę bent trumpam atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoti, susirasti bendraminčių. Taip jau yra, kad kuo daugiau žiniasklaida naudojamasi, tuo daugiau pasitenkinimo ieškoma ir atrandama.

Kalbant apie socialinę žiniasklaidą, viskas yra šiek tiek kitaip. Naudodamasis socialiniais tinklais, žmogus jų kūrėjams suteikia tam tikros informacijos apie save. Turėdamas šią informaciją, turinio kūrėjas gali pasirūpinti, kad naudotojo patirtis internete būtų kuo geresnė. Šiuo tikslu, siekiant kuo labiau atsižvelgti į asmeninius psichologinius naudotojų poreikius, atidžiai išstudijuojami jų elgsenos modeliai.

Vis dėlto „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir visa kita interaktyvioji medija mums siūlo ne tik turinį. Kartu mums atveriama begalė naujų veikimo galimybių, galinčių išpildyti daugybę bet kuriam iš mūsų būdingų troškimų.

„Facebook“ siūlomos interaktyvios priemonės leidžia mums paprasčiau patenkinti smalsumą, ištransliuoti mintis, viešai puikuotis savo įvaizdžiu, megzti draugystes ir pelnyti taip trokštamą aplinkinių pripažinimą. Socialinė žiniasklaida, naudodamasi bendrosiomis mūsų psichologinėmis ypatybėmis, priverčia mus nepaliaujamai spragsėti pele. Kuo daugiau atliekame spragtelėjimų, tuo daugiau informacijos apie save atskleidžiame. Toliau straipsnio autoriai paaiškina, kodėl mums, socialinių tinklų naudotojams, taip sunku ištraukti laidą iš rozetės kartą ir visiems laikams.

Susikuriame tokį įvaizdį, kokį tik norime

Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau šansų, kad kažkas mus įvertins teigiamai. Tyrimai rodo, kad strateginis savęs populiarinimas yra pagrindinis naudojimosi „Facebook“ veiksnys. Savo internetinę tapatybę formuojame visiems pranešdami, į kokį koncertą einame ir su kuo, kokias pažiūras remiame, kur dalyvaujame ir t. t. Šitaip kuriame savąjį internetinį „aš“ ir iš dalies nulemiame, kokį įspūdį apie mussusidarys aplinkiniai. Tikrovėje to daryti taip dažnai ir taip preciziškai būtų, ko gero, neįmanoma, o internete galime visą laiką puikuotis tobula savojo „aš“ versija.

Gausiname socialinius išteklius

Kuo daugiau atsiveriame, tuo didesnė mūsų socialinio tinklo vertė. Ką gali žinoti – gal visaip save populiarindamas vieną dieną sulauksi darbo pasiūlymo per „LinkedIn“? Ir ne tik tai. Galbūt tai padės tau atnaujinti ryšį su senu klasės draugu. Tyrimai rodo, kad aktyviai naudojantis „Facebook“ auga žmogaus socialinis kapitalas, nesvarbu, ar tas žmogus paprastas studentas, ar senjoras, norintis artimiau bendrauti su šeimos nariais ar atnaujinti ryšius su seniai matytais draugais. Aktyvumas socialiniuose tinkluose siejamas su didesniu pasitikėjimu savimi ir subjektyviu gerovės suvokimu.

Plečiame savo bendraminčių ratą

Kuo daugiau kartų spragtelime pele, tuo labiau esame „ant bangos“. Kaskart, kai spragtelime, norėdami pasidalyti kokia nors istorija ar parodyti, kad mums patinka vienas ar kitas produktas ar paslauga, mes prisidedame prie tam tikros tendencijos kūrimo. Įvairūs vertinimai, kuriais demonstruojama parama, kaip antai kokios nors prekės įvertinimas penkiomis žvaigždutėmis internetinės prekybos platformoje „Amazon“, yra gana paveikūs – iš dalies dėl to, kad jie atspindi bendrą nuomonę. Tai leidžia mums tapti internetinės bendruomenės, besiburiančios aplink konkrečias idėjas, renginius, judėjimus, istorijas ir produktus, dalimi ir sustiprinti savo priklausomybės grupei jausmą.

Turime galimybę pasireikšti ir būti įvertinti

Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau įgyjame galios. Kad ir kas tai būtų – keli žodžiai „Twitteryje“, įrašas „Facebooke“ ar ištisas straipsnis tinklaraštyje, tai yra mūsų saviraiškos produktas, kuriuo mes prisidedame prie socialinės žiniasklaidos diskurso formavimo. Tokio pobūdžio saviraiška mums gali suteikti nemažos jėgos. Visi įvertinimai, kuriais kiti žmonės reiškia mums paramą, pavyzdžiui, paspaudimai „patinka“ arba įvairūs šypsniukai, gali reikšmingai padidinti mūsų savivertės jausmą, kitaip tariant – patenkinti mūsų įgimtą psichologinį poreikį pelnyti aplinkinių pripažinimą.

Taigi socialinė žiniasklaida atveria daugybę mums labai svarbių galimybių, kuriomis pasinaudoti labai paprasta. Todėl jei galvojate, kad dauguma naudotojų sutiks taip lengvai to atsisakyti vien dėl tikimybės, kad neteisėtai iš jų „Facebook“ paskyrų ištraukti duomenys gali būti panaudoti darant įtaką rinkimų rezultatams, galvokite iš naujo, siūlo straipsnio autoriai.

Algoritmai visada su mumis

Daugumai iš mūsų gal ir nepatinka mintis, kad įvairūs algoritmai „kapstosi“ po mūsų asmeninę informaciją, tačiau esama įsitikinimo, kad ši neišvengiama blogybė vienaip ar kitaip pagerina mūsų patirtį internete. Informaciją apie mus renkantys algoritmai yra tie patys algoritmai, kurie mus skatina būti socialiais, priklausomai nuo mūsų pomėgių, elgsenos ir draugų rato. Jei „Facebook“ nuolat neniuksėtų mums į nugarą, mes veikiausiai nebūtume tokie socialūs. „Facebook“ – tarsi socialiniai klijai: jis nuolat mums siūlo su kuo nors susidraugauti, nuolat informuoja, jei kažkas iš draugų pasako ar padaro tai, kas mums gali būti įdomu.

Pamėginkite išsitrinti savo „Facebook“ paskyrą ir labai greitai suprasite, kokia tai didžiulė jūsų asmeninės ir visuotinės atminties saugykla. Viena iš šio rašinio autorių teigia pabandžiusi tai padaryti. Ji nurodo iškart sulaukusi daugybės įspėjimų, kokie dideli praradimai jos laukia: profilis nebeveiks, prisiminimai išgaruos, ryšys su daugiau kaip 500 draugų nutrūks. Ekrane, pasak jos, išdygo penkių draugų profilio nuotraukos, o šalia jų užrašas: „[tas ir tas] tavęs ilgėsis.“

Rašinio autorių teigimu, tai yra tas pats, kas tiesiai šviesiai paklausti, ar norite sąmoningai visam laikui nutraukti ryšius su visais draugais.

Skaityti daugiau

Facebook

„Facebook“ renka duomenis apie Jūsų skambučius ir SMS: kaip patikrinti, kokie duomenys yra surinkti

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

“Facebook” daug žino apie tave, tavo mėgstamus ir nemėgstamus dalykus, draugus ir tai nenuostabu, nes patys pateikiame šią informaciją sutikdami su jos naudojimosi taisyklėmis, spausdami patinka/nepatinka, bendrindami ką nors…

Bet ar žinote, jei savo Android įrenginyje įdiegėte “Facebook Messenger” programą, yra tikimybė, kad įmonė surinks jūsų kontaktus, SMS ir skambučių istorijos duomenis bent iki praėjusių metų pabaigos.

Naujosios Zelandijos programuotojas Dylan McKay atrado savo metų duomenis, įskaitant visų įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių žurnalų archyvą, kurį jis atsisiuntė (kaip ZIP failą) iš “Facebook”.

Kaip tik šiuo metu rutuliojasi Cambridge Analytica skandalas susijęs su neteisėtu “Facebook” asmeninių duomenų rinkimu ir pateikimu trečiosioms šalims.

Pasak “Facebook” atstovo, kadangi beveik visos socialinių tinklų svetainės buvo sukurtos taip, kad vartotojai galėtų lengviau susisiekti su savo draugais ir šeimos nariais, “Facebook” taip pat įkelia savo vartotojų kontaktus, kad jos vartotojai taip pat galėtų kuo lengviau bendrauti.

Kaip praneša “Ars”, senesnėse “Android” versijose, kai leidimai buvo daug mažiau griežtesni, “Facebook” programa įdiegimo metu pašalindavo kontaktinį leidimą, kuris leido bendrovę automatiškai pasiekti skambučių ir pranešimų duomenis.

Galų gale “Google” pakeitė Android leidimų veikimą savo API 16 versijoje, todėl ji tapo aiškesnė ir išsamesnė, informuodama naudotojus, kai bet kuri programa bando vykdyti leidimus. Tačiau kūrėjai galėjo apeiti šį pokytį, o “Facebook” ir toliau galėjo naudotis skambučių ir SMS duomenimis, kol “Google” nepasitvirtino Android API 4.0 versiją praėjusių metų spalį.

Netgi galite patikrinti, kokius duomenis socialinis tinklas surinko iki šiol, apsilankydamas “Facebook” nustatymuose → Atsisiųskite “Facebook” duomenų kopiją → “Mano archyvas”.

Jei nenorite, kad “Facebook” išsaugotų arba nuolat įkels jūsų kontaktus į savo serverį, galite išjungti nuolatinį įkėlimo parametrą “Messenger” programoje. Šis pakeitimas taip pat pašalins visus anksčiau įkeltus kontaktus.

“Facebook” vartotojai “Apple” įrenginiuose yra saugesni, nes “iOS” niekada neleido tylios prieigos prie skambučių duomenų.

Pabandžiau ir pats pažiūrėti ar galiu pažiūrėti savo skambučių ir SMS archyvą.

Atsisiunčiau savo Facebook archyvą ir radau, kad tikrai yra visi duomenys apie skambučius ir SMS. Tik turiu pastebėti, kad duomenys yra iš telefono su Android 4.4.4 versija. Su naujesniu telefonu, kuris naudoja Android 6.0 versiją, duomenų jau nepastebėjau. Tai rodo, kad čia bus susiję su senesne programine įranga ir jos leidimų sistema. Bet kuriuo atveju reikia skaityti ir žiūrėti kokius leidimus suteikiat, bet kuriai telefono programai.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi