Socialiniai tinklai

Kosmosas

Saulės sistemoje aptiktas keistas objektas gali būti iš visai kitos žvaigždžių sistemos?

technologijos

Paskelbta

data

Saulės sistemoje galbūt lankosi viešnia iš žvaigždžių. Naujai aptikta kometa skrieja nuo Žemės, ir, remdamiesi jos keista orbitos trajektorija, astronomai mano, kad tai gali būti pirmoji užfiksuota iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejusi kometa.

Dangaus stebėjimo teleskopas Havajuose spalio 18 dieną aptiko greitai judantį objektą, kol kas vadinamą C/2017 U1, kai jis labiausiai prisiartino prie Saulės. Per savaitę atlikę 34 atskirus objekto stebėjimus, astronomai išsiaiškino keistą, sudarančią kampą su planetų sistemos plokštuma ir nesisukančią apie Saulę, jos trajektoriją.

Dabar astronomai tikisi, kad daugiau dangaus stebėtojų pažvelgs į objektą ir padės nustatyti, ar ji iš mūsų kaimynystės, ar įsibrovėlė iš toliau.

Dauguma kometų skrieja elipsės formos orbitomis apie Saulę, užsuka iš tolimojo Orto debesies ir, aplankiusios vidinę Saulės sistemą, nulekia atgalios. Tačiau ši kometa niekados nebegrįš. Jos orbita rodo, kad ji atskriejo iš Lyros žvaigždyno krypties, virš santykinai plokščio s saulės sistemos plokštumos, apsuko apie Saulę, ir nuskriejo atgal amžinybėn.

Lyra yra greta krypties, kuria Saulė juda Paukščių Taku, sako Luke Dones iš Pietvakarių tyrimų instituto Boulderyje, Kolorado valstijoje. „Būtent to ir galima tikėtis; priešpriešais Saulės skriejimo krypties turėtų būti daugiau tarpžvaigždinių kometų,“ sako jis.

TRUMPAM UŽŠOKO

„Ji atlekia iš labai toli, tačiau negalime atsekti, iš kaip toli ji pradėjo kelionę. Gali būti, kad ji atskriejo iš už Saulės sistemos ribų, bet išties sunku pasakyti užtikrintai,“ sako Simon Porter, irgi iš Pietvakarių tyrimų instituto. Tolesni stebėjimai per kitas porą savaičių turėtų reikalus paaiškinti labiau.

Be to, tokia ekstremalia orbita skriejanti kometa nebūtinai atskriejo iš tarpžvaigždinės erdvės. „Jos orbitą galėjo pakeisti sąveika su Jupiteriu ar kita planeta,“ sako Maria Womack iš Pietų Floridos universiteto Tampoje.

Kometos kilmę nustatyti sunku iš dalies ir dėl kometos prigimties. „Kometos nuotraukose yra neryškios dėmės. Žmonės turi nuspręsti, kur, jų nuomone, yra centras. Sėdintis prie teleskopo turi spėlioti,“ sako Womack.

Dėl neišvengiamo spėliojimo matavimai darosi ne tokie tikslūs, tad astronomai nori atlikti daug stebėjimų, kad galutinai įsitikintų, kad kometa atskriejo iš už Saulės sistemos ribų, pridūrė ji.

Laimei, dar liko nemažai progų į ją pažvelgti. Kometa galingais teleskopais turėtų būti regima dar bent porą savaičių, tad mėgėjai ir profesionalai galės tyrinėti leduotąją viešnią ir aiškintis jos istoriją

Kosmosas

Kaip mūsų visata atrodo iš šono? Formos paslaptis.

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Nesunkiai nustatome tolimų dangaus kūnų formas, nes regime juos iš šalies. Su Visata reikalai kur kas sudėtingesni, nes negalime iš jos pasitraukti ir pažvelgti iš šono. O tada kokia iš tiesų Visatos forma? Ir kuo remiasi mokslo prognozės?

Visatos forma nėra naujas klausimas – jį svarstė dar senovės išminčiai. Induizmo tekstai erdvę aprašo kaip kiaušinį. Džainizmas nurodo gigantišką žmogų, o senovės Graikijos stoikai manę, kad tai – begalinėje tuštumoje plaukiojanti saka.

Tokios prielaidos moksliniais faktais nėra pagrįstos, todėl tyrimuose mokslininkai dažnai remdavosi Alberto Einšteino reliatyvumo teorija. Pagal ją, masė iškreipia erdvę. Tad, Visatos formą ir jos baigtį apsprendžia jos tankis – erdvės tūrio vienete esanti masė.

Mokslininkams pavyko nustatyti kritinį Visatos tankį, kuris proporcingas erdvės plėtimosi greitį apibrėžiančios Hubble’o konstantos kvadratui. Tik štai dėl Hubble’o konstantos vis dar nesutariama, todėl mūsų modeliai gali ir pasikeisti.

Nauji kosminiai skaičiavimai Visatos plėtimosi paslapties nepaaiškino – veikiau atvirkščiai

O kokios tos formos? Yra keli scenarijai. Jei erdvės tankis mažesnis už kritinį, tada erdvės plėtimuisi sustabdyti materijos nepakaks ir Visata plėsis amžinai. Tada erdvės forma primena balną – atvira Visata.

Jei Visatos tankis didesnis už kritinį, tada plėtimuisi masės užteks. Tokia Visata uždara ir baigtinė, be aiškaus krašto. Tai – sfera. Beje, pagal šį scenarijų erdvė pradės trauktis ir įvyks Didžiojo Sprogimo priešingybė, ir Visata sukris į save.

Yra ir trečias variantas, kai Visatos tankis lygus kritiniam tankiui. Taip plėtimosi greitis pamažu lėtėja per begalinį laiką. Tada kosminė erdvė plokščia ir begalinė.

Mokslo bendruomenė šiuos tris variantus labiausiai priimtinais. Tačiau kai kurie mokslininkai dar neatmeta riestainio arba vamzdžio varianto. Pavyzdžiui, riestainis techniškai yra plokščias, tačiau daugelyje vietų susietas. O vamzdis – balno formos variantas su vienu plačiu, o kitu siauru galu.

Kai kas mano, kad Visatos forma panaši į riestainio

Kokia forma labiausiai tikėtina? Remiantis kosminės Plancko observatorijos (2015 m.) duomenimis, gyvename begalinėje ir plokščioje Visatoje. Tačiau suprasti, kad mūsų apžvalgos galimybės – ribotos.

Mes vis dar nepasiekėme Didžiojo Sprogimo „taško“, o plėtimasis vyksta tokiu greičiu, kad kai kurie objektai atsidūrė už regimosios visatos ribų.

Tačiau remiantis turima informacija, plokščioji Visata – labiausiai tikėtina forma. Tačiau mokslininkai šią temą vis dar nagrinėja. Dabar aktyviai tiriamas reliktinis spinduliavimas, galintis pateikti daug naudingos informacijos.

Kas žino, gal mūsų palikuoniai kada nors supras gyvenantys gigantišką riestainį primenančioje Visatoje. Kaip manote?

Skaityti daugiau

Kosmosas

Ar Venera buvo tinkama gyvybei?

Konstanta 42

Paskelbta

data

Skelbia

Venera yra labai panašaus dydžio į Žemę planeta, tačiau daugeliu savybių ji visiškai nepanaši į mūsiškę. Pavyzdžiui, ją dengia labai tanki atmosfera, sukurianti daugiau nei 400 laipsnių karštį paviršiuje, o aplink savo ašį planeta apsisuka net per 243 Žemės dienas.

Naujame tyrime teigiama, kad šios savybės gali būti susijusios; maža to, abi jos galėjo kilti dėl to, kad Venera kadaise buvo tinkama gyvybei.

Remdamiesi skaitmeniniais modeliais, astronomai išnagrinėjo, kaip Veneros sukimąsi galėtų paveikti Saulės sukeliami potvyniai planetą dengiančiame vandenyne. Žinoma, vandenyno Veneros paviršiuje šiuo metu nėra, bet tolimoje praeityje galėjo būti. O Saulė potvynius Veneroje sukelia stipresnius, nei Žemėje, nes yra arčiau.

Potvyniai lėtina planetos sukimąsi; Žemės paros trukmė pailgėja vos 20 sekundžių per milijoną metų, bet kaimyninėje planetoje efektas gali būti daug stipresnis. Pavyzdžiui, jei Veneros vandenyno vidutinis gylis buvo 850 metrų – gerokai mažiau, nei Žemės 3,7 kilometro – potvyniai jos sukimosi periodą per milijoną metų galėtų pailginti net 72 Žemės paromis.

Kitaip tariant, vos per 10-50 milijonų metų Veneros sukimasis nuo panašaus į Žemę galėtų sulėtėti iki dabartinio. Taip lėtai besisukančioje planetoje stipriai išaugtų temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties, taigi dienos pusėje vandenynas imtų garuoti. Per dar kelis milijonus metų jis galėtų išgaruoti visiškai, apgaubdamas Venerą tankia atmosfera ir sukeldamas negrįžtamą šiltnamio efektą.

Toks laikotarpis yra labai trumpas, kalbant geologiniais mastais, taigi net jei Veneroje kažkada buvo gyvybei tinkamos sąlygos ir gyvybė susiformavo, ji tikrai neturėjo šansų išgyventi iki šių laikų.

Šie rezultatai piešia niūrias prognozes egzoplanetų gyvybingumui, ypač planetų, kurios sukasi arti mažų žvaigždžių. Jose potvyniai yra labai stiprūs ir net jei jos nėra prirakinamos prie savo žvaigždžių, kad visada į jas būtų nukreipusios vieną pusrutulį, vandenynai vis tiek gali išgaruoti, o šansai užsimegzti gyvybei – išnykti.

Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal Letters.

Skaityti daugiau

Reklama

Reklama

Skaitomiausi