Socialiniai tinklai

Neramumai

Ukraina supykdė Vakarus išpuoliu prieš „prorusiška“ kritikų vadinamą televiziją

Avatar

Paskelbta

data

Ukraina pirmadienį išprovokavo retą Vakarų pykčio protrūkį, kai „Inter TV“, vienos populiariausių šalies televizijų, studiją padegė protestuotojai, nepatenkinti „prorusiška“ šio kanalo platforma. Incidentas akcentuoja, kaip perspėja kritikai, Ukrainos provakarietiškos vadovybės didėjančią netoleranciją kitokioms politinėms pažiūroms.

An activist speaks on his mobile phone as he walks graffiti that reads, "Burn Inter, burn"  on a protective barricade placed at the entrance of the TV channel "Inter" during a protest by activists in Kiev on September 5, 2016.  Activists, who accused Inter -- one of the biggest Ukrainian TV channels -- of a pro-Russian position and working for the Kremlin, blocked the channel's central office and the studios in order to hault its operation.  / AFP PHOTO / SERGEI SUPINSKY

An activist speaks on his mobile phone as he walks graffiti that reads, „Burn Inter, burn“ on a protective barricade placed at the entrance of the TV channel „Inter“ during a protest by activists in Kiev on September 5, 2016.
Activists, who accused Inter — one of the biggest Ukrainian TV channels — of a pro-Russian position and working for the Kremlin, blocked the channel’s central office and the studios in order to hault its operation. / AFP PHOTO / SERGEI SUPINSKY

„Joks fizinis žiniasklaidos užpuolimas yra nepriimtinas, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje parašė JAV ambasada Kijeve. – Palaikome pastangas ištirti „Inter“ padegimą ir atidžiai stebime jo pasekmes.“

„Inter TV“ dažnai sulaukdavo prieštaringų vertinimų, o 2015 metais vos neprarado licencijos, kad tiesiogiai transliavo Naujųjų metų sutiktuves iš Maskvos. Ši televizija tvirtina turinti daugiausiai žiūrovų Ukrainoje, o jos politiką, kaip pranešama, formuoja nuversto Maskvos remto prezidento Viktoro Janukovyčiaus buvęs administracijos vadovas. Per televizijos pagrindinę studiją apsupo maždaug 20 ukrainiečių nacionalistų kamufliažinėmis uniformomis. Jie apmėtė pastatą Molotovo kokteiliais ir jį padegė. Kanalas buvo priverstas dalį savo naujienų transliuoti iš gatvės, kol buvo malšinamos liepsnos. Nacionalistų protestuotojai pirmadienį aplink „Inter“ būstinę, aprašinėtą šūkiais „Rusija, lauk“, pastatė metalinę tvorą. Juos stebėjo policija.

Police stand guard as an activist sprays the word 'Russia' on the barrier around Ukrainian television channel "Inter," which protesters say has an anti-Ukrainian stance, in Kyiv, Ukraine September 5, 2016. photo by Maxym Marusenko *** Please Use Credit from Credit Field ***

Police stand guard as an activist sprays the word ‘Russia’ on the barrier around Ukrainian television channel „Inter,“ which protesters say has an anti-Ukrainian stance, in Kyiv, Ukraine September 5, 2016. photo by Maxym Marusenko 

Ukrainos lyderiai nusprendė užimti griežtą poziciją ir užsipuolė Rusiją.

Protestuotojai prie pastato taip pat pastatė kelias palapines; organizatoriai žadėjo tęsti protestą, kol kanalo transliacijos bus nutrauktos. Televizija pagalbos kreipėsi į Ukrainos generalinį prokurorą ir vidaus reikalų ministrą. „Inter“ reikalauja, kad teisėsauga imtųsi ryžtingų veiksmų kanalo studijai atblokuoti ir tvarkai atkurti“, – sakoma televizijos pareiškime jos interneto svetainėje. Pirmadienį televizija transliavo savo įprastą filmų ir pramoginių laidų puokštę. Tačiau Ukrainos lyderiai nusprendė užimti griežtą poziciją ir užsipuolė Rusiją. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Kremlių finansuojant „kai kurias žiniasklaidos priemones, kad destabilizuotų politinę situaciją Ukrainoje“. „Bet turėtume į tai atsakyti visiškai teisiniu būdu, – pabrėžė jis per saugumo pareigūnų susirinkimą. – Smurtas niekada nepriimtinas.“

2928538 09/05/2016 The Ukrainian Inter TV Channel building in Kiev, which was set on fire on September 4, 2016. Алексей Вовк/Sputnik

09/05/2016 The Ukrainian Inter TV Channel building in Kiev, which was set on fire on September 4, 2016. Алексей Вовк/Sputnik

Kritika – iš ES ir JAV

Ukrainą, jau ilgiau kaip dveji metai kovojančią su prorusiškais separatistais šalies rytuose, rėmė jos sąjungininkės Vakaruose.

Ukraina yra uždraudusi transliuotojams rodyti populiarius rusiškus serialus ir filmus, nes juose, Kijevo nuomone, negatyviai vaizduojama Ukrainos istorija.

Tačiau ji sulaukė kritikos iš šalininkių užsienyje ir tarptautinių stebėtojų, kurie bando užbaigti vieną kruviniausių nuo 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų Europos konfliktų, jau pareikalavusį beveik 10 tūkst. gyvybių. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiniasklaidos laisvių atstovė griežtai kritikavo televizijos užpuolimą. „Smurtas niekada nėra priimtinas atsakas, kai nepritariama redakcijos politikai, net jei reportažai yra laikomi provokaciniais ir kontroversiškais“, – sakoma Dunjos Mijatovič pareiškime. Europos Sąjunga antradienį taip pat paragino Ukrainą atlikti visapusišką nepriklausomą tyrimą dėl televizijos studijos Kijeve padegimo, o Vašingtonas jau anksčiau pasmerkė ir nepriimtinu pavadino „Inter TV“ užpuolimą. Europos Komisijos atstovė Maja Kocijančič sakė, kad laisva žiniasklaida yra būtina bet kokioje demokratijoje ir kad Briuselis „kreipia didelį dėmesį į visus smurto prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones incidentus“. „Raginame atlikti visapusišką, nepriklausomą tokių incidentų tyrimą – aišku, kad atsakingieji neliktų nenubausti“, – žurnalistams sakė M.Kocijančič. „Prezidento Porošenkos pareiškimas, raginantis prokurorą pradėti tyrimą, šiuo atžvilgiu yra tinkamas žingsnis“, – pridūrė ji. Žiniasklaidos organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) skyrė Ukrainai 107-ąją iš 180 vietų savo šiemetiniame Pasaulio spaudos laisvės indekse. Ukraina yra uždraudusi transliuotojams rodyti populiarius rusiškus serialus ir filmus, nes juose, Kijevo nuomone, negatyviai vaizduojama Ukrainos istorija.

 

Neramumai

Rusai giriasi parsivežę vieną amerikiečių raketą iš Sirijos – ką iš jos įmanoma sužinoti?

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Nors amerikiečiai tvirtina, kad tai nėra tiesa, Rusija teigia, kad iš Sirijos parsivežė geros būklės „Tomahawk“ sparnuotąją raketą, naudotą prieš cheminių ginklų saugyklas. Rusijos karininkai netgi teigia, kad ši raketa jiems padės pagerinti savo šalies raketas. Bet ką iš tikrųjų galima sužinoti iš nesprogusios sparnuotosios raketos?

Visų pirma, įdomu tai, kad rusų karininkai pripažįsta „Tomahawk“ raketos pranašumus ir ketina jos technologinius sprendimus panaudoti savo sparnuotosioms raketoms tobulinti. Žinoma, ginkluotės ekspertai sutinka, kad amerikiečių technologijos yra pranašesnės, tačiau patys rusai tai pripažįsta itin retai. Kita vertus, ar jie tikrai galės pagerinti savo ginkluotę tos galimai surastos „Tomahawk“ raketos pavyzdžiu?

Galimybė, kad raketa nesprogusi nusileis priešo teritorijoje, yra numatyta. Todėl kuriant šiuos ginklus stengiamasi priešui netyčia nepateikti per daug informacijos ir technologinių paslapčių. Tačiau raketa vis tiek turi veikti, todėl ji yra prikimšta įvairios elektronikos, valdymo komponentų ir kitų dalių. Idealiu atveju, raketa sprogsta ir suduoda smūgį taikiniui kartu susinaikindama ir pati. Tačiau jei ji išlieka, priešas gali ištirti jos valdymo mechanizmus, variklį, korpuso konstrukciją ir kitas technologijas.

1998 metais net 6 „Tomahawk“ raketos nukrito Pakistane. Kinų žiniasklaida skelbė, kad jos buvo panaudotos Pakistano ir Kinijos karinėms technologijoms tobulinti. Tačiau dažniausiai šis tobulinimas yra susijęs ne su savų raketų gerinimų, bet su priešraketine gynyba – raketose ieškoma silpnųjų vietų, kurias galima išnaudoti nuo jų ginantis. Tai – labai sunkus darbas. Norint ištirti sudėtingas karines technologijas, reikia patiems turėti sudėtingą įrangą bei šią sritį išmanančius specialistus.

Štai britų „BAE Systems“ anksčiau yra net įsileidusi žurnalistus į vietą, kurioje tiria surastas kitų valstybių raketas. Visų pirma toks ginklas patenka į sterilų kambarį, kuriame tiriami raketos valdymo elementai. Stengiamasi išsiaiškinti, kaip raketa seka savo taikinį ir koreguoja kursą. Išsiaiškinę pagrindinius parametrus, specialistai įsilaužia į raketos kompiuterį, kad galėtų jį valdyti. Tuomet prasideda simuliacijos – raketa gali daugybę metų persekioti įsivaizduojamus taikinius, nors jos variklis seniai nebeveiktų. Kartais šie bandymai, kuomet raketos kompiuteris simuliacijoje stengiasi nukreipti ginklą į numatytą taikinį, trunka net kelerius metus. Galiausiai, pradedamos bandyti įvairios priemonės tokioms raketoms atremti.

Rusija turi panašią laboratoriją. Neaišku, kokia įranga joje yra ir kokia rusų specialistų kompetencija, tačiau nuvertinti jų nereikėtų. Manoma, kad didžiausią dėmesį Rusija skirtų „Tomahawk“ antenoms ir navigacijos įrangai. Rusijos vykdoma elektroninė karyba yra išties stipri, todėl nesuveikusi „Tomahawk“ raketa galėtų išplėsti radijo bangų trikdymo aparatų galimybes. Galiausiai, Rusija tikrai gali ištirti variklius, kad ateityje raketas būtų galima lengviau aptikti pasinaudojant jų IR spindulių pėdsaku.

Rusija jau patvirtino, kad į Siriją artimiausiu metu siųs pažangias oro erdvės gynybos sistemas. Tačiau praeis dar ne vieneri metai, kol „Tomahawk“ suteiktos pamokos jiems duos kokios nors naudos. Žinoma, jei Sirijoje surasta „Tomahawk“ raketa nėra tik mitas.

Skaityti daugiau

Neramumai

Svarstoma netikėta idėja: kaip penktosios kartos naujieji F35 naikintuvai galėtų numušinėti Šiaurės Korėjos tarpžemynines raketas.

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Šiaurės Korėja, regis, nuolatos arba vykdo tarpžemyninių balistinių raketų bandymus, arba juos planuoja. Kol kas naujienų šia tema nėra, tačiau JAV jau rimtai vertina grėsmę, iš kurios prieš kelerius metus tik juokėsi. JAV turi sistemas, ginančias nuo tokių raketų, tačiau visada svarstomi visi įmanomi gynybos būdai. Pavyzdžiui, ar naikintuvas gali numušti balistinę raketą?

JAV sukurtos antžeminės priešraketinės sistemos yra vertinamos įvairiai. Viena vertus, bandymai parodė, kad jos gali veikti tiksliai, tačiau ekspertai pastebi, kad Šiaurės Korėjos smūgis būtų netikėtas ir neprognozuojamas. Neaišku ir kiek tiksliai JAV karo ekspertai išmano Šiaurės Korėjos kovinių galvučių galimybes. Taigi, svarstoma nuo raketų gintis ir iš oro – JAV naikintuvai greitai turės patobulintas oras-oras tipo raketas, kurios, galimai, padės gintis nuo tarpžemyninių raketų?

Justinas Bronkas, JAV karinės aviacijos ir oro mūšių ekspertas, teigia, kad iš tiesų technologiškai tai nėra taip jau sudėtinga. Bronko teigimu, pakaktų šiek tiek pakeisti turimų oras-oras raketų programinę įrangą, kad jos įgytų teorinę galimybę kovoti prieš balistines raketas. Greičiausiai tokias galimybes galėtų įgyti F35 naikintuvas, tačiau šis ginklas neišvengiamai turėtų didelių trūkumų.

Visų pirma, F35 turėtų atsidurti netoli balistinės raketos dar jos paleidimo stadijoje. Taigi, šiuo atveju naikintuvai turėtų veikti ne virš JAV, o netoli Šiaurės Korėjos. Taigi, misija savaime būtų pavojinga, o sėkmės tikimybė, pavadinkime, teorinė. F35 naikintuvai jau yra dislokuoti Japonijoje dėl paaštrėjusios situacijos Korėjos pusiasalyje. Skaičiuojama, kad jie suspėtų nuskrieti į tinkamą tašką paleisti ginklus į balistinę raketą, tačiau laiko tarpas sėkmei būtų labai mažas. Kur kas tikslingiau būtų Šiaurės Korėjos raketą numušti iš laivo paleista raketa. F35 tokioje misijoje padėtų koreguodamas raketos trajektoriją, padidindamas sėkmės tikimybę.

JAV THAAD sistema bandymuose pasirodo tiesiog puikiai, tačiau yra tinkama tik trumpo ir vidutinio nuotolio balistinėms raketoms naikinti. Kitaip tariant, THAAD negali apginti JAV teritorijos nuo Šiaurės Korėjos raketų. Kita vertus, JAV sąjungininkai regione džiaugiasi THAAD dislokavimu. JAV nuo ilgo nuotolio raketų saugosi kita sistema, žinoma GMD („Ground-based Midcourse Defense“). Pastaroji dar gegužę pratybose sėkmingai atrėmė raketą, paleistą iš 4200 mylių atstumo. Problema ta, kad GMD sėkmės statistika nedžiugina – ji pasiekia savo tikslą tik 55 % atvejų.

JAV taip pat planuoja panaudoti lazeriais apginkluotus dronus, kurie užkirstų kelią net pradėti ataką. Visgi, neatmetama ir tiesioginio prevencinio smūgio tikimybė. Tai regioną ir neramina labiausiai. Kiek kartų Šiaurės Korėja dar bandys tarpžemynines raketas, kol JAV nuspręs, kad pakaks?

Skaityti daugiau

Skaitomiausi