Socialiniai tinklai

Įdomybės

Trys karaliai

Avatar

Paskelbta

data

Trys karaliai

Sausio 6 d. švenčiama šventė, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai.

Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį.

Tradicijos Lietuvoje

Tai žiemos švenčių pabaigtuvės. Svarbus buvo gyvybės medžio jovaro motyvas.

Nuo seno tą dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius. Kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę. Jie lankė sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, prašydavo dovanų, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.

Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.

Trijų karalių dovanos

Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę.

Tūkstančius metų auksas, smilkalai ir mira simbolizavo prabangą, priklausančią dievams ir valdovams. Užmarštin nuėjo šimtmečiai, dulkėmis pavirto senovės civilizacijos, bet mira ir smilkalai vis dar yra labiausiai vertinami, prašmatniausi kvepalų komponentai, o auksas – prabangiausia jų pakuotė.

Ypač kvapų magiją išmanė egiptiečiai. Senovės Rytuose būtent jie buvo laikomi kvepalų ir kosmetikos kūrimo meistrais. Būtent jie sužinojo, kad sakai arba guma sulaiko kvapus ir sugeria riebalus. Sakai buvo naudojami kaip žaliava arba kaip sudėtinė mišinio, kurį egiptiečiai degindavo šventyklose, dalis. Laikui bėgant jais buvo kvepinami ir paprastųjų mirtingųjų namai. Smilkalus, beje, naudojo ir pirmieji krikščionys. Jais atgaivindavo sunkų katakombų orą, kuriose slėpdavosi nuo Romos imperijos persekiotojų. Taigi istorija patvirtina, kad smilkalai, sumaišyti su įvairiomis žolėmis, buvo naudojami ne tik neutralizuoti nemalonius kvapus, bet ir apeigose, ir kvepalų gamyboje.

Smilkalai ir šiandien yra pats svarbiausiais kvepalų komponentas. Sakoma, kad smilkalai suteikia kiekvienam pagrindiniam (sunkiam) kvapui lengvumo.

Baltazaro dovana – mira

Kvapūs smilkalai graikų mitologijoje vadinami Smirnos ašaromis. Smirna – Adonio motina, savo grožiu nustelbusi netgi Afroditę. Ši iš pavydo uždegusi Smirnos širdyje meilę jos pačios tėvui Fojniksui, Bybloso karaliui. Smirna nugirdydavo tėvą, kad galėtų naktį ateiti neatpažinta į jo miegamąjį ir patenkinti savo aistrą. Tačiau vieną naktį Fojniksas sugalvojo uždegti žiburį… Išvydęs dukterį čiupo kardą, ir nors mergina sugebėjo išbėgti iš rūmų, pasivijo ją ant netolimų kalvų. Afroditė paskutinę akimirką pagailėjo merginos ir pavertė ją medžiu. Tėvo kardas perskrodė medžio kamieną ir iš jo iškrito Adonis – kraujomaišos vaisius, o medis paplūdo ašaromis. Graikai tikėjo, kad visa tai įvyko Rytuose, nes būtent iš ten veždavosi kvepiančius sakus.

Mira – tai gyvasakių guma, kuri surenkama aitraus pienelio pavidalu. Senovėje ir ją, kaip smilkalus, degindavo šventyklose dievų garbei. Ji buvo naudojama gaminti aliejui, kuriuo balzamuodavo mirusiuosius. Nuteistiesiems mirti duodavo atigerti vyno, sumaišyto su mira – toks gėrimas veikdavo kaip nuskausminamieji vaistai.

Šiuolaikiniai kvepalų gamintojai žino, kad mira – nepakeičiamas kvepalų komponentas. Rožės, jazmino, mimozos kvapai sustiprinami būtent smilkalais ir mira. Rožė ir jazminas suteikia kvapui jausmingumo, apelsino žiedas – gaivumo, kiparisas ir sandalmedis – geidulingumo, mira ir smilkalai – truputį dieviškumo. Naudoti mirą kvepalų gamybai išdrįsta patys geriausi specialistai, nes jeigu jos įdedama per daug – efektas gaunamas priešingas.

Melchioro dovana – auksas

Auksas, nors ir bekvapis, yra neatsiejama prabangaus kvepalų pasaulio dalis. Kaip ir kvepalai – tai dalykas, kurio žmonės itin geidžia. Kvepalų „gurmanams“ gaminamos specialios auksinės pakuotės, kuriose galima laikyti vis kitą kvepalų buteliuką.

Kas gi nutiko trims išminčiams, kai jie įteikė dovanas Dievo sūnui? Šventasis raštas teigia, kad jie sugrįžo į savo šalį. Sugrįžo nė kiek nenumanydami, kaip jų kelionė paveiks būsimųjų kartų gyvenimą ir papročius. Gal jų dovanos padės ir jūsų fantazijai?

Kasparo dovana – smilkalai

Viena iš didžiausių žmogaus silpnybių – kvapų dievinimas. Ne tik filmo „Moters kvapas“ aklasis herojus tarsi užkerėtas seka ir svaigsta nuo kvepalų, kuriais dvelkia jo sutiktos moterys. Mes taip pat kasdien gatvėje, biure, parduotuvėje „užkliūname“ už malonių ir ne itin kvapų, kažką mums primenančių ar simbolizuojančių.

Pasitik 3 karalius

Sausio mėnuo nuo seno Lietuvoje buvo pats sausiausias ir šalčiausias žiemos mėnuo, nors pusiaužiemiui persiritus į antrąją pusę, jaustas silpnas pavasario dvelksmas.

XVII-XIX a. raštuose sausio pavadinimai įvairuoja: sausinis, pusčius, ragas, didysis ragutis, vilkų mėnuo.

Tai atokvėpio, darbų troboje ir miške, kartu ir rengimosi būsimiems laukų darbams metas. Tuo laiku dažniausiai būdavo geras rogių kelias, patogu susivežti miške nusikirstus sienojus statyboms, malkas kurui. Sausis buvo ir kiaulių skerdimo metas. Jei savų vyrų šeimoje maža, talkon kviesdavosi kaimyną. Pirmojo žiemos mėnesio dieną, kuri, beje, tokia trumpa, visiems užtekdavo darbo namuose: vyrai taisydavo senus pakinktus, darbo įrankius, šerdavo gyvulius; moterys verpdavo ir ausdavo. Vakarais vyrai vydavo pančius, virves, droždavo; moterys verpdavo linus, vilnas, pakulas. Vaikai ir paaugliai plėšydavo vištų ar rudenį nupeštų žąsų plunksnas. Rytų ir Pietryčių Lietuvoje buvo įprastos vakaronės – vakarojimai – su savo darbo įrankiais kaimynės rinkdavosi vienoje troboje. Kiek darbo, o dar daugiau bendravimo džiaugsmo: dainos, žaidimai, mįslių minimas. Kokie mieli būdavo tie ilgi žiemos vakarai. Todėl ir sakyta: „Ilgos dienos – darbininkės, trumpos – pletkininkės“, „Vasaros diena – žingsnis, žiemos – sprindžiukas“.

Katalikų Bažnyčios liturgijoje sausio 6-oji skirta prisiminti Naujajame Testamente aprašytam įvykiui – iš Rytų į Jeruzalę, stebuklingai žvaigždei nušvietus kelią, atkeliavo trys išminčiai aplankyti gimusio Kūdikio – žydų karaliaus. Radę jį su motina Marija, pagarbino ir atidavė atneštas dovanas – aukso, smilkalų ir miros.

Žmonių sąmonėje Evangelijos išminčiai Kasparas, Melchioras ir Baltazaras virto karaliais. Tiek bažnytinėje, tiek liaudies ikonografijoje jie vaizduojami su karalių karūnomis ir Kūdikiui skirtomis dovanomis rankose. Štai iš čia ir išlikusi tradicija sausio 6-ąją bažnyčioje pašventinta kreida ant namų durų užrašyti pirmąsias jų vardų raides – K+M+B. Senovės lietuviai tikėdavo, kad šis užrašas apsaugos jų namus nuo velnio ir perkūno. XIX a. pr. Žemaitijoje mokantieji rašyti ant visų durų rašė išminčių inicialus, o beraščiai – tik tris kryžiukus. Bitininkai tądien pašventinta kreida apibrėždavo ratą aplink kiekvieną avilį, kad vasarą bitės nepastebėto spiečiaus neišleistų.

Vienas įdomiausių šios dienos papročių – „trijų karalių“ su „žvaigžde“ vaikščiojimas pakiemiais, visus giesmėmis sveikinant ir renkant dovanas. Dar šio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais persirengėlių „karalių“ vaikštynės ne tik Lietuvos kaimuose, bet ir miestuose buvo savita senovinio kaimynų lankymo su Naujųjų metų sveikinimais ir geros kloties linkėjimais tradicija. Kartais iš tolimesnių kaimų „karaliai“ net raiti atjodavę. „Karaliai“ būdavo pasipuošę aukštomis blizgančiomis popierinėmis karūnomis, apsisiautę baltomis skraistėmis. Palikę arklius savo „tarnams“, „karaliai“, paprastai du baltieji, trečiasis – „negras“, eidavę į trobą, lietuviškai ar lotyniškai pagiedodavę giesmę, užrašydavę kreida raides, visą šeimą pasveikindavę : „Tegu bus pagarbintas Jėzus Kristus! Atėjo trys karaliai, atnešė Viešpačiui dovanų. Gal ir mums ką padovanosite?“

Prie stalo visuomet jie būdavo pavaišinami, jaunos merginos padovanodavo rankšluostį, vilnones pirštines, retsykiais pinigų, namų šeimininkė atnešdavo dešrą.

Kartu „karaliai“ ir į patinkančias merginas pasižvalgydavo, kurią nusižiūrėdavo.

Reikia paminėti, kad kartais su „karaliais“ vaikščiodavo „giltinė“ su dalgiu ir svarstyklėmis žmonių geriems ir blogiems darbams sverti, „velnias“ su pagaikščiu. Persirengėlių svitą lydėdavo porą vyrų. Vienas jų nešdavo ant karties iškeltą „žvaigždę“ – išskobtame buroke uždegtą žvakę. Antrasis būdavo atsakingas už dovanų rinkliavą, taigi turėdavo pintinę gautoms iš kaimynų dovanoms sudėti. Pažymima, kad kai kur karaliai užsidėdavo blizgančius antpečius, apsijuosdavo diržus, prisisegdavo kardus. Palyda nešdavo dubenėlį su smilkstančiomis žolelėmis. Apie dovanas, kurių tikisi, šventės persirengėliai primindavo Kalėdų giesmėmis ar humoristiniais šmaikščiais kupletais. Įvairiose Lietuvos vietose būdavo įvairios tradicijos: vienur vaikštinėdavo tik „trys karaliai“ su „tarnais“, o kitur juos lydėdavo gausi spalvinga palyda. Verta dėmesio XIX a. vid. Tilžės ir Ragainės apylinkių persirengėlių svita. Ten persirengdavo lokiu, arkliu, gerve, žydu ir kt. Eitynės būdavo rengiamos su vaidybos elementais, išmoningai.

XX a. „karaliai“ dažniausiai turėdavo vietos parapijos klebono, kai kur ir savivaldybės išduotus pažymėjimus, liudijančius, kad jie nėra apgavikai. 1934 m. Vilniaus magistratas buvo išdavęs tokius leidimus net 63 „karalių“ grupėms.

Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu šis paprotys išnyko. Tai lėmė žmonių nepasitikėjimas vienas kitu, įskundinėjimai, trėmimai, pakirtę senąjį Lietuvos kaimo gyvenimo būdą ir bičiuliškus kaimynų tarpusavio santykius.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Įdomybės

Štai ką gali pasakyti apie jus jūsų pirštų ilgis

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Pažiūrėkite į paveikslėlį. Nustatykite, kuris iš trijų variantų – A, B ar C – jūsų. Tikrinti reikia kairę ranką.

1. А – jūs mielas, bet pragmatiškas

Jeigu jūsų bevardis pirštas šiek tiek ilgesnis už smilių, tai reiškia, kad jūs atrodote žavus ir patrauklus daugeliui žmonių.

Tokie žmonės ryžtingi, drąsūs, dažnai rizikuoja. Taip pat ie yra protingi, gali pasigirti aiškiu loginiu mąstymu ir įdomiais samprotavimais.

Tokie žmonės puikiai sprendžia kryžiažodžius, lengvai ir greitai sprendžia bet kokius loginius uždavinius. Dar vienas įdomus faktas – tokie žmonės uždirba daugiau už kitus. Merginoms reikia atkreipti dėmesį į pirštų ilgį, taip pat ar yra ant bevardžio piršto sutuoktuvių žiedas. Ir jeigu jo ten nėra – jūs turite šansų susieti savo gyvenimą su tokiu žmogumi, kurį lydės sėkmė.

Tokie žmonės paprastai tampa geriausiais mokslininkais, inžinieriais ir kariškiais.

Kembridžo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad jeigu bevardis pirštas ilgesnis už smilių, tai rodo didesnį pasisekimą biržoje. Per pusantrų metų trukusį tyrimą jie sugebėjo uždirbti 11 kartų daugiau, negu tie, kurie turi trumpą bevardį pirštą. Šią priklausomybę Kembridžo mokslininkai taip pat sieja su testosterono lygiu.

Tyrimai parodė, kad vyrams, kurių smilius trumpesnis už bevardį pirštą, labiau sekasi meilės reikaluose ir sporte. Ir tai tiesa. Juk testosteronas veikia ne tik agresiją, bet ir vyro poreikį užkariauti, nugalėti, dominuoti moterų draugijoje. O šios savybės būdingos sportininkams ir donžuanams.

Bato (Anglija) universiteto psichologai lygino 7-mečių moksleivių pirštų ilgį ir SAT testo (standartizuotas mokyklinių sugebėjimų testas) rezultatus. Išaiškėjo, kad, kuo ilgesnis bevardis pirštas, tuo geresni matematikos ir erdvinio mąstymo testų rezultatai, ir blogesni – žodinių užduočių.

2. В: Svarbiausia – jūsų ego

Žmonės, kurių bevardis pirštas trumpesnis už smilių, labai dažnai būna arogantiški. Jie yra pilnavertiškos asmenybės, ir gali ramiai mėgautis savo pačių bendrija, būdami vieni. Tokie žmonės nemėgsta, kai juos trukdo. Paprastai tokie žmonės niekada pirmi nieko nesiūlo. Tai galima pasakyti ir apie santykius, ir apie verslą. Bet, nepaisant to, jie vertina dėmesį, teigiamai priima komplimentus ir pagyrimus.

Jeigu vyro smilius ilgesnis už bevardį pirštą, jis turi polinkį į homoseksualumą. Be to, tokie vyrai retai pasiekia aukštumų versle ir sporte.

3. С: Jūsų esminis bruožas – esate nekonfliktiški

Žmonės, kurių toks pirštų ilgio santykis, taikūs ir geraširdžiai, jie nekenčia konfliktų ir visaip stengiasi jų vengti. Tokie žmonės mėgsta tvarką ir yra labai organizuoti. Paprastai jie randa bendrą kalbą su visais, mėgsta bendrauti. Santykiuose labai ištikimi, toks pat jų požiūris į darbą, draugus.

Skaityti daugiau

Įdomybės

11 faktų apie „McDonald’s“ Ar dar norėsite ten lankytis?

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Faktas nr. 1

Pagal specialųjį „McDonald’s“ užsakymą išveista vištų rūšis „Misteris MD“ išsiskiria didele krūtine. Iš baltos krūtinėlės mėsos gaminami populiarūs „Chicken McNuggets“. Tai pakeitė visą vištienos gamybos pramonę – ją pradėjo pardavinėti ne visą, kaip prieš 20 metų, o supjaustytą gabalais.

Faktas nr. 2

Psichologo Luiso Cheskino nuomone, auksinės McDonald’s arkos – freidizmo simbolis. Tai didžiulių motinėlės „McDonald’s“ krūtų pora.

Faktas nr. 3

Dviejų trečdalių visų tinklo darbuotojų amžius nesiekia 20 metų. Jie gauna labai mažą atlyginimą už labai paprastų operacijų atlikimą. 1958 metais „McDonald’s“ atsirado pirmoji 75 puslapių instrukcija. Joje buvo išsamus visų veiksmų, kuriuos reikia atlikti gaminant maistą, aprašas ir bendravimo su klientais būdai. Šiandien šioje knygoje yra 750 puslapiai ir ji vadinama „McDonald’s“ biblija.

Faktas nr. 4

Personalo kaita siekia 400 procentų. Tipinis darbuotojas išeina iš darbo jau po 4 mėnesių. Tarp darbuotojų daug paauglių iš nepasiturinčių šeimų ir imigrantų.

Faktas nr. 5

Mažas atlyginimas ir darbo apsaugos nebuvimas pakeičiami komandinės dvasios atmosferos sukūrimu. Jau ilgą laiką „McDonald’s“ vadybininkus moko, kaip tinkamai girti pavaldinius ir sukurti jiems nepriklausomybės iliuziją. Juk tai kainuoja gerokai mažiau, negu didinti atlyginimą.

Faktas nr. 6

Traumų tarp jaunų darbuotojų pasitaiko dukart dažniau nei tarp vyresnių. Kiekvienais metais kavinėje susižaloja iki 200 000 žmonių.

Faktas nr. 7

Jauna darbo jėga mėgsta pajuokauti. Vaizdo įrašai, padaryti Los Andželo greitojo maisto kavinėse, rodo, kad paaugliai čiaudi į maistą, aplaižo pirštus, krapšto nosį, gesina cigaretes į produktus, mėto juos ant grindų. 2000 metais trys paaugliai iš Niujorko „Burger King“ buvo areštuoti už tai, kad maždaug 8 mėnesius spjaudė ir šlapinosi į patiekalus. Maišytuvuose gyvena tarakonai, o pelės naktimis bėgioja per atšilti paliktus mėsainius. Taip pat žinoma, kad daugelis greitojo maisto tinklų darbuotojų nevalgo savo darbo vietoje kitų pagaminto maisto.

Faktas nr. 8

„McDonald’s“ bulvyčių skonis patinka visiems. Anksčiau jis priklausė tik nuo kepti naudojamų riebalų. Daugelį metų tai buvo mišinys, sudarytas iš 7 proc. medvilnės aliejaus ir 93 proc. jautienos riebalų. 1990 metais žmonės sukilo prieš cholesterolį ir greitojo maisto tinklai pradėjo naudoti 100 proc. saulėgrąžų aliejų. Bet juk reikėjo išsaugoti skonį! Jeigu šiandien paprašysite, kad „McDonald’s“ pateiktų jums patiekalo sudėtį, tai ilgo sąrašo pabaigoje pamatysite tokią sudedamąją medžiagą – natūrali kvapioji medžiaga. Tai universalus paaiškinimas, kodėl greitasis maistas toks skanus.

Faktas nr. 9

Bulvių ir mėsainių receptų reikia ieškoti ne kulinarinėse knygose, o darbuose „Maisto pramonės technologijos“ ir „Maisto inžinerija“. Tai, ką ten valgome, per pastaruosius 40 metų pasikeitė labiau nei per ankstesniuosius 40 000 metų. Mėsainių ir kitų patiekalų skoniai ir kvapai gaminami didžiulėse JAV cheminėse gamyklose.

Faktas nr. 10

Bendrovė „International Flavors and Fragrances“ dirba ne tik su „McDonald’s“ patiekalų skoniais, bet ir su 6 iš 10 populiariausių pasaulio kvepalų kvapais, tokiais kaip „Beautiful“ iš „Estee Lauder“ ir „Tresor“ iš „Lancome“. Taip pat su muilo, indų plovimo skysčių, šampūnų ir kt. gaminių kvapais. Visa tai – vieno proceso rezultatas. Skutiesi beveik tuo pačiu, ką valgai vakarienei.

Faktas nr. 11

Didžiulei greitojo maisto mėsmalei skirtos karvės, likus trims mėnesiams iki skerdimo, suvaromos į specialias aikšteles, kur šeriamos grūdais ir antibiotikais.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi