Socialiniai tinklai

Aktualijos

Tyrimas: Vasario 16-oji atšvęsta sėkmingai – mano trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų

Avatar

Paskelbta

data

Vasario 16-oji atšvęsta sėkmingai

Atliktas tyrimas parodė, kad reikšmingai išaugo gyventojų, laikančių Lietuvos valstybės atkūrimo dieną svarbia jiems asmeniškai ir jų artimiems žmonėms, dalis – 26–40 metų grupėje šis augimas siekia net 18 procentiniais punktais (išaugo nuo 52 iki 70 proc.).

Bendrai asmeninė svarba išaugo 8–13 procentinių punktų (nuo 60 iki 68 proc. asmeniškai sau ir nuo 51 iki 64 proc. žmonėms, su kuriais kasdien bendraujame). Vasario 16 – oji, pagal asmeninę svarbą, užima trečią vietą, po Kalėdų ir Velykų.

„Vertybiniai pokyčiai yra imlūs laikui, tad atlikto tyrimo duomenys iš ties džiugina, – statistiškai reikšmingas šios dienos svarbos augimas pastebimas daugumoje gyventojų grupių.

Tikėtina, kad tam įtakos turėjo ir tikslinga šimtmečio komunikacija įvairiuose kanaluose pasiekiant skirtingų amžiaus grupių auditorijas“, – komentuodama tyrimo rezultatus pastebėjo „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Jurgita Račkytė-Vilimė.

Tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus ženkliai augo tiek pačio šimtmečio, tiek ir šimtmečio logotipo žinomumas, kuris pasiekė net 98 proc.

„Valstybės atkūrimo šimtmetį šventė visa Lietuva. Džiugu, kad šventėme, o ne tik minėjome – į šventinį šurmulį aktyviai įsitraukė ne tik pavieniai žmonės ar įvairios bendruomenės, bet ir verslo atstovai.

Žmonės pajautė asmeninį ryšį su šimtmečiu, tai puikiai atskleidžia atlikto tyrimo rezultatai,  parodantys asmeninės svarbos didėjimą ir aktyvesnį įsitraukimą švenčiant Vasario 16-ąją“, – sako Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komunikacijos ekspertas Marius Gurskas.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų žino apie šimtmetį, ką ši diena reiškia, tačiau vis dar painioja valstybės ir nepriklausomybės atkūrimo datas  – 53 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad Vasario 16-oji yra Valstybės atkūrimo diena, o 36 proc. teigė, kad tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Valstybės atkūrimo šimtmetį dauguma gyventojų šventė su savo šeimos nariais, draugais, dalyvavo šventiniuose renginiuose.

Geriausiai žinomi šimtmečio renginiai   100 simbolinių laužų Vilniaus Gedimino prospekte (55%) ir eitynės „Valstybingumo keliu“ (51%). Apie bent vieną šimtmečio renginį girdėjo 83% apklaustųjų.

Daugiausiai gyventojų įsitraukimo sulaukusios šimtmečio iniciatyvos – pasveikinti vieni kitus su Valstybės atkūrimo šimtmečiu (56%) ir Trispalvės kėlimas (54%).

Informacija apie šimtmetį ir jo renginius daugiausiai žmonių pasiekė (68 proc.) radijo ir televizijos pagalba. Lyginant su praeitais metais, kur kas daugiau Lietuvos gyventojų informaciją apie šimtmetį pastebėjo interneto portaluose (augimas nuo 42 iki 54 proc.), spaudoje (30 ir 42 proc.), socialinėje medijoje (28 ir 41 proc.), iš draugų/pažįstamų (13 ir 26 proc.), renginių metu (12 ir 25 proc.).

Informacija apie šimtmetį gyventojus ne tik pasiekė, bet buvo pateikiama jiems priimtinesne forma – 60 proc. respondentų pateiktą informaciją apie šimtmetį vertino kaip aiškesnę. 2017 m. tokių buvo tik 27 proc.

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausa atlikta  2018 m. kovo 13-19 d.

 

Komentaras

Tuščių, bet pelningų amžinų etatų peryklos Lietuvoje

Ruslanas Baranauskas

Paskelbta

data

Tūkstančiai jaunuolių baigę universitetus laimės ieško svetur, nes čia  diktatorių valstiečių ir verslo lobistų šalelėje, kur tik dėdulių ir tetulių vaikai turi gūžteles irštvoje laisvės kvėpuoti nėra ir nebus, pasyvi mūsų visuomenė, bijo streikuoti, mitinguoti.

Prikurta tokių kontorų, kur tik prastumti dienelę be kokybės, kaštų, naudos, o valstybė ar milijardierė yra, kad meta pinigus balon?

1.LRS. 141  narys kiek priima įstatymų, gerina realią situaciją? Sąskaitų suvedimai tik vyksta seimo rūmuose, revanšas- o žmonių interesai nusispjaut, kas trukdo visuomenininkams rinkt parašus ir šios institucijos nereikia, teisi viena jurbarkietė, šveicarams gana 7atstovų, belgai vėl renkasi tik priimti nutarimus, prieškaryje į posėdžius pas mus rinkdavosi agronomai, mokytojai,teisininkai, tik siekia pasipinigauti mūsų ponai su patarėjų tuntais. Kai išgirdau, kad  Krivickas siūlomas žemės ūkio ministru net aiktelėjau, tai aš privalau būti 7universitetų rektoriumi tada?

2.Užimtumo tarnyba. Kavos plampimas ir nesiskaitymas su bedarbiais, paskirtomis aptarnavimo valandomis, jokio individualaus darbo, jei paskirtas laikas 8val. nebūk tikras, kad ir 10val. prieisi, kad šiandien nebus konsultantės nereikia informuoti el.paštu, paskambinti, prie durų prikabinti lapelį- teisūs kraštiečiai tau reik juk darbo-ne jiems, tu ir lankstykis, o į el.laiškus negali atsakinėti, jie siunčiami automatiškai. Kur įdarbinimo procentai, protinio darbo alternatyvos, pasiunčia darbdavys skelbimą, kad reik darbuotojų apatinių gamyboje sutik, kad ir baigei  VDU- KITAIP SKRENDI LAUKAN, DARBO VIETŲ KŪRIMAS INTELEKTUALINĖJE SFEROJE LIETUVOJE NEĮMANOMA MISIJA.

3.LGGRCT.  Suveikė liustracijos įstatymai, kiek jaunų kadrų įdarbinta, praktikantų, atsiprašyta viešai apdergto Sladkevičiaus, Banionio, kur jų viešos ataskaitos, darbai- palikti kaip padalinį prie istorijos instituto- bet ne pastatas su šitokiu išlaikymu už nulinius rezultatus.

4.URM. Jeigu olandai mus laiko latviais, o graikai nežino apie valdovus pasako, kad diplomatija neatlieka savo darbo, kur šalies įvaizdžio koncepcija/?

5.LRT.LT. Jokios demokratijos nerasta, nuomonių pliuralizmo, mokomųjų laidų apie profesinį parengimą, užsienio šalių patirtį, laidų kokybė yra klaikuma.

 6.LKF. Sabonis yra didis krepšininkas- bet tik tiek, nėra portalo atnaujinimo, mokinių rengimo programų, perspektyvų, į rinktines imami treneriai senos pažinties, atviras nusistatymas prie kai kuriuos krepšininkus, kur sporto metodikos leidiniai?

7.LFF. Niekinė kontora su graudumu ir korupcijos neskaidriu kvapuku, kur pinigai stadionui išplauti per šokoladinius batonėlius ir visokius kitokius fintus, per šitiek metų nepapulti į jokį tarptautinį turnyrą yra gėda ir šitas konglomeratas turi būti išardytas   Liubinskui įsikišus rimtai.

Skaityti daugiau

Švietimas

Priminimas tėveliams iš Darbo inspekcijos – dėl Rugsėjo 1-osios šventės

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Artėjant Rugsėjo 1-ąjai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėveliams, kad tėvai auginantys vaikus iki 14-os metų, gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekse numatytų garantijų.

Šiemet Rugsėjo 1-oji (Mokslo ir žinių diena) bus sekmadienį, tai šia galimybe tėvai galės pasinaudoti rugsėjo 2-ąją, pirmadienį, į kurį nukeliama mokslo metų pradžios šventė.

Tėvams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo (paruošiamoji klasė prieš mokyklą), pradinio ugdymo (nuo 1 iki 4 klasės) ir pagrindinio ugdymo (nuo 5 iki 10 klasės) programas. Pirmąją mokslo metų dieną, suteikiama teisė gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, mokant vidutinį darbo užmokestį.

Ši garantija netaikoma darbuotojams, jau turintiems teisę į vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“ (t.y. auginantiems du vaikus iki 12 metų ar auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų).

Skaityti daugiau

Skaitomiausi