Socialiniai tinklai

Technologijos

„Samsung“ pristatė naujausias technologijas išmaniam gyvenimui

Avatar

Paskelbta

data

Monake vykstančiame „Samsung Europos forume“ („Samsung European Forum 2016“) kompanija pristatė naujausias inovacijas, kurios turėtų atnešti nemažai  pakeitimų žmonių gyvenime. Tarp jų – patogesniam skalbimui skirta „Samsung AddWash“ skalbyklė, daiktų interneto ekosistemai pritaikytas išmanus virtuvės šaldytuvas „Family Hub“ bei kiti inovatyvūs įrenginiai.

„Įmonė skiria daug dėmesio Europoje populiarėjančiam išmaniam gyvenimo stiliui ir pristato šiais metais taip pat ir Lietuvos rinką pasieksiančią naujų produktų liniją, – sakė „Samsung Electronics Baltics“ buitinės elektronikos padalinio Lietuvoje vadovas Miroslavas Ramanavičius. – Tarp pristatomų produktų yra naujasis lenktas SUHD televizorius su įdiegta „Quantum-dot“ technologija, kuri užtikrina aukščiausios kokybės vaizdą bei itin tikroviškai atrodančių spalvų atkūrimą. Be to, šis televizorius gali būti naudojamas kaip pagrindinis išmanių namų ekosistemos valdymo centras. Naujieji televizoriai Baltijos šalyse pasirodys šių metų kovo mėnesio pabaigoje.“

Forume taip pat buvo pristatyti naujo dizaino „Gear S2 classic“ išmanieji laikrodžiai iš rožinio aukso arba platinos bei naujasis „du viename“ planšetinis kompiuteris „Galaxy TabPro S“ su įdiegta „Windows 10“ operacine sistema. Ši itin lengva, mobiliam darbui pritaikyta planšetė atlieka visas nešiojamojo kompiuterio funkcijas. Tuo tarpu „Gear S2“ laikrodžiai nuo šiol yra suderinami su „iOS“ operacinę sistemą naudojančiais įrenginiais.

Nauji garso atkūrimo standartai

Monake „Samsung“ taip pat pristatė naujausią garso atkūrimo techniką, tarp kurių ir HW-K950 – kompanijos pirmąjį „soundbar“ įrenginį su įdiegta „Dolby Atmos®“ technologija bei pirmąjį pasaulyje „soundbar“ su dviejomis belaidėmis „Dolby Atmos®“ galinėmis kolonėlėmis. Lietuvoje jomis bus pradėta prekiauti nuo šių metų birželio.

Renginyje taip pat buvo pristatyti naujausi „Samsung“ lenkti ekranai bei pademonstruotas jų produktyvumas. Monitorių CF591 ir CF390 lenktumas sutampa su natūraliu akies matymo lanku, todėl vaizdas atrodo natūralesnis. Šie monitoriai Lietuvą pasieks balandį.

Išmani buitinė elektronika

Priekyje įkraunama skalbyklė „AddWash“ išsiskiria tuo, jog turi papildomas atskiras dureles, per kurias galima patogiai įdėti užmirštą skalbinį, nenutraukiant skalbimo ciklo. Ja taip pat galima skalauti rankomis plauti skirtus rūbus bei bet kuriuo skalbimo ciklo metu papildomai įpilti vandens minkštiklio.

Skalbyklėje taip pat įdiegta eilė išmaniųjų funkcijų, kuriomis galima naudotis per „Android“ ir „iOS“ operacines sistemas naudojančius įrenginius. Telefonuose galima sekti skalbimo procesą, gauti įspėjimą apie prasidedantį ar besibaigiantį skalbimo ciklą. Lietuvoje „AddWash“ bus galima įsigyti jau nuo kovo pradžios.

„Samsung“ taip pat pristatė naują dulkių siurblių-robotų linijos modelį „POWERbot Turbo Wi-Fi“. Jis pasižymi net 70 kartų galingesniu siurbimu, lyginant su kitais populiariausiais dulkių siurbliais- robotais[1]. „Cyclone Force“ sistema, leidžia surinkti ir į atskirą talpą nukreipti purvą – taip sumažinamas filtro užsiteršimas ir išlaikoma optimali siurbimo galia. Lietuvoje šį dulkių siurblį – robotą bus galima įsigyti nuo birželio.

[1] Siurbimo galia testuota modelyje „Samsung VR9300“ ir lyginta su JAV rinkoje 2016 m. kovą populiariausiais dulkių siurbliais-robotais. Testą atliko nepriklausoma laboratorija (SLG) laikantis EN 60312-1 patvirtintos testų metodikos.

Technologijos

5 patarimai, kurie gali gerokai pagerinti jūsų „Wi-Fi“ ryšį

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Kampe ar, dar blogiau, spintoje laikomas senas maršrutizatorius, nustatytas veikti tankiai užimtame kanale – tai dažniausios silpno „Wi-Fi“ signalo ir lėto interneto namuose priežastys. Anot specialistų, pastebimai pagerinti situaciją galima atlikus vos kelis paprastus pakeitimus.

„Wi-Fi“ ryšio kokybei ir greičiui įtakos turi daug veiksnių, pradedant įrenginio amžiumi, jo palaikomomis technologijomis ir baigiant fizine maršrutizatoriaus buvimo vieta. Be to, daug žmonių Lietuvoje gyvena butuose, kur papildomų sunkumų gali sukelti kaimynų naudojami įrenginiai. Jei jūsų „Wi-Fi“ nepateisina lūkesčių, metas imtis priemonių“, – sako „Telia“ interneto sprendimų ekspertas Mantas Ažondenis.

Jis pateikia penkis receptus, kaip pagerinti „Wi-Fi“ ryšio kokybę, interneto spartą ir saugumą namuose.

Išrinkite tinkamą vietą.

 „Yra posakis, kad būsto vertei didžiausią įtaką turi trys faktoriai: tai vieta, vieta ir vieta. Tas pat pasakytina ir apie „Wi-Fi“ signalą: kuo geresnę vietą parinksite maršrutizatoriui, tuo geriau namuose veiks belaidis internetas“, – sako M. Ažondenis.

Jis pataria maršrutizatorių laikyti ne buto ar namo pakraštyje, o kuo arčiau centro, kadangi signalas nuo jo sklinda tarsi burbulas, į visas puses. Jei gyvenate bute, geriau maršrutizatoriaus nelaikyti prie sienos, už kurios gyvena kaimynai – jei už jos stovi jų maršrutizatorius, jie vienas kitam tik trukdys.

Pašalinkite kliūtis.

 „Wi-Fi“ ryšiui naudojamos aukšto dažnio radijo bangos, todėl jas gali slopinti net, atrodytų, nedidelės kliūtys. Nelaikykite maršrutizatoriaus spintelėje, tarp sienų ar kolonų. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad signalą atspindi metaliniai paviršiai, veidrodžiai.

Jei gyvenate itin erdviame bute ar name ir kuriame nors kambaryje ryšys yra itin silpnas, problemą gali išspręsti ryšio kartotuvai – į maršrutizatorius panašios, tik mažesnės, dėžutės, skirtos išplėsti ryšio zonas.

Gal metas atsinaujinti?

 Jei jūsų maršrutizatorius yra senesnis nei 5 metai, vertėtų pagalvoti apie jo atnaujinimą. Ypač jei namuose naudojatės itin sparčiu šviesolaidiniu internetu – jo privalumus pajaustumėte ne tik prisijungę laidu, bet ir „Wi-Fi“ ryšiu.

„2013 metais buvo išleistas iki šiol naudojamas 802.11ac standartas, palaikantis dešimteriopai didesnę ryšio spartą nei ankstesnis 802.11n. Viena svarbiausių jo naujovių buvo tai, kad belaidžiam internetui iki tol naudotą 2,4 GHz dažnį papildė naujas, 5 GHz dažnis. Jis užtikrina patikimesnį ir spartesnį interneto ryšį“, – paaiškina M. Ažondenis.

Pasirūpinkite saugumu.

 Kaip telefonams ar kompiuteriams, taip ir ryšio įrangai derėtų skirti dėmesio – atsiųsti programinės įrangos atnaujinimus, atnaujinti slaptažodžius ir, bent retsykiais, tiesiog perkrauti. Adresą, kuriuo valdomi maršrutizatoriaus nustatymai, dažniausiai rasite ant paties įrenginio arba jo instrukcijose, kurias turėjote gauti jį pirkdami. Svarbiausia, nepalikite numatytųjų prisijungimo duomenų (pvz., vartotojas admin, slaptažodis admin, 1234 ar 0000), jais gali pasinaudoti piktavaliai.

Išsirinkite laisvesnį kanalą.

 Šis punktas aktualus gyvenantiems butuose, kur veikia daug kaimyninių „Wi-Fi“ stotelių ir jos vienos kitoms gali trukdyti. Sužinoti, kokiuose kanaluose veikia jūsų ir kaimyninės „Wi-Fi“ stotelės, galite į telefoną atsisiuntę programėlę „WiFi Master“. Jei matote, kad jūsų ir kaimyniniai „Wi-Fi“ tinklai susigrūdę tame pačiame ar gretimuose kanaluose, nors kitur yra laisvos erdvės, prisijunkite prie savo maršrutizatoriaus nustatymų ir rankiniu būdu pakeiskite naudojamą kanalą – tai atlikus internetas veiks stabiliau ir patikimiau, gali šiek tiek padidėti ir jo sparta.

Skaityti daugiau

Technologijos

Reliatyvumo teorijai jau 100 metų: nuo pirmųjų eksperimentų iki galutinio rezultato

Konstanta 42

Paskelbta

data

Skelbia

1915 metais Albertas Einšteinas paskelbė aštuonerius metus trukusio darbo rezultatą – lygtis, apjungiančias erdvėlaikį ir masę. Jos yra bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindas.

Kai kurias šios teorijos detales Einsteinas publikavo daug anksčiau, pradedant 1907 metais. Tada ilgame tekste jis išvedė kai kurias labai svarbias reliatyvistines prognozes: ekvivalentiškumo principą, teigiantį, kad judėjimas gravitaciniame lauke atitinka judėjimą su pagreičiu, gravitacinį raudonąjį poslinkį, bei gravitacijos sukeliamą šviesos spindulių užlinkimą. Būtent pastaroji prognozė – tiesa, matematiškai išreikšta tik 1911 metais – buvo pirmoji, kurią pavyko patvirtinti eksperimentiškai. Tai įvyko prieš šimtą metų, 1919-ųjų gegužės 29 dieną.

Alberto Einšteino garsioji formulė

Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad gravitacija iškreipia erdvėlaikį. Fotonai – šviesos spinduliai – erdvėlaikiu juda tiesiomis linijomis, bet jei pats erdvėlaikis yra iškreiptas, tai iškreipta atrodys ir fotonų trajektorija. Dėl to šviesos spinduliai, judantys pro masyvius kūnus, šiek tiek užlinksta.

Jei spinduliai pasiekia mus, mums atrodo, kad šviesos šaltinis yra šiek tiek kitoje dangaus vietoje, nei iš tikro. Jei erdvę iškreipiantis kūnas yra labai masyvus, o šviesos šaltinis – pakankamai toli už jo, galime matyti netgi ne vieną atvaizdą, o kelis, arba išvis taškinis šaltinis gali pavirsti į žiedą. Jei šaltinis nėra taškinis (pavyzdžiui, galaktika), jo atvaizdas labai iškreipiamas. Dėl tokių pasekmių šis procesas vadinamas gravitaciniu lęšiavimu, nes masyvus objektas, esantis tarp šaltinio ir stebėtojo, veikia panašiai, kaip lęšis optinėje sistemoje.

Pirmasis gravitacinio lęšiavimo eksperimentas atliktas dviejų ekspedicijų metu, stebint Saulės užtemimą. 1919 metų gegužės 29 dieną Saulės užtemimas buvo matomas didžiojoje Afrikos ir Pietų Amerikos dalyje. Mėnulio šešėlis slinko beveik ties pusiauju – per dabartines Tanzaniją, Kongą, Braziliją, Boliviją ir kelias kitas šalis. Viena ekspedicija užtemimą stebėjo Principės saloje netoli Afrikos krantų, kita – Sobralio mieste Brazilijoje. Dvi ekspedicijos buvo rengiamos tik siekiant užtikrinti kuo didesnę tikimybę, kad stebėjimams nesutrukdys oro sąlygos; jų užduotys buvo vienodos.

Abiejų ekspedicijų nariai Saulės užtemimo maksimumo metu darė Saulės vainiko ir aplinkinių žvaigždžių nuotraukas. Užtemimo metu dangus pritemsta tiek, kad žvaigždes įmanoma įžiūrėti, ypač per teleskopus. Aišku, Saulės vainikas vis tiek tam trukdo, bet ne tiek, kad nebūtų įmanoma išmatuoti žvaigždžių padėčių danguje. Matuodami žvaigždžių padėtis, mokslininkai galėjo patikrinti gravitacinio šviesos kelio iškreipimo hipotezę ir tris galimas prognozes:

1) gravitacija nepaveikia šviesos kelio, žvaigždžių padėtys nepasikeičia, joms esant arti Saulės disko (tai vadinama „nuline hipoteze“);

2) gravitacija paveikia šviesos kelią taip, kaip prognozuoja klasikinė (Niutoninė) fizika, laikant, kad fotonas turi masę, ekvivalenčią jo energijai;

3) gravitacija paveikia šviesos kelią taip, kaip prognozuoja bendroji reliatyvumo teorija.

Skirtumas tarp 2) ir 3) prognozių yra lygiai du kartai: Niutoninė fizika teigia, kad žvaigždės, matomos ties Saulės disko kraštu, tikroji padėtis yra 0,87 kampinės sekundės už Saulės disko, o reliatyvumo teorija teigia, kad atstumas yra 1,75 kampinės sekundės. Kuo toliau žvaigždė yra nuo Saulės disko, tuo mažesnis padėties iškreipimas. Stebėjimams pasirinktos 13 žvaigždžių, kurių tikėtinas padėties pokytis dėl Saulės gravitacijos turėtų būti 0,3 kampinės sekundės ir didesnis, remiantis reliatyvistine prognoze. Stebėjimus Principėje šiek tiek sutrukdė debesys, bet ir ten, ir Sobralyje gauti duomenys gerai sutapo su reliatyvistine prognoze ir leido paneigti kitas dvi. Apie šiuos rezultatus paskelbta 1920 metų sausį, straipsnyje žurnale „Philosophical Transactions of the Royal Society A“. Straipsnio skenuota versija prieinama ir internete.

Šį pirmąjį įrodymą sekė daugybė kitų, kuriuos padarėme per šimtą metų. Kol kas visi bandymai paneigti reliatyvumo teorijos prognozes baigėsi nesėkmingai – ji atlaikė visus išbandymus, kokius sugebėjome sugalvoti. Tačiau beveik neabejojama, kad ji nėra galutinis ir tikrai teisingas pasaulio aprašymas: reliatyvumo teorija duoda skirtingas prognozes nuo kvantinės mechanikos kai kurioms situacijoms, kurių patikrinti kol kas neturime galimybės. Taigi abi teorijos negali būti teisingos, o greičiausiai kažkiek pakeisti reikės jas abi.

Kaip bebūtų, reliatyvumas kol kas duoda daug naudos – ir astronominiams tyrimams, ir, pavyzdžiui, palydovinei navigacijai, mat palydovuose laikas eina šiek tiek greičiau, nei ant Žemės, taigi į tai reikia atsižvelgti įrengiant palydovų laikrodžius.

Gravitacinis šviesos nukrypimas, arba tiksliau – gravitacinis lęšiavimas – naudojamas daugybėje astronominių tyrimų. Jis padeda aptikti egzoplanetas, išmatuoti žvaigždžių mases, tyrinėti labai tolimas galaktikas, prognozuoti, kada jose pamatysime įsižiebiant supernovas, ir netgi sukurti gražius (ir teisingus) juodųjų skylių atvaizdus. Šiuo metu kalbama netgi apie tai, kad galėtume į Saulės sistemos pakraščius nusiųsti kosminį teleskopą, kuris pasinaudotų Saule kaip gravitaciniu lęšiu ir galėtų detaliai stebėti labai tolimus objektus.

Nebloga pažanga nuo poros ekspedicijų į pusiaujo regioną.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi