Socialiniai tinklai

Socialiniai tinklai

„Twitter“ gimtadienį temdo susirūpinimas dėl jo ateities

Avatar

Paskelbta

data

Socialinis tinklas „Twitter“ pirmadienį mini savo įkūrimo 10-ąsias metines, bet daugeliui šis projektas atrodo nelabai vykęs: nors ir tapęs pajėgia komunikavimo priemone, jis nesugebėjo pritraukti daug vartotojų ir tapti pelningu.
Po tviskančio debiuto prieš dešimtmetį „Twitter“ tapo beveik privaloma priemone žurnalistams, aktyvistams ir garsenybėms, bet nesugebėjo pademonstruoti, kad turi potencialo plėsti už prisiekusių šio socialinio tinklo vartotojų rato ribų ir tapti visų naudojamu įrankiu.
Internautams gali būti sunku įsivaizduoti ateitį be „Twitter“, bet jį valdanti San Fransiske įsikūrusios bendrovės akcijų vertė smuko, vadovas pasitraukė, o personalas buvo sumažintas.
„Twitter“ rūpesčius padidino faktas, kad šiais metais bendrovės akcijų vertė pasiekė visų laikų žemumas ir buvo beveik perpus mažesnė negu 2013 metais, kai jos akcijomis buvo pradėta prekiauti biržoje. Kompanija vis dar neišbrenda iš nuostolių, nors jos pajamos didėja.
2015 metų pabaigoje „Twitter“ aktyvių vartotojų bazė tebebuvo apie 320 milijonų. Nors tai didelis pasiekimas, „Twitter“ nesugebėjo žengti koja kojon su savo sparčiai augančiais varžovais ir pritraukti daug naujų vartotojų.
Dėl šių nesklandumų „Twitter“ buvo priverstas sugrąžinti vieną iš savo įkūrėjų Jacką Dorsey į generalinio direktoriaus postą, bet tas žingsnis nenutildė gandų apie tikėtiną bendrovės pardavimą arba prijungimą.
„Jis dar nemiręs“, – „Twitter“ padėtį komentavo konsultacinės bendrovės „Enderle Group“ nepriklausomas analitikas Robas Enderle.
„Stebint visus rodiklius, matosi, kad jų padėtis smarkiai neblogėja, bet ji taip pat neatrodo gerėjanti“, – pridūrė jis.
Kai kurių nuomonė, „Twitter“ tapo savo sėkmės auka: šiame tinkle skelbiama tiek daug informacijos, kad joje tampa sunku susigaudyti.
„Twitter“ tebėra neįtikėtinai aktualus, kai tai susiję su dideliais kultūros renginiais, svarbiomis naujienomis – dalykais, kuriuos žmonės aptarinėja visame pasaulyje“, – sakė bendrovės „eMarketer“ analitikė Debra Aho Williamson.
„Vis dėlto kiekvienas, kuris seka vos porą šimtų žmonių, gali būtų lengvai užtvindytas informacijos kiekio, – pridūrė ji. – Tai tampa darbu, o ne pramoga.“
Tačiau kai kurie analitikai įsitikinę, kad „Twitter“ tikrąją vertę demonstruoja JAV prezidento rinkimų kampanija, ypač respublikonų favorito Donaldo Trumpo atveju.
„Prieš aštuonias savaites būčiau sakęs, kad „Twitter“ dienos suskaičiuotos; dabar to nebesakyčiau“, – bendrovės „Global Equities Research“ analitikas Tripas Chowdhry sakė naujienų agentūrai AFP.
Pasak analitiko, D.Trumpas pademonstravo, kokiu pajėgiu įrankiu gali tapti „Twitter“ tiems, kas aktyviai juo naudojasi.
„Manau, kad blogiausias „Twitter“ laikotarpis jau baigėsi, teigė T.Chowdhry. – Ši platforma turi kojas.“
T.Chowdhry taip pat argumentavo, kad Indijos premjeras Narendra Modi taip pat veiksmingai naudojosi „Twitter“ per savo rinkimų kampaniją, o pažangiųjų technologijų bendrovės „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas supurtė automobilių pramonę, padedant šiai trumpųjų žinučių platformai.

