Socialiniai tinklai

Procesoriai

Susipažinkite su naujausiu Intel kūriniu: dar negirdėtas ir neregėtas „Core i9“ procesorius

Avatar

Paskelbta

data

Visi žinome, kad greitu metu sulauksime „Intel“ aukščiausios spartos platformos atnaujinimo, panašiai žinojome ir kokie procesoriai mūsų laukia. Dabar visas spekuliacijas galime padėti į šoną, nes paaiškėjo (beveik) visų šios platformos procesorių duomenys, tarp jų rasime ir naują negirdėtą pavadinimą –„Core i9“.

Daug negalvoję ir pradėsime apie greičiausią modelį – „Core i9-7920X“.

Tai net 12 branduolių turėsiantis procesorius, kiekvienas iš jų galės apdoroti po dvi gijas.

Spartinančiosios atminties kiekis bus lygus 16.5 MB.

Kol kas neatskleidžiama kokie bus šio galiūno dažniai.

Gaila, kad šis spartos karalius bus išleidžiamas kiek vėliau nei visi kiti modeliai, tik rugpjūtį, kiti procesoriai debiutuos jau birželį.

Kitų procesorių specifikacijas galite pažiūrėti lentelėje.

Įdomu, kad kai kurie modeliai turės „Turbo 3.0“ technologiją, kuri leis procesoriui pasiekti nemažą dažnį.

Procesoriai

Šių dienų čipokalipsė. Kodėl Intel nepripažįsta tiesiog fatališkos klaidos, kaip ją surado elitinis Google padalinys, kas slapta dėjosi toliau, kodėl lėtėja CPU ir apie ką tyliai kalbama užkulisiuose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Nuo sausio pradžios pasaulio žiniasklaida aptarinėja aptiktus beprecedenčius Intel procesorių pažeidžiamumus. Jais pasinaudodami, piktavaliai gali pasiekti branduolio atmintį, kur laikoma konfidenciali informacija. Grėsmė kilo įrenginiams, kuriuose veikia Windows, Linux ir MacOS operacinės sistemos. Nors kompiuterių gamintojai netgi ima svarstyti bendradarbiavimo su Intel nutraukimą, korporacija rastiems pažeidžiamumams nelinkusi priskirti itin didelės grėsmės.
Las Vegase neseniai vykusioje plataus vartojimo elektronikos parodoje Consumer Electronic Show – CES kalbą sakė Intel generalinis direktorius, 57 metų Brian Krzanich. Bloomberg straipsnio autoriaus nuomone, tai buvo gan keista įžanginė kalba. „Dabar tenoriu padėti telefoną į šoną ir pašvęsti vakarą inovacijų šlovinimui“, – pareiškė jis, girdamas korporacijos pasiekimus virtualios realybės technologijų srityje ir partnerystę su bepiločių aparatų gamintojais. Po įžangos jis pakvietė susirinkusiuosius į lauką pasigėrėti šimtų Intel pagamintų arba valdomų, naudojant kompanijos lustus, dronų atliekamu šviesų pasirodymu.Dabar Intel gamina ~90% kompiuteriams skirtų mikroprocesorių ir 99% duomenų centrų serverių lustų. Didžiausia pasaulyje lustų ir procesorių gamintoja iš visų jėgų stengiasi savo veiklą išplėsti, tačiau ⁠2017 metų korporacijos pajamos buvo $60 mlrd, o pelno marža 63% – daugumai kompanijų toks pelnas nė nesisapnuoja.

Grėsmė beprecedentė: pavojus gresia praktiškai visiems kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ir serveriams

Intel vadovo kalba nuskambėjo siurrealistiškai, nes joje praktiškai neužsiminta apie tai, kas kirbėjo susirinkusiųjų mintyse: potencialiai katastrofiškos naujienos apie Intel procesoriuose nepriklausomų tyrėjų aptiktus pažeidžiamumus Meltdown ir Spectre . Pasinaudodami jais, hakeriai gali prasmukti į tą kompiuterio dalį, kur naudotojai saugo slaptažodžius, šifravimo raktus ir kitą slaptą informaciją. O be to, grėsmė beprecedentė: pavojus gresia praktiškai visiems kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ir serveriams. Dėl to pateikti ieškiniai ir reikalavimai ištirti incidentą, griaunantį tikėjimą Intel technine magija.Kelis pastaruosius metus stambūs debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjai stengiasi susilpninti Intel monopoliją serverių lustų rinkoje, kurdami savo modelius ar remdami jos konkurentus. Ir korporacija savo veiksmais jų pastangas tik skatina.

Netgi Meltdown ir Spectre aptikę ekspertai iš pradžių nepatikėjo savo akimis

Netgi Meltdown ir Spectre aptikę ekspertai iš pradžių nepatikėjo savo akimis. „Tai tokia didžiulė Intel nesėkmė, kad tai tiesiog negalėjo būti tiesa“, – prisimena Michael Schwartz iš Google. Spectre spraga būdinga visiems šiuolaikiniams procesoriams, netgi gaminamiems konkurentų, o Meltdown „veikia“ tik su Intel lustais.Saugumo spragas galima užlopyti, tačiau tada lustai sulėtėja 30%, ir šiuolaikiškiausias serverio procesorius atsiduria 2013 metų lygyje. „Tokiems atvejams parengto sprendimo nėra, – sako Charles Carmichael iš JAV kompanijos Mandiant, užsiimančios kibernetiniu saugumu. – Nemanau, kad kada nors susidūrėme su tokioje daugybėje įvairių operacinių sistemų ir įrenginių veikiančiu pažeidžiamumu“.Jei darbo sulėtėjimas bus toks rimtas, duomenų centrų valdytojų išlaidos smarkiai išaugs ir šie, savo ruožtu reikalaus kompensacijos iš Intel. Kol kas stambūs debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjai tikina, kad ši problema jų klientams neatsilieps, todėl jų planai ir išlaidos tebėra neaiškūs. Kadangi Intel taip smarkiai priklausoma nuo lustų pardavimų pajamų, korporacijai padengti nuostolius bus nelengva. Po pranešimų apie pažeidžiamumus pasirodymo viešumoje, Intel akcijų kaina nukrito 5%, o vienintelio realaus jų konkurento mikroprocesorių ir serverių lustų gamybos srityje – Advanced Micro Devices (AMD) – išaugo 11%.Per pusę metų, kol Intel tylomis ieškojo pažeidžiamumų sprendimo būdo, Krzanichius pardavė kompanijos akcijų už $24 mln. Intel tvirtina, kad toks žingsnis buvo suplanuotas jau seniai iki sužinojimo apieMeltdown ar Spectre . Tačiau praėjus vos dienai nuo Krzanichiaus kalbos CES, du JAV senatoriai nusiuntė laiškus į Valstybinę vertybinių popierių ir fondų rinkų komisiją ir JAV Teisingumo ministeriją, kuriuose reikalaujama atlikti tyrimą. Klientų ir akcininkų advokatai jau padavė kelis kolektyvinius ieškinius prieš korporaciją, ir kol kas menkai tikėtina, kad spaudimas Krzanichiui artimiausius metu susilpnės. Analitinės firmos Bernstein ekspertas Intel akcijų pardavimą pavadino „nepateisinamu“.Krzanichius duoti interviu Bloomberg atsisakė. Tuo tarpu Intel, panašu, Meltdown ir Spectre didelės reikšmės neteikia. Pirmajame (sausio 3-osios) pareiškime kompanija Spectre irMeltdown pažeidžiamumų savo silpnomis vietomis nepripažino, pavadindama juos nauja šios šakos fenomeno „tyrimo“ sfera. Pranešime taip pat buvo sakoma, kad šis epizodas daugumai žmonių ir Intel verslui niekaip neatsilieps. Pasisakydamas CES, Krzanichius trumpai užsiminė apie incidentą, padėkodamas kolegoms už bendrą darbą su naujais „saugumo užtikrinimo sferos radiniais“.Intel klientai, įskaitant ir stambiausias technologijų pramonės įmones, iš esmės tyli. Jos neturi alternatyvaus lustų ir mikroprocesorių tiekėjo. Tačiau kalbėdami privačiai, kai kurie reiškia nepasitenkinimą. Kitą dieną po vaizdingo Intel pasirodymo CES, Microsoft tinklaraštyje atsirado įrašas, kurio autorius abejojo, ar naudotojai nepastebės sumažėjusios spartos. Navin Shenoy, vykdantysis Intel viceprezidentas, savo pareiškime vartotojų saugumą pavadino kompanijos „pagrindiniu prioritetu“. Tuo tarpu privačiuose pokalbiuose su klientais, Intel vyr. valdytojai, visų PK naudotojų saugumui ir visos verslo srities pelnui gresiančią katastrofą vertino lengvabūdiškai. Tuo tarpu potencialus neigiamas poveikis, pasak vieno valdytojo, „velnioniškai baugina“.Iš dalies Meltdown ir Spectre kelia siaubą tuo, kad paneigia įsigalėjusią nuomonę apie informacinį saugumą. Nuo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio vidurio Intel sustiprino savo lustų saugumą ir pradėjo skatinti vartotojus slapčiausią informaciją saugoti toje „aptvertoje“ zonoje, o ne programos atmintyje. Vos prieš porą metų tyrėjai pirmą kartą pastebėjo ir pabandė nulaužti vadinamąjį „spekuliatyvųjį vykdymą“ – funkciją, kuria Intel spartino savo procesorius. Iš esmės, per ją lustas gali pasiekti bet kuriuos duomenis, netgi esančius įslaptintoje zonoje, iki patikrinimo, ar naudotojas turi tam teisę. Kompiuteriai ir išmanieji telefonai kasmet labiausiai spartėjo būtent dėl šios funkcijos. Tuo pat metu tai tapo priežastimi vis didėjančios skylės saugumo sistemoje.Šios funkcijos pažeidžiamumai buvo svarstomi konferencijose ir moksliniuose tyrimuose, bet buvo laikomi grynai teoriniais. Tačiau pernai pavasarį 22 metų amžiaus Jannas Hornas iš elitinio Google kibernetinio saugumo užtikrinimo padalinio sugebėjo gauti asmeninius duomenis iš saugomos zonos. Apie tai Hornas pranešė Intel dar birželį, aplenkdamas kitas tris tyrėjų komandas, irgi aptikusias problemą 2017 metais, tačiau šiek tiek vėliau. Jie pradėjo bendradarbiauti su Intel, bandydami ją pašalinti, ir savo išvadas planavo paskelbti sausio 9 dieną, tačiau juos aplenkė apie „čipokalipsę“ papasakojusi žiniasklaida. Google tinklaraštyje buvo rašoma, kad saugumo problemos debesų kompiuterijos paslaugų naudotojams suteikia galimybę slapta stebėti kito naudotojo kompiuterį, o taip pat slapta pavogti jo slaptažodį ir gauti prieigą prie jo failų.
Intel vyr. valdytojai su hipoteze, kad dėl susitelkimo į spartą kompanija pražiopsojo akivaizdžius pažeidžiamumus, nesutinka. Intel teigia, kad jau ištaisė 90% savo lustų programinės įrangos klaidas ir kad čia nėra nieko nepaprasto. „Mes nuolat geriname savo produkciją, – sako Stephenas Smithas, Intel duomenų centrų grupės generalinis vadovas. – Tiesiog dabar esame dėmesio centre“. CES Krzanichius pranešė, kad kol kas Intel nėra gavusi informacijos, kad žalingi kodai būtų naudojami naudotojų duomenų gavimui.Skamba viltingiau, nei turėtų. Saugumo ekspertai mano, kad jeigu keturios saugumo tyrėjų grupės nepriklausomai viena nuo kitos šiuos kodus aptiko, tai reiškia, kad tobuliausius kibernetinius ginklus turinčių šalių (Kinija, Rusija) valdžia juos irgi turi. Pasak Carmichaelo iš Mandiant, savo arsenale Spectre ar Meltdown turinti žvalgybos agentūra taikysis į stambų taikinį – pavyzdžiui, JAV Gynybos ministeriją.Eiliniam naudotojui Meltdown ir Spectre kol kas kelia menkesnę grėsmę, nei tipiškos fišingo atakos. Šie pažeidžiamumai nesukels panikos, kokia apėmė daugelį, kai pernai buvo įsilaužta į stambiausio kreditų istorijų biuro Equifax naudotojų duomenų bazę. Tačiau tai gali pasikeisti. Anksčiau netikėję, kad kompanija gali palikti neužrakintą slaptą įėjimą ir Intel „geležies“ nebandę nulaužti hakeriai dabar gali pabandyti prasmukti vidun. „Tai naujo tipo kibernetinės atakos. Tai tęsis“, – mano Jeffas Pollardas, Forrester kompanijos analitikas.Dėl viso to Intel atsidūrė sunkioje padėtyje. Išmaniųjų telefonų rinkoje korporacija užleidžia pozicijas Samsung, Qualcomm ir ARM, o konkurentė Nvidia užėmė pirmaujančią vietą sparčiai augančioje grafinių procesorių, skirtų dirbtino intelekto naudojimui, rinkoje. Dabar gi Meltdown ir Spectre grasina pagrindiniam Intel verslui. Korporacija kol kas neturi konkurentų serveriams skirtų lustų gamybos sferoje, tačiau situacija gali pasikeisti. Microsoft ir Google neseniai teigiamai atsiliepė apie pirmąjį Qualcomm sukurtą lustą, kuriuo prekiauti pradėta lapkritį, o Apple, Google, Microsoft, Amazon ir Facebook turi nuosavus mikroprocesorių kūrimo padalinius.Realesnė Intel kylanti grėsmė – politinė. Korporacijai neabejotinai teks atlaikyti įstatymdavių kritikos bangą, juk visų šalių vyriausybės vis skeptiškiau vertina technologijų sferos kompanijas monopolistes. „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno gamintojo, nuo vienos technologijos buvo paskelbta kaip būdas sumažinti kainas. Tačiau taip visuomenė darosi labiau pažeidžiama ne tik hakerių, bet ir „šokinių įvykių“, sutrikdančių visų sistemų darbą“, – sausio 11 savaitiniame pranešime rašė Vašingtono analitinis centras Open Markets Institute. Kol kas didžiausia Intel problema lieka Krzanichiaus atliktas kompanijos akcijų pardavimas, tačiau jeigu paaiškės, kad buvo padaryta žala vartotojams (dėl išaugusių kainų ar hakerių atakų), gali būti, kad kontroliuojantys organai reikalaus apginti vartotojus ieškiniais ir antimonopoliniais tyrimais.Ir šias Intel produkcijos spragas ištaisyti bus nelengva. Mikroprocesorių ir serverių lustų kūrimas, testavimas ir gamyba truko ne vienus metus ir atsiėjo dešimtis milijonų dolerių. Dabar kompiuterių savininkams ir duomenų centrų valdytojams teks atlikti nemalonų pasirinkimą: panaudoti darbo našumą sumažinančius Intel programinės įrangos pataisymus, arba jų atsisakyti ir rizikuoti. (Intel jau pranešė, kad dėl pataisymų kai kurios mašinos dažniau persikrauna.) Ateityje mikroprocesorių ir lustų spartos nesumažinantys pataisymai bus įgyvendinti aparatiniame lygmenyje, tačiau kompanijos teigimu, pirmosios versijos pasirodys tik po kelių mėnesių.Su panašiu visuomenės spaudimu Intel jau teko susidurti. 1994 metais kompanija griežtai kritikuota dėl to, kad jos Pentium procesoriai klaidingai atlikdavo kai kuriuos skaičiavimus, o pati kompanija ignoravo to įrodymus. Dėl šios krizės IBM atsisakė tiekti kompiuterius su defektuotais procesoriais. Kruopščiai sukurtas Intel prekinis ženklas – Intel Inside, – anksčiau buvęs savotišku kokybės ženklu, ėmė kelti abejones. Tuometinis korporacijos vadovas Andy Grove, pripažinęs klaidą, pasiūlė pakeisti visus probleminius procesorius, kas Intel kainavo $475 mln – tais laikais tai atitiko maždaug pusę tyrimams ir kūrimui kompanijos skirto biudžeto.Grove’o pamoka, kaip jis pats parašė savo knygoje „Išgyvena tik paranojikai. Kaip išnaudoti krizes, ištinkančias bet kurią kompaniją“, ta, kad Intel buvo užklupta netikėtai. Ilgiau nei ketvirtį amžiaus veikusi kompanija vis dar manė esanti aikštinga startuolė. Tačiau drauge su dydžiu ir įtaka atėjo ir atsakomybė, pripažįsta jis. „Problema buvo ne tik tai, kad nesupratome, jog taisyklės pasikeitė. Blogiau – nežinojome, kokių taisyklių dabar reikia laikytis“, – rašo Grove’as. Pastaruosius 25 metus Intel buvo stambiausiu lustų gamintoju, tačiau Meltdown ir Spectre gali sukelti liūdnesnes pasekmes, nei Pentium problemos. Jeigu kompanija nori išsaugoti savo pozicijas, ji privalo parodyti nuolankumą, o ne pigius teatrališkus efektus.

Skaityti daugiau

Procesoriai

Intel pradeda smegenis primenančių lustų gamybą

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Loihi neuromorfinis bandomasis lustas

Intel pradeda eksperimentuoti su vadinamaisiais neuromorfiniais lustais, kuriuose bandoma tiksliau atkartoti tikrų smegenų funkcionavimą.

Lustų giganto tyrimų laboratorijoje sukurtame bandomajame Intel Loihi procesoriuje yra 128 skaičiavimo branduoliai. Kiekviename branduolyje yra po 1 024 dirbtinius neuronus, tad visame luste iš viso yra daugiau nei 130 000 neuronų ir 130 milijonų sinapsių jungčių.
Remiantis neuronų skaičiumi, Loihi lustas yra kiek sudėtingesnis už omaro smegenis. Tuo tarpu žmogaus smegenyse yra daugiau nei 80 milijardų neuronų. Kitaip tariant, šis lustas galės dar nė iš tolo neprilygsta žmogaus smegenų sudėtingumui.
Panašiai, kaip ir smegenys, Loihi duomenis tarp neuronų perduoda kaip impulsų sekas.
Intel teigia, kad šis lustas gali prisitaikyti ir mokytis. Dabartinės naujausios mašininio mokymosi sistemos remiasi giliuoju mokymusi, kuriam reikalingi treniravimo modeliai, panaudojant milžiniškus duomenų masyvus ir daugybę kompiuterių. Loihi lustui viso to intensyvaus treniravimo nereikia ir jis „mokosi pats“, sako Intel.
Intel tyrėjai mano, kad toks lustas galėtų būti naudojamas prietaisuose, kurie turi mokytis realiu laiku: prie aplinkos pokyčių prisitaikančiuose autonominiuose dronuose ir automobiliuose; pradingusių žmonių ieškančiose kamerose; prie eismo sąlygų prisitaikančiuose šviesoforuose.
Kadangi simuliuojami neuronai veikia pulsiniu režimu, lustas veikia efektyviau, nei tradiciniai lustai, pažymi Intel.
„Smegenys komunikuoja ne taip dažnai, kaip galėtume manyti,“ duodamas interviu, sakė Narayan Srinivasa, Intel Labs vyr. inžinierius ir mokslinis vadovas. „Šis lustas nenaudoja energijos, kol nėra impulso.“
Intel nenurodė tiksliai, koks bus lusto efektyvumas, nes bandomasis pavyzdys dar neparengtas. Bet kompanija u-siminė, kad techninės įrangos energinis efektyvumas turėtų būti iki 1000 didesnis nei lustų, paprastai naudojamų dirbtinio intelekto sistemų treniravimui.
Pirmus bandomuosius lustus Intel tikisi gauti lapkritį. Jie bus sukurti, naudojant Intel 14 nanometrų technologinį procesą. Pirmuosius lustus Intel planuoja pateikti universitetams ir DI tyrinėjantiems mokslininkams pirmoje 2018 metų pusėje.
Nors tikro procesoriaus Intel dar neturi, kompanija kai kuriuos techninės įrangos bandymus jau atliko, naudodama programuojamus masyvus (FPGA), lustą, kurį galima perprogramuoti konkretiems tikslams. Naudodama FPGA, Intel išbandė tokius dalykus, kaip kelio planavimas – tarkime, efektyviausio maršruto pasirinkimas iš vieno taško į kitus taškus žemėlapyje – ir žodyno mokymasis.
Srinivasa sakė, kad į neuromorfinio skaičiavimo idėjas gilinosi pastaruosius trejus metus, bet kompanija nėra pirmoji tuo susidomėjusi. IBM Research neuromorfinius lustus tiria, naudodama TrueNorth procesorius, kuriame irgi panašiai pasinaudojama žybsinčiais neuronais. TrueNorth lustai, kuriuose yra 4096 branduolių ir 5,4 milijonai tranzistorių, naudoja vos 70 milivatų galią. Šis lustas simuliuoja milijoną neuronų ir 256 milijonu sinapsių – tai daugiau, nei Intel pirmos kartos Loihi bandomajame luste. Grubiai vertinant, TrueNorth gali simuliuoti bitės smegenų ekvivalentą.
„Tai yra bandymas dabartinių silicio pagrindo technologijų ribose kaip įmanoma labiau priartėti prie smegenų,“ pernai duodamas interviu sakė IBM vyr. mokslininkas Dharmendra Modha, vadovaujantis TrueNorth projektui.
Kai kurie DI ekspertai IBM būdą vertino skeptiškai. Kai 2014 metais IBM paskelbė apie TrueNorth, Yann LeCun, giliojo mokymosi pionierius ir Facebook DI tyrimo grupės vadovas, rašė, kad tokiam lustui būtų sunku atlikti tokias užduotis kaip vaizdų atpažinimas, naudojant giliojo mokymosi modelį, vadinamą konvoliuciniais neurotinklais. Srinivasa sutiko, kad Intel lustui irgi nelabai sektųsi susitvarkyti su kai kuriais giliojo mokymosi modeliais.
„Mes išnaudojame laiką,“ sakė Srinivasa. „Giliajame mokymesi to nėra.“
Kad ir kur (ne)nuves Intel neuromorfinio lusto eksperimentas, jis išryškina Intel norą plėstis už dabar kompanijos dominuojamos tradicinių asmeninių kompiuterių ir duomenų centrų CPU rinkos ribų. Vis augant DI svarbai, Intel bando imtis ir kitų lustų dizaino tipų. 2015 metais ji įsigijo FPGA gamintoją Altera už $16,7 mlrd, o pernai – DI lustų startuolį Nervana už $400 mln. Dabar DI rinkoje dominuoja konkuruojantis lustų gamintojas Nvidia su savo grafiniais procesoriais.
Srinivasa sakė, kad dar reikės luktelėti 3 – 5 metus, kol Loihi procesoriai pasirodys platesnei publikai už tyrimų laboratorijos sienų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi