Socialiniai tinklai

Kosmosas

„SpaceX“ jau turi pirmąjį turistą, kurį skraidins aplink Mėnulį

technologijos

Paskelbta

data

Privati JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ ketvirtadienį paskelbė naują planą surengti turistinį skrydį aplink Mėnulį, naudojant galingą raketą nešėją „Big Falcon Rocket“ (BFR), turinčią skraidinti žmones į tolimąjį kosmosą.

„SpaceX“ pasirašė (sutartį) su pirmuoju pasaulyje privačiu (kosmoso) keleiviu, kad jis bus nuskraidintas aplink Mėnulį mūsų raketa nešėja BFR. Tai svarbus žingsnis, suteikiantis prieigą paprastiems žmonėms, svajojantiems nukeliauti į kosmosą“, – sakoma bendrovės „Twitter“ žinutėje.

Kalifornijoje įsikūrusi įmonė, vadovaujama interneto magnato ir elektromobilių gamintojos „Tesla Motors“ gamintojos generalinio direktoriaus Elono Musko, jau ne pirmąkart pristato planus skraidinti turistus aplink Mėnulį.

2017 metų vasarį „SpaceX“ paskelbė 2018-ųjų pabaigoje pasiųsianti du pirmuosius kosmoso turistus apskrieti aplink mūsų planetos gamtinį palydovą.

Tąsyk buvo nurodyta, kad jie keliaus erdvėlaiviu „Dragon“, panašiu į krovinines kapsules, naudojamas per įprastus „SpaceX“ skrydžius Tarptautinės kosminės stoties atsargoms papildyti. Turistų erdvėlaivį turėtų iškelti raketa „Falcon Heavy“. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jokių žinių apie šiuos planus „SpaceX“ neskelbė. Minėtų dviejų turistų vardai ir jų ketinamos sumokėti sumos irgi nebuvo paviešintos.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su „SpaceX“, bendrovė atsisakė pateikti daugiau detalių, bet nurodė, kad tolesnės informacijos bus paskelbta pirmadienį per renginį, vyksiantį nuo 17 val. 30 min. iki 19 val. vietos (antradienį nuo 3 val.30 iki 5 val. Lietuvos laiku).

Pėdsakai Mėnulyje

Žmonės Mėnulyje nebuvo išsilaipinę nuo 1972 metais surengtos paskutiniosios „Apollo“ misijos.

Pirmieji ant Mėnulio paviršiaus pasivaikščiojo amerikiečiai astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas. Ši istorinė akimirka įvyko 1969 metų liepos 21-ąją (Grinvičo laiku), kai N.Armstrongas paskelbė atlikęs „vieną mažą žingsnelį žmogui, bet milžinišką šuolį žmonijai“.

Iki šiol Mėnulyje yra pabuvoję tik 12 žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rėmė planus vėl ten nuskraidinti žmonių, o Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) siekia įkurti nuolatinę bazę, iš kurios galėtų startuoti misijos, tyrinėsiančios dar tolimesnes kosmoso sritis – pavyzdžiui, asteroidus arba Marsą.

„SpaceX“ yra svarbi NASA komercinė partnerė. Šiuo metu bendrovė kuria pilotuojamą erdvėlaivį, ateinančiais metais turintį atlikti pirmąjį skrydį į TKS ir atverti galimybę vėl skraidinti žmones į kosmosą iš Jungtinių Valstijų. Nuo 2011 metų, nurašius tris dešimtmečius tarnavusius erdvėlaivius „Space Shuttle“, amerikiečiai turėjo kliautis Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“.

Aerokosminių technologijų milžinė „Boeing“ irgi kuria pilotuojamą erdvėlaivį – jo pirmasis skrydis taip pat numatytas 2019 metais.

Šiuo metu „SpaceX“ vykdo 1,6 mlrd. vertės NASA užsakymą gabenti atsargas TKS įguloms. Bendrovė reguliariai rengia „Dragon“ kosminių kapsulių skrydžius, naudojant raketas nešėjas „Falcon 9“.

BFR yra naujausia „SpaceX“ raketa, turinti 31 variklį ir galinti iškelti į kosmosą 150 tonų krovinį.

Praeitais metais viešėdamas Australijoje E.Muskas sakė turįs vilčių, kad BFR iki 2022 metų galės iškelti mažiausiai du krovininius erdvėlaivius, turinčius pasiekti Marsą.

„Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad galime užbaigti erdvėlaivį ir paleisti jį maždaug po penkerių metų“, – tąsyk nurodė E.Muskas.