Socialiniai tinklai

„Google+“ uždaromas anksčiau negu planuota

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Aptikus naują programinę klaidą, privatiems naudotojams skirta JAV interneto milžinės „Google“ socialinio tinklo „Google+“ versija bus uždaryta anksčiau negu iš pradžių planuota. Pasak viceprezidento Davido Thackerio, atsakingo už „G Suite“ produktų valdymą, socialinis tinklas „Google+“ nustos veikti balandžio mėnesį – keturiais mėnesiais anksčiau, nei planuota, – o bendrovė sutelks dėmesį į verslui pritaikytą versiją.

Taikomųjų programų sąsajų (API) programos, kurias programinės įrangos kūrėjai naudoja prieigai prie „Google+“ duomenų, bus uždarytos per maždaug 90 dienų, nurodė D.Thackeris.

„Pastebėję šią naują klaidą, nusprendėme pagreitinti visų „Google+“ taikomųjų programų sąsajų išjungimą,“ – šią savaitę parašė D.Thackeris tinklaraštyje.

„Suprantame, kad tai nepatogu programų kūrėjams, tačiau siekiame užtikrinti naudotojų apsaugą.“

Pasak bendrovės, naujoji klaida, atsiradusi lapkričio mėnesį atnaujinant programinę įrangą, buvo aptikta įprastų bandymų metu ir pašalinta.

„Google“ nustatė, kad nuo klaidos, dėl kurios naudotojo vardas, pavardė, profesija, amžius, e. pašto adresas ir kita paskyrų informacija taikomosioms programoms buvo prieinama net ir tuo atveju, jeigu paskyra buvo privati, galėjo nukentėti maždaug 52,5 mln. naudotojų.

„Nė viena trečioji šalis nesukėlė grėsmės mūsų sistemoms ir neturime jokių duomenų, kad programų kūrėjai, kurie šešias dienas galėjo pasinaudoti šia spraga, apie tai žinojo arba kokiu nors būdu netinkamai ja pasinaudojo,“ – pažymėjo D.Thackeris.

Spalio mėnesį „Google“ paskelbė planuojanti uždaryti socialinį tinklą, kuriame prieš tai buvo pašalinusi klaidą, dėl kurios buvo atskleisti net 500 tūkst. paskyrų asmens duomenys.

Atlikus saugumo patikrinimą, buvo nustatyta programinės įrangos klaida, trečiųjų šalių programoms suteikianti prieigą prie „Google+“ paskyrų privačių duomenų, kuriais naudotojai dalijosi tik su draugais.

„Google“ pareiškė, jog trečiosioms šalims buvo prieinama tik informacija, nurodoma pasirinktinai pildomuose paskyros laukeliuose, įskaitant naudotojo vardą, pavardę, amžių, lytį, profesiją ir e. pašto adresą.

Bendrovė teigė tuomet neradusi įrodymų, jog programų kūrėjai pasinaudojo šia klaida.

2011 metais kaip konkurentas socialiniam tinklui „Facebook“ pasiūlytas „Google+“ nesulaukė didelio populiarumo.

Kalbėdamas apie priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta uždaryti šį socialinį tinklą, „Google“ atstovas spaudai paminėjo „didelius iššūkius kuriant ir išlaikant sėkmingą „Google+“, kuris atitiktų naudotojų lūkesčius“, taip pat „mažą naudotojų skaičių“.

„Google+“ naudotojams leidžia atsisiųsti ir dalytis duomenimis, tokiais kaip nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Tuo tarpu „Google“ planuoja pasiūlyti naujų „į darbo vietą orientuotų“ funkcijų, kad „Google+“ būtų patrauklesnis kaip „saugus verslo socialinis tinklas“ ir būtų aktyviau naudojamas įmonėse.

„Mūsų apžvalga parodė, kad „Google+“ labiau tinka kaip verslo produktas, kurį naudodami bendradarbiai gali dalyvauti vidaus diskusijose,“ – pareiškė Kalifornijos valstijoje įsikūrusi interneto milžinė.

Skaityti daugiau

Facebook

Specialistai paaiškino, kodėl mes neištrinsime savo „Facebook“ paskyrų

LRT

Paskelbta

data

Skelbia

Bendrovė „Facebook“ eilinį sykį susikompromitavo, leisdama kažkam nevaržomai pelnytis pasinaudojant mūsų asmeniniais duomenimis. Šįkart pasipiktinimo ir nusivylimo išties būta didelio – nemažai žmonių ėmė svarstyti galimybę apskritai pasitraukti iš „Facebook“. Nepaisant to, viskas bus gerai, įsitikinę komunikacijos specialistai S. Shyamas Sundaras, Bingjie Liu ir Carlina DiRusso, kurių rašinys šia tema skelbiamas žurnale „Live Science“.

Netrukus daugumos „Facebook“ naudotojų, kurių šiuo metu daugiau kaip du milijardai, pyktis atlyš. Didžioji jų dalis grįš lygiai taip, kaip grįžo prieš tai, ir lygiai taip, kaip grįžo jau daug kartų prieš tai. Santykiuose, kurie yra grįsti piktnaudžiavimu, skriaudžiamoji pusė yra smarkiai priklausoma nuo skriaudėjo. Taip ir dauguma mūsų – paprasčiausiai negalime palikti „Facebook“, net ir suvokdami, kad būti kartu – kažkaip negerai, skelbiama tekste.

Mes mėgstame žiniasklaidą, žiniasklaida mėgsta mus

Ne vieną dešimtmetį trunkantys tyrimai rodo, kad mūsų ryšys su įvairių rūšių žiniasklaida yra simbiotinis: žmonės mėgsta žiniasklaidą, nes ją „vartodami“ gauna tam tikrą pasitenkinimą. Žiniasklaida suteikia žmonėms galimybę bent trumpam atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoti, susirasti bendraminčių. Taip jau yra, kad kuo daugiau žiniasklaida naudojamasi, tuo daugiau pasitenkinimo ieškoma ir atrandama.

Kalbant apie socialinę žiniasklaidą, viskas yra šiek tiek kitaip. Naudodamasis socialiniais tinklais, žmogus jų kūrėjams suteikia tam tikros informacijos apie save. Turėdamas šią informaciją, turinio kūrėjas gali pasirūpinti, kad naudotojo patirtis internete būtų kuo geresnė. Šiuo tikslu, siekiant kuo labiau atsižvelgti į asmeninius psichologinius naudotojų poreikius, atidžiai išstudijuojami jų elgsenos modeliai.

Vis dėlto „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir visa kita interaktyvioji medija mums siūlo ne tik turinį. Kartu mums atveriama begalė naujų veikimo galimybių, galinčių išpildyti daugybę bet kuriam iš mūsų būdingų troškimų.

„Facebook“ siūlomos interaktyvios priemonės leidžia mums paprasčiau patenkinti smalsumą, ištransliuoti mintis, viešai puikuotis savo įvaizdžiu, megzti draugystes ir pelnyti taip trokštamą aplinkinių pripažinimą. Socialinė žiniasklaida, naudodamasi bendrosiomis mūsų psichologinėmis ypatybėmis, priverčia mus nepaliaujamai spragsėti pele. Kuo daugiau atliekame spragtelėjimų, tuo daugiau informacijos apie save atskleidžiame. Toliau straipsnio autoriai paaiškina, kodėl mums, socialinių tinklų naudotojams, taip sunku ištraukti laidą iš rozetės kartą ir visiems laikams.

Susikuriame tokį įvaizdį, kokį tik norime

Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau šansų, kad kažkas mus įvertins teigiamai. Tyrimai rodo, kad strateginis savęs populiarinimas yra pagrindinis naudojimosi „Facebook“ veiksnys. Savo internetinę tapatybę formuojame visiems pranešdami, į kokį koncertą einame ir su kuo, kokias pažiūras remiame, kur dalyvaujame ir t. t. Šitaip kuriame savąjį internetinį „aš“ ir iš dalies nulemiame, kokį įspūdį apie mussusidarys aplinkiniai. Tikrovėje to daryti taip dažnai ir taip preciziškai būtų, ko gero, neįmanoma, o internete galime visą laiką puikuotis tobula savojo „aš“ versija.

Gausiname socialinius išteklius

Kuo daugiau atsiveriame, tuo didesnė mūsų socialinio tinklo vertė. Ką gali žinoti – gal visaip save populiarindamas vieną dieną sulauksi darbo pasiūlymo per „LinkedIn“? Ir ne tik tai. Galbūt tai padės tau atnaujinti ryšį su senu klasės draugu. Tyrimai rodo, kad aktyviai naudojantis „Facebook“ auga žmogaus socialinis kapitalas, nesvarbu, ar tas žmogus paprastas studentas, ar senjoras, norintis artimiau bendrauti su šeimos nariais ar atnaujinti ryšius su seniai matytais draugais. Aktyvumas socialiniuose tinkluose siejamas su didesniu pasitikėjimu savimi ir subjektyviu gerovės suvokimu.

Plečiame savo bendraminčių ratą

Kuo daugiau kartų spragtelime pele, tuo labiau esame „ant bangos“. Kaskart, kai spragtelime, norėdami pasidalyti kokia nors istorija ar parodyti, kad mums patinka vienas ar kitas produktas ar paslauga, mes prisidedame prie tam tikros tendencijos kūrimo. Įvairūs vertinimai, kuriais demonstruojama parama, kaip antai kokios nors prekės įvertinimas penkiomis žvaigždutėmis internetinės prekybos platformoje „Amazon“, yra gana paveikūs – iš dalies dėl to, kad jie atspindi bendrą nuomonę. Tai leidžia mums tapti internetinės bendruomenės, besiburiančios aplink konkrečias idėjas, renginius, judėjimus, istorijas ir produktus, dalimi ir sustiprinti savo priklausomybės grupei jausmą.

Turime galimybę pasireikšti ir būti įvertinti

Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau įgyjame galios. Kad ir kas tai būtų – keli žodžiai „Twitteryje“, įrašas „Facebooke“ ar ištisas straipsnis tinklaraštyje, tai yra mūsų saviraiškos produktas, kuriuo mes prisidedame prie socialinės žiniasklaidos diskurso formavimo. Tokio pobūdžio saviraiška mums gali suteikti nemažos jėgos. Visi įvertinimai, kuriais kiti žmonės reiškia mums paramą, pavyzdžiui, paspaudimai „patinka“ arba įvairūs šypsniukai, gali reikšmingai padidinti mūsų savivertės jausmą, kitaip tariant – patenkinti mūsų įgimtą psichologinį poreikį pelnyti aplinkinių pripažinimą.

Taigi socialinė žiniasklaida atveria daugybę mums labai svarbių galimybių, kuriomis pasinaudoti labai paprasta. Todėl jei galvojate, kad dauguma naudotojų sutiks taip lengvai to atsisakyti vien dėl tikimybės, kad neteisėtai iš jų „Facebook“ paskyrų ištraukti duomenys gali būti panaudoti darant įtaką rinkimų rezultatams, galvokite iš naujo, siūlo straipsnio autoriai.

Algoritmai visada su mumis

Daugumai iš mūsų gal ir nepatinka mintis, kad įvairūs algoritmai „kapstosi“ po mūsų asmeninę informaciją, tačiau esama įsitikinimo, kad ši neišvengiama blogybė vienaip ar kitaip pagerina mūsų patirtį internete. Informaciją apie mus renkantys algoritmai yra tie patys algoritmai, kurie mus skatina būti socialiais, priklausomai nuo mūsų pomėgių, elgsenos ir draugų rato. Jei „Facebook“ nuolat neniuksėtų mums į nugarą, mes veikiausiai nebūtume tokie socialūs. „Facebook“ – tarsi socialiniai klijai: jis nuolat mums siūlo su kuo nors susidraugauti, nuolat informuoja, jei kažkas iš draugų pasako ar padaro tai, kas mums gali būti įdomu.

Pamėginkite išsitrinti savo „Facebook“ paskyrą ir labai greitai suprasite, kokia tai didžiulė jūsų asmeninės ir visuotinės atminties saugykla. Viena iš šio rašinio autorių teigia pabandžiusi tai padaryti. Ji nurodo iškart sulaukusi daugybės įspėjimų, kokie dideli praradimai jos laukia: profilis nebeveiks, prisiminimai išgaruos, ryšys su daugiau kaip 500 draugų nutrūks. Ekrane, pasak jos, išdygo penkių draugų profilio nuotraukos, o šalia jų užrašas: „[tas ir tas] tavęs ilgėsis.“

Rašinio autorių teigimu, tai yra tas pats, kas tiesiai šviesiai paklausti, ar norite sąmoningai visam laikui nutraukti ryšius su visais draugais.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi