Radviliškio Lizdeikos gimnazija nuo 2004 m. aktyviai dalyvauja olimpinio ugdymo programoje, o nuo 2009 m. kūno kultūros mokytojai, populiarindami olimpines idėjas, kasmet organizuoja susitikimus su Lietuvos olimpiečiais ar kitais įžymiais Lietuvos sportininkais.
Tęsiant tradicijas, vasario 24 dieną gimnazijoje svečiavosi Lietuvos irkluotojai, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalių laimėtojai, Europos čempionato prizininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas. Aktų salėje susirinkę gimnazistai audringais plojimais pasitiko olimpiečius. Susitikime – konferencijoje pasidžiaugta sportininkų laimėjimais – dviviečių baidarių 200 m sprinto rungtyje olimpiadoje iškovotais bronzos medaliais ir penkta vieta Pasaulio bei dviem prizinėmis vietomis Europos čempionatuose. Žinoma, daugiausiai klausimų buvo apie Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Kalbėta apie tai, kas lėmė sėkmingą pasirodymą, kaip sekėsi įveikti jaudulį, apie talismanus, ritualus prieš varžybas. Sportininkai nuoširdžiai pasidalino įspūdžiais iš olimpiados, parodė atsivežtus medalius, kurie nustebino savo svoriu, nes yra pakankamai sunkūs – sveria net pusė kilogramo. Mokiniai domėjosi pasirengimu varžyboms, ateities planais, kokia gerų rezultatų formulė. Abu sportininkai pabrėžė, kad, norint pasiekti aukštų rezultatų, pirmiausia reikia turėti tikslą, kurio kryptingai sieki.
Svečiai savo sportinę karjerą pradėjo dar mokydamiesi mokykloje. Aurimą į irklavimo bazę, kad nereikėtų bastytis gatvėmis, nusivedė tėtis, kuris dirbo treneriu. O Edvinas tuo metu ieškojo, kuo užsiimti laisvalaikiu, ir nutarė taip pat išbandyti baidares. Pabandę plaukti po vieną, vaikinai trenerių buvo susodinti į dvivietę baidarę. Tai buvo sėkmingas žingsnis, atvėręs kelius į pergales. Vaikinai greitai įsitvirtino jaunimo grupėje, o po to ir tarp suaugusiųjų. Tačiau baigę mokyklą sportininkai suprato, kad iš sporto neišgyvens, tad pasuko skirtingais keliais. Aurimas studijavo teisę Vilniuje, o Edvinas liko Šiauliuose. Baigęs mokslus Aurimas grįžo pas tėvus, o Edvinas emigravo į Angliją, bet abu sporto nepamiršo. Pabandę sportuoti atskirai, pamatė, kad įgūdžiai išlikę, susiskambino ir nutarė drauge atnaujinti sportinę veiklą. Tai buvo sėkmės pradžia, kuri leido jiems išsikovoti kelialapį į Rio olimpiadą.
Gimnazistams buvo įdomu, kaip jiems sekėsi mokykloje, kokių kuriozinių dalykų teko patirti, kokia jų mityba, laisvalaikis. Aurimas juokaudamas prisiminė nelabai linksmai pasibaigusį pabėgimą nuo policiininkų, o. Edvinas kartais pabėgdavo iš pamokų. Paaiškėjo, kad jiems mokykloje mieliausios buvo istorijos pamokos, o sporto ir taip užtekdavo, nes treniruotės būdavo kiekvieną dieną. Sportininkai pasakojo apie kuriozus, nutikusius per varžybas. Yra buvę ir taip, kad Aurimui teko išsimaudyti nebaigus varžybų. Šypsodamasis Edvinas pasakojo, kad linksma buvo stebintiems ant kranto, bet ne Aurimui.
Atsisveikindami gimnazistai linkėjo sportininkams sėkmės būsimuose startuose ir atliko dainą „Sakale, lėki“. Nepastebimai pralėkė laikas, nes nuoširdus, betarpiškas bendravimas priminė gerų pažįstamų susitikimą. Renginio pabaigoje visi norintieji įsiamžino su sportininkais. Mokiniams šis susitikimas buvo puiki, įsimintina pamoka. Paklausę pasaulyje žinomų žmonių gimnazistai turėjo gerą progą įsitikinti, kad kiekvienas gali pasiekti gerų rezultatų, jei tik nepraras noro ir ryžto.
