Socialiniai tinklai

Verslas

Šalia vakarinio aplinkkelio už 8 mln. eurų statomas sandėlis su administracinėmis patalpomis.

Avatar

Paskelbta

data

Spaudos ir  reklamos  pramonės žaliavų tiekime Baltijos šalyse lyderiaujanti bendrovė „Libra Vitalis“ kitąmet įsikurs šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio. Čia įmonei statomas naujas A klasės sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis. Projekto valdytojas – „Baltic Engineers“, statybos darbai patikėti generaliniam rangovui „Conresta“. Sandorio vertė – daugiau nei 8 mln. eurų.

Didžiąją dalį šio 13 000 kv. m ploto pastato užims sandėliai, likusi erdvė bus skirta administracijai bei komercinėms patalpoms, į kurias persikels ir „Libra Vitalis“ priklausanti bendrovė „Heliopolis“ bei naujai vystomas mažmeninės prekybos projektas „CREOLINK“.

Pastatas išsiskirs šiuolaikiškais architektūriniais sprendimais. Kintamo profilio aliuminiai fasado elementai suteiks dinamikos ir bangavimo įspūdį bei apsaugos nuo intensyvių saulės spindulių, pagrindinį įėjimą numatoma įrengti po įspūdinga konsole, paremta įstrižomis V formos kolonomis. Unikalumo suteiks ir administracinių patalpų antrame aukšte suprojektuotas atriumas (dengtas vidinis kiemelis), kurį įmonės darbuotojai galės išnaudoti kaip susitikimų kambarį, renginių vietą ar susikaupimo zoną.

Statinyje bus įrengta energiją taupanti patalpų šildymo sistema, kuri leis pasiekti aukštą A energinio  efektyvumo klasę. Projekte numatoma 140 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, 11 dviračių stovėjimo vietų, elektromobilių krovimo stotelė. Šiaurinėje sklypo dalyje suprojektuota 59.7 kv. m darbuotojų poilsio aikštelė.

„Pagaliau turėsime erdvią įrangos ir žaliavų demonstravimo bei prekybos zoną ir bendrą sandėlį, kuris suvienys mūsų logistikos pajėgas ir leis pagerinti teikiamų paslaugų kokybę. Naujų patalpų išplanavimas, naudojamos medžiagos, erdvių estetika bei funkcionalumas taps įkvepiančia aplinka mūsų darbuotojams ir atspindės pagrindines įmonės vertybes“, – pasakojo „Libra Vitalis“ generalinis direktorius Paulius Adomėnas.

Projekto planavimui ir kokybei užtikrinti „Baltic Engineers“ pasitelkė 3D projekto informacinį modelį – BIM. Šiuo projekto valdytojų sprendimu džiaugiasi ir „Conrestos“ direktorius Lukas Laukaitis. „Vienas pagrindinių BIM privalumų yra tai, kad trimatėje erdvėje sukurti projektai leidžia aptikti ir eliminuoti galimus netikslumus ankstyvoje stadijoje, iki prasidedant statyboms. Be to, užduočių bei ataskaitų pateikimas visiems proceso dalyviams prieinamoje skaitmeninėje erdvėje palengvina komunikaciją tarp proceso dalyvių ir garantuoja tikslų statybų grafiko laikymąsi“, – teigė jis.

Projektą įgyvendinti planuojama 2018 metų pabaigoje.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Verslas

JAV įsiskolinimas vizualizuotas 100 JAV dolerių kupiūrose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šimtas dolerių

Dešimt tūkstančių dolerių

Vienas milijonas dolerių

Šimtas milijonų dolerių

100 milijonų dolerių = 1 metai darbo 3500 vidutinių amerikiečių

Vienas milijardas dolerių

Vienas trilijonas dolerių

JAV skola 2017 metais – 20 trilijonų dolerių

Skaityti daugiau

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Skaitomiausi