Socialiniai tinklai

Neramumai

Svarstoma netikėta idėja: kaip penktosios kartos naujieji F35 naikintuvai galėtų numušinėti Šiaurės Korėjos tarpžemynines raketas.

technologijos

Paskelbta

data

Šiaurės Korėja, regis, nuolatos arba vykdo tarpžemyninių balistinių raketų bandymus, arba juos planuoja. Kol kas naujienų šia tema nėra, tačiau JAV jau rimtai vertina grėsmę, iš kurios prieš kelerius metus tik juokėsi. JAV turi sistemas, ginančias nuo tokių raketų, tačiau visada svarstomi visi įmanomi gynybos būdai. Pavyzdžiui, ar naikintuvas gali numušti balistinę raketą?

JAV sukurtos antžeminės priešraketinės sistemos yra vertinamos įvairiai. Viena vertus, bandymai parodė, kad jos gali veikti tiksliai, tačiau ekspertai pastebi, kad Šiaurės Korėjos smūgis būtų netikėtas ir neprognozuojamas. Neaišku ir kiek tiksliai JAV karo ekspertai išmano Šiaurės Korėjos kovinių galvučių galimybes. Taigi, svarstoma nuo raketų gintis ir iš oro – JAV naikintuvai greitai turės patobulintas oras-oras tipo raketas, kurios, galimai, padės gintis nuo tarpžemyninių raketų?

Justinas Bronkas, JAV karinės aviacijos ir oro mūšių ekspertas, teigia, kad iš tiesų technologiškai tai nėra taip jau sudėtinga. Bronko teigimu, pakaktų šiek tiek pakeisti turimų oras-oras raketų programinę įrangą, kad jos įgytų teorinę galimybę kovoti prieš balistines raketas. Greičiausiai tokias galimybes galėtų įgyti F35 naikintuvas, tačiau šis ginklas neišvengiamai turėtų didelių trūkumų.

Visų pirma, F35 turėtų atsidurti netoli balistinės raketos dar jos paleidimo stadijoje. Taigi, šiuo atveju naikintuvai turėtų veikti ne virš JAV, o netoli Šiaurės Korėjos. Taigi, misija savaime būtų pavojinga, o sėkmės tikimybė, pavadinkime, teorinė. F35 naikintuvai jau yra dislokuoti Japonijoje dėl paaštrėjusios situacijos Korėjos pusiasalyje. Skaičiuojama, kad jie suspėtų nuskrieti į tinkamą tašką paleisti ginklus į balistinę raketą, tačiau laiko tarpas sėkmei būtų labai mažas. Kur kas tikslingiau būtų Šiaurės Korėjos raketą numušti iš laivo paleista raketa. F35 tokioje misijoje padėtų koreguodamas raketos trajektoriją, padidindamas sėkmės tikimybę.

JAV THAAD sistema bandymuose pasirodo tiesiog puikiai, tačiau yra tinkama tik trumpo ir vidutinio nuotolio balistinėms raketoms naikinti. Kitaip tariant, THAAD negali apginti JAV teritorijos nuo Šiaurės Korėjos raketų. Kita vertus, JAV sąjungininkai regione džiaugiasi THAAD dislokavimu. JAV nuo ilgo nuotolio raketų saugosi kita sistema, žinoma GMD („Ground-based Midcourse Defense“). Pastaroji dar gegužę pratybose sėkmingai atrėmė raketą, paleistą iš 4200 mylių atstumo. Problema ta, kad GMD sėkmės statistika nedžiugina – ji pasiekia savo tikslą tik 55 % atvejų.

JAV taip pat planuoja panaudoti lazeriais apginkluotus dronus, kurie užkirstų kelią net pradėti ataką. Visgi, neatmetama ir tiesioginio prevencinio smūgio tikimybė. Tai regioną ir neramina labiausiai. Kiek kartų Šiaurės Korėja dar bandys tarpžemynines raketas, kol JAV nuspręs, kad pakaks?

Neramumai

Rusai giriasi parsivežę vieną amerikiečių raketą iš Sirijos – ką iš jos įmanoma sužinoti?

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Nors amerikiečiai tvirtina, kad tai nėra tiesa, Rusija teigia, kad iš Sirijos parsivežė geros būklės „Tomahawk“ sparnuotąją raketą, naudotą prieš cheminių ginklų saugyklas. Rusijos karininkai netgi teigia, kad ši raketa jiems padės pagerinti savo šalies raketas. Bet ką iš tikrųjų galima sužinoti iš nesprogusios sparnuotosios raketos?

Visų pirma, įdomu tai, kad rusų karininkai pripažįsta „Tomahawk“ raketos pranašumus ir ketina jos technologinius sprendimus panaudoti savo sparnuotosioms raketoms tobulinti. Žinoma, ginkluotės ekspertai sutinka, kad amerikiečių technologijos yra pranašesnės, tačiau patys rusai tai pripažįsta itin retai. Kita vertus, ar jie tikrai galės pagerinti savo ginkluotę tos galimai surastos „Tomahawk“ raketos pavyzdžiu?

Galimybė, kad raketa nesprogusi nusileis priešo teritorijoje, yra numatyta. Todėl kuriant šiuos ginklus stengiamasi priešui netyčia nepateikti per daug informacijos ir technologinių paslapčių. Tačiau raketa vis tiek turi veikti, todėl ji yra prikimšta įvairios elektronikos, valdymo komponentų ir kitų dalių. Idealiu atveju, raketa sprogsta ir suduoda smūgį taikiniui kartu susinaikindama ir pati. Tačiau jei ji išlieka, priešas gali ištirti jos valdymo mechanizmus, variklį, korpuso konstrukciją ir kitas technologijas.

1998 metais net 6 „Tomahawk“ raketos nukrito Pakistane. Kinų žiniasklaida skelbė, kad jos buvo panaudotos Pakistano ir Kinijos karinėms technologijoms tobulinti. Tačiau dažniausiai šis tobulinimas yra susijęs ne su savų raketų gerinimų, bet su priešraketine gynyba – raketose ieškoma silpnųjų vietų, kurias galima išnaudoti nuo jų ginantis. Tai – labai sunkus darbas. Norint ištirti sudėtingas karines technologijas, reikia patiems turėti sudėtingą įrangą bei šią sritį išmanančius specialistus.

Štai britų „BAE Systems“ anksčiau yra net įsileidusi žurnalistus į vietą, kurioje tiria surastas kitų valstybių raketas. Visų pirma toks ginklas patenka į sterilų kambarį, kuriame tiriami raketos valdymo elementai. Stengiamasi išsiaiškinti, kaip raketa seka savo taikinį ir koreguoja kursą. Išsiaiškinę pagrindinius parametrus, specialistai įsilaužia į raketos kompiuterį, kad galėtų jį valdyti. Tuomet prasideda simuliacijos – raketa gali daugybę metų persekioti įsivaizduojamus taikinius, nors jos variklis seniai nebeveiktų. Kartais šie bandymai, kuomet raketos kompiuteris simuliacijoje stengiasi nukreipti ginklą į numatytą taikinį, trunka net kelerius metus. Galiausiai, pradedamos bandyti įvairios priemonės tokioms raketoms atremti.

Rusija turi panašią laboratoriją. Neaišku, kokia įranga joje yra ir kokia rusų specialistų kompetencija, tačiau nuvertinti jų nereikėtų. Manoma, kad didžiausią dėmesį Rusija skirtų „Tomahawk“ antenoms ir navigacijos įrangai. Rusijos vykdoma elektroninė karyba yra išties stipri, todėl nesuveikusi „Tomahawk“ raketa galėtų išplėsti radijo bangų trikdymo aparatų galimybes. Galiausiai, Rusija tikrai gali ištirti variklius, kad ateityje raketas būtų galima lengviau aptikti pasinaudojant jų IR spindulių pėdsaku.

Rusija jau patvirtino, kad į Siriją artimiausiu metu siųs pažangias oro erdvės gynybos sistemas. Tačiau praeis dar ne vieneri metai, kol „Tomahawk“ suteiktos pamokos jiems duos kokios nors naudos. Žinoma, jei Sirijoje surasta „Tomahawk“ raketa nėra tik mitas.

Skaityti daugiau

Neramumai

Pietų Korėja bombarduos šiaurės kaimynę juodais debesimis – turi ginklą, galintį tiesiog išjungti Šiaurės Korėją.

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Situacija Korėjos pusiasalyje labiausiai neramina Pietų Korėjos gyventojus. Jie dar visai neseniai pagrįstai svajojo apie dviejų šalių susijungimą, o dabar viskas krypsta visai priešinga linkme. Tam ruošiasi ir šalies karinės pajėgos. Juk nugalėti Šiaurės Korėją privalu sukeliant kiek įmanoma mažiau civilių gyventojų žūčių.

Pietų Korėjos gyventojai nenori karo. Šalis, nors buvo pažeista kur kas silpniau nei Šiaurės Korėja, užtruko, kol atsigavo nuo praeito konflikto. Gyvenimas Pietų Korėjoje yra lengvas ir patogus, o šiaurės kaimynėje juk gyvena giminaičiai tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. Todėl kovinės operacijos, jei jų reikės imtis, privalo sukelti minimalų žmonių žūčių skaičių. Kitaip joms nepritars Pietų Korėjos gyventojai, o Šiaurės Korėjos žmonės net pralaimėję nenorės valstybių susijungimo. Jau dabar Šiaurės Korėja 18 mėnesių nekelia ragelio. Dėl šių priežasčių Pietų Korėja gamina ypatingas grafitines bombas, kurios sukeltų trumpus jungimus elektrinėse ir elektros tiekimo tinkluose.

Grafitines bombas pirmą kartą panaudojo JAV Irako kare 1990 metais. Pats sprogmuo nėra labai sudėtingas. Jis yra pripildytas labai smulkiais specialiai apdorotais grafito milteliais, kurie po sprogimo pasklinda kaip tirštas debesis. Grafitas yra laidus elektrai, todėl toks debesis sukeltų trumpąjį jungimą elektros grandinėse ar net pačiose elektrinėse. Grafitas toks smulkus, kad jis lengvai prasiskverbia į elektroninių valdymo prietaisų vidų ir juos visiškai sugadina. Tokio tipo bombardavimas gali sukelti didžiulių nuostolių, išjungti ištisas tiekimo grandines ir palikti dideles teritorijas visai be elektros energijos. Geriausia tai, kad tokios atakos metu nukentėtų minimalus civilių kiekis.

Grafitinės Pietų Korėjos bombos buvo sukurtos kaip vienas iš būdų suduoti prevencinį smūgį, kuris, tikimasi, užkirstų kelią didesniam konfliktui. Teigiama, kad bombos kūrimas yra užbaigtas, technologija yra pakankamai išvystyta ir Pietų Korėja grafitinių bombų gali pasigaminti kada tik iškils poreikis arba kada tik panorės.

Pietų Korėja demonstruoja raumenis po kiekvieno Šiaurės Korėjos branduolinio ar balistinės raketos bandymo. Norima parodyti, kad ir Pietų Korėjos arsenalas yra platus, o inžinieriai gali sukurti tokius ginklus, kurie paralyžiuotų visą šiaurės kaimynę. Viešai kalbama ir apie dalinius, paruoštus įsiskverbti į Šiaurės Korėją ir nužudyti jos diktatorių, ir išvystytą priešraketinės gynybos sistemą.

Grafitinės bombos nėra toks jau modernus ir universalus ginklas, nuo jo įmanoma apsisaugoti. Tačiau tikėtina, kad Šiaurės Korėjos elektros tinklai nėra gerai izoliuoti ir grafitinė bomba suveiktų taip, kaip ir numato jos paskirtis. Pavyzdžių jau būta. Irake tokios bombos pašalino bent 85 % tiekiamos elektros energijos, o 1999 metais Serbijoje – 70 %.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi