Socialiniai tinklai

Sveika mityba

Rusija pirmoji pasaulyje uždraudė genetiškai modifikuotų produktų importą

Avatar

Paskelbta

data

Rusija tapo pirmąja pasaulio šalimi, uždraudusia genetiškai modifikuotų produktų ( GMP, angl. GMO ) importą

Savo naująjame straipsnyje Prinstono universiteto politikos mokslų daktaras ir nuolatinis apžvalgininkas Viliamas Engdalas (William Engdahl ) pažymėjo, kad Rusija tapo pirmąja pasaulio šalimi, kuri po draudimo auginti, uždraudė ir genetiškai modifikuotų produktų (soja, kukurūzai, rapsai, medvilnė) kurių sudėtyje yra GMO ( genetiškai modifikuoti produktai ) importą iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Visiems metų žinoma, kad beveik visa Amerikos rinka yra užtvindyta maisto produktais, kurių sudėtyje yra GMO.

Minėtos kultūros visame pasaulyje naudojamos gyvuliams šerti. Nes taip modifikuotuose ankštiniuose yra genetiškai modifikuotų baltymų kiekis. Tačiau, kokias tai sukelia pasekmes žmonių sveikatai? Juk tokios „dietos“ yra pražūtingos žmonių sveikatai ir genetikai.

Autorius pažymi, kad tiesioginė metinė žala Rusijos ekonomikai dėl šių produktų vartojimo jau viršijo 100 mln $. O kokio dydžio netiesioginė ekonominė žala? O kokia žala piliečių ir jų palikuonių sveikatai? Tiesiog neįmanoma suskaičiuoti, ar bent įvertinti….

Šiek tiek apie GMO. Tai – Genetiškai modifikuoti produktai ( GMP ) ir maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų – augalų, gyvūnų ar mikroorganizmų. Tokie produktai rinkoje pasirodė 1996 metais. Populiariausi genų inžinerijos pagalba pakeisti augalai yra sojos pupelės, kukurūzai, rapsai ir medvilnė. Nuo 1996 metų pasauliniai jų pasėlių plotai išaugo 87 kartus ir 2010 m. užėmė 148 mln. hektarų, daugiausiai JAV,Brazilijoje, Argentinoje, Indijoje, Ukrainoje, ir kitose šalyse

Europos Sąjungoje (ES) keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams. GMM ir maistui skirtus GMO leidžiama išleisti į rinką tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, ir jiems yra išduotas leidimas bei laikomasi atitinkamų leidimo išdavimo sąlygų.

Bet, ar to paisoma, pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose šalyse? Pavyzdys: Kinijoje, daugiau kaip 60% auginamų ankštinių kultūrų sudėtyje yra GMO, nepaisant draudimo tokių produktų auginimui…

Rusija tapo pirmoji šalis, pritaikiusia tokias griežtas priemones. Galime tikėtis, kad netrukus Rusijos pavyzdžiu paseks ir daugybė kitų šalių. Žinoma, tai sukels didelę žalą JAV ūkio gigantams, tokiems kaip kurie sąmoningai tiekimas yra labai pavojingas žmogaus sveikatai produktų užsienyje.

O kad to sulauksime Lietuvoje? Reikia tik tikėtis …

Šaltinis: http://journal-neo.org/2016/02/26/russia-bans-us-gmo-imports/

 

Sveika mityba

Kurie maisto produktai sužadina laimės jausmą?

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šiandien pasaulis mini tarptautinę laimės dieną. Laimės jausmą sukelia daug veiksnių – darnūs santykiai šeimoje, įdomus darbas, pomėgiai. Vienas iš svarbių laimės faktorių yra maistas – pavalgę jaučiamės ne tik sotūs, tačiau ir laimingi.

Vienas iš laimės jausmo sukėlėjų – dopaminas. Tai natūralus žmogaus organizme gaminamas junginys, dar vadinamas „laimės hormonu“.

Vieni maisto produktai smegenis skatina pagaminti daugiau dopamino, kiti – mažiau. Jūsų dėmesiui, penki maisto produktai, kurie leis pasijausti tarsi devintame danguje.

Šokoladas

Šokolade, ypač juodajame, esantys antioksidantai teigiamai veikia visą organizmo darbą: atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, mažina kraujo spaudimą, gerina kraujo cirkuliaciją. Pasak maisto bendrovės „Nestle“ atstovės Arianos Rastauskaitė, juodajame šokolade gausu magnio, kurio trūkumas organizme gali sukelti irzlumą, depresiją, nuotaikos svyravimus. Kasdien suvalgant po plytelę šokolado, pastebimai sumažėja streso hormonų lygis organizme. Kuo daugiau kakavos sausųjų medžiagų yra šokolade, tuo organizmui jis naudingesnis. Tad jeigu jaučiatės nelaimingi, į kišenę įsimeskite šokolado plytelę, kuris padės nepasiduoti užplūstančiam liūdesiui.

Kakava

Ypatingai mėgstama vaikų ir nepelnytai pamirštas suaugusių. „Kakavos pupelės turi nedidelį endorfinų kiekį, todėl šios priežasties kakavos gėrimas gerina nuotaiką. Kakava aprūpina organizmą naudingoms medžiagomis, joje gausu geležies, magnio ir kalcio“, – teigė „Nestle“ atstovė. Vertėtų nepamiršti, kad kakavoje, esantis kofeinas suteikia energijos, todėl kakavą rekomenduotina gerti pusryčiams. Ruošiant maistą ar gėrimus namuose, juos galima papildyti kakavos milteliais, taip būsite tikri, kad į patiekalus nebus pridėta nenaudingų priedų, kurie slopina antioksidantus. Reguliariai vartojant kakavą ir naudos organizmui bus daugiau, ir jūsų akys spindės labiau.

Bananai

Ypatingai nuotaiką gerinantis produktas – bananai. Šiame vaisiuje randama triptofrano – medžiagos, kuri reikalinga serotino gamybai. Serotinas padeda pagerinti nuotaiką, atsipalaiduoti, išvengti nuotaikų svyravimų bei pagerinti miego kokybę. Bananuose taip pat gausiu B grupės vitaminų, kurie padeda nuraminti nervų sistemą. Jeigu jaučiate energijos trūkumą, suvalgykite bananą, kuris greitai suteiks energijos ir pakels nuotaiką.

Riešutai

Tai vienas svarbiausių mūsų baltymų bei energijos šaltinių. Riešutuose gausu antioksidantų, seleno, vitamino E. Būtent šie elementai, palaiko energijos kiekį organizme. Visi riešutai be išimčių turi daug mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tai yra rūgštys, kurios padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Norite ilgiau gyventi? Valgykite riešutus. Atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, kurie vartoja daugiau riešutų, gyvena ilgiau. Nesirinkite tik vienos riešutų rūšies, mat skirtingi riešutai pasižymi ir skirtingų žmogui reikalingų medžiagų kiekiu. Tik vertėtų riešutų nepadauginti, kadangi šie „mažyliai“ yra labai kaloringi.

Natūralus jogurtas/kefyras

Jogurtas ar kefyras, praturtintas gerosiomis bakterijomis, arba kitaip – probiotikais, kurie reikalingi ne tik sveikatai, bet ir gerai emocinei savijautai. Probiotikai tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą, kadangi skaido maisto angliavandenius, sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus. Vartojant produktus, kuriuose gausu probiotikų, jausitės lengvi ir energingi.

Skaityti daugiau

Sveika mityba

Top 10 sveikos mitybos patarimų pagal dietologę Barborą Jarašūnę.

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Sveika mityba
Dietologe Barbora JarašūnėSveikos mitybos tendencijos tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kasdien vis stiprėja. Visgi kelias iki sveikos gyvensenos ir mitybos gali būti sunkus. Kaip pradėti? Kokių žingsnių imtis norint gyventi ir valgyti sveikiau? Kokios yra sveikos mitybos taisyklės? Į šiuos klausimus atsako ir pataria gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė.

1. Valgykite reguliariai. Pasak gydytojos dietologės B. Jarašūnės, suaugusiam asmeniui geriausia valgyti tris kartus per dieną, pridedant porą užkandžių tarp pagrindinių valgymų. Visgi patartina tarp pagrindinių valgymų nedaryti ilgų pertraukų, mat tai greitai gali paskatinti persivalgymą.

2. Nepersivalgykite. „Nuolatinis „lėtinis“ persivalgymas gali nulemti nutukimo vystymąsi ir metabolinius sutrikimus. Stebėkite save – pavalgę neužilgo turėtumėte pasijusti sotūs, tačiau ne prisikimšę“, – pataria B. Jarašūnė

3. Vartokite daugiau daržovių. Anot gydytojos dietologės B. Jarašūnės, viena svarbiausių mitybos taisyklių yra daržovių vartojimas, tad naudinga jų valgyti kuo daugiau. „Kaskart pietaujant ir vakarieniaujant lėkštėje turėtų atsirasti erdvios vietos daržovėms (tačiau bulvės į šią kategoriją neįtraukiamos)“, – sako ji.

4. Nevenkite ir riebalų. Organizmui labai svarbūs ir riebalai – jie sudaro svarbią mitybos dalį. Riebalai ne tik suteikia energijos, bet ir padeda pasisavinti vitaminus A, D, E ir K, kurie yra būtini žmogaus organizmo veiklai. Jie turėtų sudaryti 20-30 proc. visų dienos kalorijų. Riebalai skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius. Sotieji yra gyvulinės kilmės – jų vartojimą reikia riboti, o geraisiais riebalais laikomi nesotieji riebalai, kuriuos rasite augalinės kilmės produktuose (augaliniai aliejai, sėklos, riešutai).

5. Ieškokite rakto skylutės ženklo. Gydytoja dietologė B. Jarašūnė pataria, kad norint nepasiklysti tarp produktų gausos ir didžiulės pasiūlos, verta atkreipti dėmesį į specialų ženklinimą. Lietuvoje ir Europoje sveikesni produktai žymimi žaliu rakto skylutės simboliu – jis padeda išsirinkti sveikiausią produktą iš vienos ar kitos produktų grupės. Šiuo simboliu ženklinami tik LR Sveikatos apsaugos ministerijos kriterijus atitinkantys gaminiai.

6. Rinkitės įvairesnį maistą. Dietologė pataria, kad mūsų valgomas maistas turi būti kuo įvairesnis: „Į kasdienį racioną įtraukite produktus iš skirtingų maistinių grupių: rinkitės grūdines kultūras, daržoves ir vaisius, pieno produktus, daug baltymų turintį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius ar ankštines kultūras) bei sveikatai palankius riebalus.“ Jeigu tam tikrų produktų netoleruojate, atkreipkite dėmesį į užrašus ant pakuočių. Tarkim, jei netoleruojate laktozės, ieškokite maisto produktų su specialiu žymėjimu „Be laktozės“.

 

7. Ribokite cukrų. B. Jarašūnė primena, kad daug cukraus turinys produktai turi labai mažą maistinę vertę, tačiau išlaiko didelę energinę vertę, vadinamą „tuščiomis kalorijomis“. Be to, pernelyg gausus cukraus vartojimas didina nutukimo, metabolinių sutrikimų ir dantų ėduonies riziką. „Labai dažnai cukrus slypi ten, kur net neįtariate. Pirmiausia patariu įvertinti kiek cukraus gaunate su įvairiais gėrimais. Nepamirškite, kad sultys ir gaivieji gėrimai turi didžiausią jo kiekį“, – pasakoja B. Jarašūnė.

8. Susikaupkite valgymui. Suvartojamo maisto ir jo kiekio stebėjimui bei ramiam valgymui ypač trukdo įvairūs pašaliniai dirgikliai, pavyzdžiui, nuolat įjungtas televizorius, kompiuteris, telefonas ar skaitiniai. Visi šie pašaliniai veiksniai nukreipia dėmesį ir koncentraciją nuo valgymo proceso. „Sąmoningas valgymas yra pirmasis žingsnis link pokyčių“, – patikina dietologė B. Jarašūnė.

 

9. Pokyčių per naktį nebūna. Pasak gydytojos dietologės B. Jarašūnės maitinantis sveikai svarbu per daug neįsitempti: „Juk sveika mityba – ne kasdieninė kova ar minų laukas, kai suvalgius kažką „ne to“

sugriūna visa sistema,“ – šypsosi ji. Gydytoja pataria nepamiršti, kad mūsų sveikatą lemia ne vienkartiniai „susilaikymai“ ar griežtos poros savaičių trukmės dietos, o kasdieniniai įpročiai: „Norint pakeisti seną ir įtvirtinti naują įprotį, prireiks mažiausiai šimto dienų. Pasikeitimai yra stabiliausi, kai jie diegiami pamažu, o ne per naktį norint pakeisti visą savo maitinimąsi“, – patikina B. Jarašūnė.

10. Rinkitės natūralumą. Anot dietologės B. Jarašūnės produkto „sveikumas“ priklauso nuo jo sudėties, perdirbimo laipsnio bei suvalgomo kiekio. Akivaizdu, jog mažiausiai apdoroti produktai – daržovės, vaisiai, kruopos, riešutai, sėklos, žuvis, mėsa ar kiaušiniai, sveikatai bus daug palankesni negu gausiai apdoroti (tokie kaip dešrelės, rafinuotų miltų bei cukraus gaminiai ir pan.)

Taigi sveika mityba susideda iš daugybės veiksnių, savęs stebėjimo ir sveikesnių pasirinkimų. Norėdami maitintis sveikiau, parduotuvėje nepraeikite pro daržovių skyrių, rinkitės sveikatai palankius augalinius riebalus ir lentynose ieškokite rakto skylutės ženklu pažymėtų produktų.

Skaityti daugiau

Reklama

Skaitomiausi