Kosmosas

Mokslinis darbas apie pažengusios civilizacijos kosminius laivus, kuriuos varytų mažos juodosios skylės ir juos būtų galima surasti su Fermi teleskopu

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras prielaidas, kaip tos kitos gyvybės formos galėtų atrodyti bei kokius technologinius pėdsakus galėtų palikti po savęs.

Naujausias ir net šiek tiek šokiruojantis Kanzaso valstijos universiteto matematiko mokslinis darbas yra turbūt geriausias pavyzdys ką reiškia „think out of the box“ (mąstyti kitaip, kūrybiškai, originaliai ir netradiciškai).

Mokslininkas daro prielaidą, kad pakankamai pažengusi svetima civilizacija greičiausiai gali sukurti tokius kosminius laivus, kuriuos varytų mažos juodosios skylės.

Taip, mažos juodosios skylės galėtų būti tokių kosminių laivų energijos šaltinis ir mokslininkas teigia, kad astronomai, pasinaudoję aplink Žemę skriejančiu Fermi teleskopu, stebinčiu dangų gama spindulių ruože, galėtų užfiksuoti tokių erdvėlaivių judėjimą.

Pagrindinė idėja, pasak matematiko Louis’o Crane’o, yra ta, kad juodosios skylės energija varomas erdvėlaivis paliks išskirtinį gama spindulių pėdsaką.

Louis’as teigia, kad astronomai galėtų šiuos erdvėlaivių paliktus gama spindulius aptikti pasinaudoję aplink Žemę skriejančiu Fermi teleskopu.

„Jei kuri nors pažangi civilizacija jau turi tokio tipo erdvėlaivius, dabartiniai [labai didelės energijos] gama spinduliuotės teleskopai gali juos aptikti iki 100-1000 šviesmečių atstumų“, – sakė Crane’as. „Juos (tokių erdvėlaivių paliktus gama spindulių pėdsakus aut. past.) būtų galima atskirti nuo natūralių šaltinių, kadangi per metus ir dešimtmečius jie [erdvėlaivių gama pėdsakai] keistųsi.“

Crane’as taip pat provokuojamai teigia manantis, jog astronomai jau iki šiol galėjo pastebėti keletą gama spinduliuotės šaltinių, „kuriems nebuvo surastas natūralus paaiškinimas“.

Mokslininkas taip pat svarsto ką reikštų civilizacijai sukurti dirbtinę juodąją skylę ir tai skamba dar egzotiškiau.

„Norint pagaminti dirbtinę juodąją skylę, mes turėtume sutelkti milijardo tonų gama spinduliuotės lazerį į atominio dydžio objektą“, – sakė Crane’as. „Tai lyg bandymas padaryti tiek aukštųjų technologijų branduolinių bombų, kiek Žemėje yra automobilių. Mastas yra už dabartinių pasaulio ekonomikos ribų. Tik civilizacija, visiškai įvaldžiusi Saulės sistemą, turėtų pakankamus išteklius [sukurti dirbtinę juodąją skylę].“

Skaityti daugiau

Kosmosas

„SpaceX“ „Starship“ variklis pralenkė Rusijos variklius, kurie mušė rekordus dvejus dešimtmečius

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

„SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas sako, kad bendrovės „Raptor“ variklis, skirtas „Starship“ ir „Super Heavy“ valdymui, viršijo Rusijos mokslininkų sukurtų raketų rekordą, išlaikytą daugiau nei du dešimtmečius.

Žinomas kaip degimo kameros slėgis, Raptor pranešė, kad jis viršijo šiuolaikišką Rusijos variklį RD-180, pasiekdamas jėgą lygiavertę vienam „Tesla“ modeliui 3, subalansuotą kiekviename „Raptor“ degimo kameros kvadratiniame colyje, o aparatūra tiesiogiai greta raketų variklio varpinės formos antgalis.

Vis dar per anksti karūnuoti Raptor kaip naują oficialų rekordo laužytoją. Nuo 2000 m. RD-180 patikimai skraido su ULA „Atlas V“ raketomis, kurių kameros slėgis yra aukštas ~ 257,5 baro (3735 psi), o „Raptor“ atlieka integruotą bandymą maždaug du metus , o visiškai integruotą bandymą – mažiau nei Septynias dienas. Taigi faktas, kad „Raptor“ pasiekė apie 269 barus (3900 psi), yra beveik neįtikėtinai įspūdingas pasiekimas.

Skaityti daugiau

TavoWEB reklama

Jūsų reklama čia

Skaitomiausi