Socialiniai tinklai

Verslas

„Revolut“ sulaukė $250 mln. investicijos, kompanijos vertė išaugo iki $1.7 milijardų, per 5 metus tikimasi 100 mln. klientų

Avatar

Paskelbta

data

  • „Revolut” sulaukė 250 mln. JAV dolerių investicijos, kompanijos vertė išaugo penkis kartus ir dabar siekia 1.7 milijardų JAV dolerių;
  • Londone įkurta fintech kompanija tapo viena greičiausiai „vienaragio” statusą pasiekusių startuolių Europoje;
  • „Revolut” išsikeltas tiklas – pasiekti 100 mln. klientų per ateinančius 5 metus vyksiančią pasaulinę plėtrą.

Londone įkurta fintech kompanija „Revolut” šiandien paskelbė sulaukusi naujos 250 mln. JAV dolerių investicijos, po kurios kompanijos vertė mažiau nei per metus išaugo penkis kartus, ir dabar siekia 1.7 milijardų JAV dolerių. Taip „Revolut” tapo ir viena greičiausiai „vienaragio” statusą pasiekusių technologijų kompanijų Europoje.

„Nuo pat „Revolut” įkūrimo mūsų tikslas buvo daryti viską kitaip, nei daro tradiciniai bankai. Mes kuriame pasaulinio lygio technologijas, kurios grąžina žmonėms jų finansų valdymą į jų pačių rankas. Mes su savo klientais bendraujame jų kalba, ir mes nuolat kvestionuojame nusistovėjusį mąstymą, kad galėtume ir toliau diegti inovacijas”, – kalba vienas iš „Revolut” įkūrėjų ir vadovų Nik Storonsky.

Pagrindinis C serijos raundo investuotojas – Honkonge įsikūrusi rizikos kapitalo kompanija „DST Global”, kartu su kitais aukščiausio lygio Silicio slėnio investuotojais – „Index Ventures” bei „Ribbit Capital”. Kartu su šia injekcija, per trejus metus nuo įmonės starto „Revolut“ iš viso jau yra sulaukęs 340 mln. JAV dolerių investicijų.

„Investicija iš „DST Global” yra ypatingas mūsų verslo strategijos įvertinimas, ypač dabar, kai pradedame siekti pasaulinės plėtros. Istoriškai bankinis sektorius iki šiol vengdavo didelių tecnhologinių pokyčių, tačiau dabar viskas pasikeis iš esmės”, – teigia N. Storonsky.

„Revolut” kuria ir diegia technologijas, kurios akivaizdžiai supaprastina ir mažina finansinių paslaugų kainas vartotojams bei smulkiajam verslui. Labai džiaugiamės galėdami paremti Niką ir visą „Revolut” komandą jų kelyje į pasaulinę plėtrą bei nuolatinį inovacijų naujų paslaugų pristatymą”, – kalba Tom Stafford, „DST Global” vadovaujantysis partneris.

Žinios apie įspūdingą investiciją seka paskutinius įmonės pranešimus apie staigų pastarųjų mėnesių augimą: šiuo metu „Revolut” sistemoje kas mėnesį atliekamų operacijų vertė siekia 1.8 milijardų, kompanija kasdien sulaukia tarp 6000 ir 8000 naujų vartotojų; bendras vartotojų skaičius jau artėja 2 mln., o ateinantiems 5 metams įmonė išsikėlė ambicingą tikslą išaugti iki 100 mln. klientų visame pasaulyje.

„Galime tik džiaugtis, kad investuotojai „Revolut” stato į vieną gretą su didžiausiomis pasaulio technologijų kompanijomis, kurios iš esmės pakeitė daugelį žmonių įpročių”, – kalba „Revolut” verslo plėtros vadovas Andrius Bičeika. „Dar labiau džiugina tai, kad spartaus augimo kontekste Vilnius buvo pasirinktas kaip vieno iš pirmųjų ofisų lokacija – tai rodo, kad kompanija ypač vertina gyventojų technologinį imlumą”, – teigia A. Bičeika.

250 000 aktyvių vartotojų kasdien turinti kompanija nuolat tobulina produktą ir plečia savo paslaugų spektrą, taip stengdamiesi įtikinti žmones atsisakyti tradicinių bankų paslaugų. Per kelis paskutinius mėnesius „Revolut” savo klientams pristatė įrankius, leidžiančius per kelias sekundes išsikeisti tradicines valiutas į kriptovaliutas, nuo sukčiavimo internete saugančias vienkartines virtualias korteles, automatinį taupymą įgalinančias išmaniąsias taupykles „Revolut Vaults” ir daug kitų.

Naujai pritrauktas kapitalas bus panaudotas pasaulinei „Revolut“ plėtrai, pradedant JAV, Kanada, Singapūru, Honkongu bei Australija iki 2018-ų metų pabaigos. Kompanija taip pat tikisi iki metų galo nuo 350 darbuotojų kolektyvo išaugti iki 800, didžiausią dėmesį skiriant pasaulinio lygio inžinierių ir dizainerių paieškai.

APIE REVOLUT

„Revolut“ veiklą pradėjo 2015 liepą, pristatę pasauliui ambicingą tikslą reformuoti bankinį sektorių. „Revolut“ klientai gali mobiliosios programėlės pagalba vos per minutę atsidaryti einamąją sąskaitą, leisti pinigus 150-ia valiutų visame pasaulyje be papildomų mokesčių, aplikacijoje vienu metu laikyti ir valdyti iki 25-ių valiutų ir jas keisti naudojantis geriausiu įmanomu – tarpbankiniu – valiutų kursu.

Kiek daugiau nei prieš du metus Londone įkurta įmonė visoje Europoje jau pasiekė 1,5 mln. vartotojų, kurie atliko per 80 mln. operacijų, kurių bendra vertė šiandien jau siekia 15 mlrd. JAV dolerių. Vienas iš greičiausiai augančių FinTech startuolių pasaulyje jau sulaukė 340 mln. JAV dolerių iš tokių investuotojų kaip „Index Ventures”, „Ribbit Capital”, „Balderton Capital” ir „DST Global”.

APIE „DST GLOBAL”

2009-ais metais Yuri Milner’io įkurta „DST Global” yra viena iš lyderiaujančių rizikos kapitalo kompanijų pasaulyje, dirbanti išimtinai su internetinėmis įmonėmis. Pagrindinė „DST Global” būstinė įkurta Honkonge, o įmonė yra investavusi į kai kurias iš didžiausių ir svarbiausių pasaulio internetinių platformų.

https://flic.kr/ps/3mB4V4

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Verslas

JAV įsiskolinimas vizualizuotas 100 JAV dolerių kupiūrose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šimtas dolerių

Dešimt tūkstančių dolerių

Vienas milijonas dolerių

Šimtas milijonų dolerių

100 milijonų dolerių = 1 metai darbo 3500 vidutinių amerikiečių

Vienas milijardas dolerių

Vienas trilijonas dolerių

JAV skola 2017 metais – 20 trilijonų dolerių

Skaityti daugiau

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Skaitomiausi