Socialiniai tinklai

Verslas

Viena darbo valanda per metus Lietuvoje pabrango 8 proc

Avatar

Paskelbta

data

Naujaisiais, kovo 16 d. Bloomberg professional terminale paskelbtais duomenimis, Lietuvos darbo sąnaudų indeksas buvo didžiausias iš visų Baltijos šalių – 8,3 proc. Tai reiškia, jog vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2016 m. tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo daugiau negu 8,0 proc.

Nedaug nuo Lietuvos atsiliko Estija (8,2 proc.), mažiausias Darbo sąnaudų indeksas Baltijos šalyse fiksuotas Latvijoje (7,2 proc.). Visos ES Darbo sąnaudų indeksas buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos 1,5 proc.

Darbo sąnaudų indeksas kasmet yra skaičiuojamas kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje, pagal kurias išvedamas bendras vidurkis ir valstybės lyginamos tarpusavyje. Tai santykinis rodiklis, kuris išreiškia vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokytį per pasirinktą laikotarpį. Darbo sąnaudos apima tiek tiesiogines, tiek netiesiogines visas darbdavio išlaidas, atsirandančias samdant darbuotojus, t. y. bruto darbo užmokestis, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos, socialinės įmokos ir išmokos.

Darbo sąnaudų kitimo tendencijos aktualios tiek verslininkams, tiek darbuotojams, tiek valdžios atstovams. Didėjančios sąnaudos verslui kelia papildomas rizikas, kurių nesuvaldymas konkurencinėje rinkoje gali lemti ypač dideles problemas. Vis dėlto nedidėjantis, nekonkurencingas atlyginimas vargu ar išlaikys aukštą kompetenciją turinčius, lojalius darbuotojus, pritrauks potencialių kandidatų.Taipogi bet koks valdžios atstovų sprendimas darbo ir socialinės apsaugos klausimais gali daryti vienokią ar kitokią įtaką.

„Manau, kad darbo sąnaudų augimą Lietuvoje per šiuos metus ypač paskatino paslaugų sektoriaus proveržis. Jame apie 70 proc. darbo sąnaudų sudaro atlyginimai. Tokiam šuoliui įtakos taip pat turėjo darbo užmokesčio didinimas prekybos sferoje. Pramonėje šie pokyčiai jau įvykę anksčiau. Be to, bent vieną ar du augimo procentus nulėmė dalies verslo išėjimas iš šešėlio“, – komentuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, UAB „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis.

Pasak B. Žemaičio, priešingai nei ES, kur šie rodikliai yra sveikos ekonomikos požymis, Lietuvoje infliaciją dukart lenkiantis atlyginimų augimas nėra sveikas rodiklis, ypač kai darbo našumas tiek nekyla. „Darbo sąnaudų augimas yra iššūkis verslui ir pavojus jo konkurencingumui. Viena vertus, Lietuva negali likti pigios darbo jėgos šalimi, atlyginimai artės prie europinių, kitaip emigracijos nesustabdysime. Vienintelis būdas verslui įveikti šį iššūkį – investuoti į darbo našumo ir darbo organizavimo efektyvumo didinimą“, – sako B. Žemaitis.

Pramonėje iš visų Baltijos šalių didžiausias Darbo sąnaudų indeksas fiksuotas Latvijoje, o mažiausias Estijoje. Lietuva užėmė tarpinę poziciją. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonėje vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos 2017 m. ketvirtą ketvirtį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu padidėjo 7,9 proc., Latvijoje 8,6 proc., o Estijoje 5,0 proc. Pramonės sektoriuje visos ES šis vidurkis buvo lygus 2,3 proc., o euro zonos 1,3 proc.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto, kuriame veikia Bloomberg professional terminalas, profesoriaus Ryčio Krušinsko teigimu, ,didesnis Darbo sąnaudų indekso augimo fiksavimas rodo didėjančią naštą verslui dėl darbo vietų brangimo ir šį rodiklį galima būtų vertinti sugretinus su infliacijos ar produktyvumo rodikliais. Infliacijos rodiklis Lietuvoje, remiantis Bloomberg duomenimis (3,8 proc.), taip pat buvo beveik du kartus didesnis nei Europos Sąjungos. Apibendrinant, tokia situacija rodo gan sparčiai brangstančios darbo vietos išlaikymo tendencijas, kurios turėtų būti sietinos ir su augančiu produktyvumu.‘‘

DuomenysDS

pavDSindex

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Verslas

JAV įsiskolinimas vizualizuotas 100 JAV dolerių kupiūrose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šimtas dolerių

Dešimt tūkstančių dolerių

Vienas milijonas dolerių

Šimtas milijonų dolerių

100 milijonų dolerių = 1 metai darbo 3500 vidutinių amerikiečių

Vienas milijardas dolerių

Vienas trilijonas dolerių

JAV skola 2017 metais – 20 trilijonų dolerių

Skaityti daugiau

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Skaitomiausi