Socialiniai tinklai

Sportas

Profesionalus dviratininkas iššūkius nugali kelyje ir švietimo sistemoje.

Avatar

Paskelbta

data

Šią vasarą Tomas Zalatoris su dviračiu numynė 263 kilometrus. Panevėžietis Tomas kelionę planavo kelerius metus, tačiau vis nerasdavo tinkamo laiko dviračių žygiui. Šiemet vaikinas nutarė niekur nedirbti ir paskutinę savo studijų vasarą skirti tik poilsiui ir nuotykiams. Tomas rado draugą, kuris irgi nusprendė kartu važiuoti dviračiu iki pajūrio. „Pati kelionė tikrai buvo įdomi, atsikėlę 5 val. ryto papusryčiavome, sėdome ant dviračių ir pajudėjome iš namų. Nuvažiavę dviračiu 60 km iki Radviliškio, sustojome degalinėje ir pardavėjai pasakėme, kad vykstame iš Panevėžio į Palangą.  Moteris išgirdusi mūsų kelionės tikslą, liko šokiruota ir mus išvadino bepročiais“, – šypsodamasis pasakojo Tomas.

Pasak  vaikino, kelionė nebuvo iš lengvųjų. Prie Plungės pradėjo lyti, tad keliautojai buvo išmaudyti lietaus. Likus 20 kilometrų dviratininkai stengėsi, kuo greičiau minti ir spėti pamatyti saulėlydį. „Nuvažiavus ir pasiekus Palangos kelio ženklą, pasijautėme kaip nugalėtojai, nes iš tiesų, tai pavyko padaryti. Kai yra noro, nieko nėra neįmanoma. Deja, pajūryje buvo apsiniaukę ir neišvydome saulėlydžio“, – pasakojo T. Zalatoris.

Iš viso kelionė dviračiu iš Panevėžio į Palangą trūko 17 valandų, o važiavo dviračiu beveik dvylika valandų. Tomas – profesionalus dviratininkas. Nuo vienuolikos metu vaikinas užsiima dviračių sportu. „Būdamas penktoje klasėje, atėjo treneris į klasę ir pasiūlė treniruotę, kurioje galėjau pravažiuoti sportiniu dviračiu. Man pasirodė labai įdomu“, – teigė pašnekovas.

Po pusmečio T. Zalatoris debiutavo varžybose, kuriose laimėjo trečiąją vietą. Ši pergalė moksleivį motyvavo toliau sėkmingai treniruotis. „Profesionaliai sportavau aštuonerius metus, kai dalyvaudavau kiekvienose dviračių varžybose Lietuvoje bei pagal galimybes pavykdavo išvykti į užsienį ir startuoti kaimyninių šalių varžybose. Ši sporto šaka Aukštaitijos regione yra labai populiari, o Panevėžys šios sporto šakos sostinė, nes būtent iš čia yra kilę daugybė labai garsių dviratininkų“, – sako panevėžietis.

Tomas studijuoja kūno kultūrą ketvirtame kurse Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Dvyliktoje klasėje vaikinas rinkosi tarp Lietuvos sporto universiteto ir LEU. „Studijų mugės metu pasidomėjęs studijų programomis pasirinkau pastarąjį universitetą, nes čia ruošiami plataus profilio kūno kultūros mokytojai, kurie pabaigę trenerio kursus gali sėkmingai dirbti ir treneriais. Kadangi pastaraisiais metais po truputi dvilypių specialybių mažėja, tai puiki galimybė gauti tiek dalyko pedagogo diplomą, tiek ir sporto bakalauro laipsnį“, – sako studentas.

Vaikinas nepasirinko būti tik studentu, nuo pirmo kurso užsiima aktyvia visuomenine veikla universitete. T. Zalatoris – LEU studentų atstovybės narys (LEU SA), Valdybos narys, Senato narys. „Šios pareigos mane ir užaugino,  kaip atsakingą asmenybę, nes tuo metu teko jau atstovauti ne savo  interesams ar nuomonei, o visų universiteto studentų pozicijai“, – teigė studentų atstovybės narys.

Pasak Tomo, universiteto bendruomenės dalis – studentai, kurių balsas turi būti girdimas. „Be studentų nebūtų ir pačių universitetų, kaip ir matome dabar, studentų skaičius mažėja – aukštųjų mokyklų skaičius taip pat traukiasi“, – tikino T. Zalatoris.

Anot pašnekovo, vykstant aukštojo mokslo reformai, kenčia ne tik patys universitetai, bet formuojamas neigiamas įvaizdis apie pedagogo profesiją. „Kalbant vien apie šiuos metus, mokiniai besimokantys dvyliktoje klasėje turėjo daugybę nežinomųjų, nes mūsų švietimo sistemoje vyksta tiek daug visko, jog jiems labai sunku susigaudyti, kas yra tiesa, o kas melas. Abiturientų pasirinkimui aukštųjų mokyklų jungimasis, blogas įvaizdis, pedagoginių dalykinių vietų nefinansavimas turėjo įtakos tiems abiturientams, kurie galvojo apie pedagogo profesiją. Dauguma moksleivių svajojo dirbti mokytojais, tačiau jiems paskutiniu momentu teko pasirinkti kitą specialybę“, – kalbėjo T. Zalatoris.

Bakalaurantas baigęs studijas, žada rinktis kūno kultūros mokytojo darbą. Tomas optimistiškai tiki, kad Lietuvos švietimo padėtis gerės mūsų šalyje. „Ateityje Lietuvos švietimą norėčiau matyti perspektyvų, atvirą naujovėms bei daugiau galimybių suteikiantį pedagogų rengimui. Modernesnis pedagogų rengimas būtų kur kas patrauklesnis ir efektyvesnis. Juk mes, kuriame ateities Lietuvą“, – pokalbį baigia LEU studentas.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Sportas

Jurbarko RKL su šypsenos ir vienpusiško melo akcentais.

Ruslanas Baranauskas

Paskelbta

data

Labai ironiškai žvelgiu į atletus, kurių mąstymas,veikla paremta tik standartine nuomone,1 tiesa kaip tarybiniais laikais.
Tiesiog Eloną Pokanevič laikiau itin teisingu,argumentuotu vyruku, tačiau kai man fb parašė, kad tavo metodika netinkama,pasiteisino tik vadovo Vladislovo Razumnovo sprendimai- užsinorėjau kvatotis ilgai, griausmingai.

Niekados nesu sakęs, kad esu treneriu, mano sistema nebuvo pristatinėjama nei live, nei seminare, apie kokią metodiką galima nusišnekėti?

JKL, ypač „Vilkas“ visada deklaravo, kad yra chebros komanda ir man čia vietos net nebuvo skirta, nei 2015, 2016m?
Kur Dobrovolskis, Gudaitis, tempę ekipą iki pergalių?
RKL portale paimtas interviu iš vadovo, kur nepažystant ekipos, iš lizdo iškritus sakyčiau „rojus žemėje“.
Žinoma, kiek piliečių, tiek nuomonių, bet ne Jurbarko sporto platformoje.

Turėjome kelias rungtynes ir nelaimėjome didele persvara.Įvardinkite vadove su kuo? Žalgiris 3, Šakiai buvo neutralizuoti triuškinamai.
Nuo atminties sutrikimo tinka vitaminai, riešutai, varškė.
Galima selektyviai rūšiuoti vaisius, daržoves, prekes, bet ne atletus. Jeigu interviu minimi kauniečiai, kur panevėžietis, šakiškis? Ar čia asmeninių simpatijų buketas?

Komplektuojant komandą buvo žiūrima į charakterius. Man teko pasiklausti rimtų sporto specialistų, ar ekipoje vieta žaidėjui, kuris viešai vaiposi iš vyr. trenerio Demeniaus, kad girtas treneris prasitarė, kitas mega asas rašo „myžau nx“.

Su protingu administravimu, atsakingumu esantis klubas skirtų įspėjimus, nuobaudas, netgi suspendavimus, deja savų draugų mieste tai neegzistuoja? Vadovas tyli ir atsiriboja nuo komentavimų. IQ, erudicija trykšta fontanais.

Toliau prieštaravimai logikai… Jurbarke yra nemažai žaidėjų, kurie atitinka RKL lygį, bet jie nelabai nori lošti???

Kur ekipoje Andriuška, Kazėnas, kodėl nematyti Undraičio?
Ar viskas čia kaip tepalu sutepta, kai 1mėnesį užteko stebėti vyksmą?
Kaip ten su konfliktu stadione, kai atletai pasidalino į 2 stovyklas? Dalis norėjo manę matyti – kiti ne… gal reikėjo pakviesti, padiskutuoti, pastebėti, ką daro kiti miestukai?

Vadinau rašyti įžvalgas, kartu eiti pas rėmėjų, savivaldybėn – reakcija, kaip po uragano, tyla.
11, 12 – okai anot profesionaliausio planetoje vadovo neatitinka ekipoje RKL normų?? Kiek metų buvo Franckevičiui, kai jis pavadintas peržiūrai, kuo neįtiko komandai, jeigu vis kalbama apie jaunimo ugdymą, trampliną karjeros kilimui.?
Ar be Jurbarko nėra kitų miestelių atrankai??? Nėra gabių jaunuolių Skirsnemunėje, Eržvilke, Vadžgiryje, Seredžiuje?
Yra, bet kam vadinti, jeigu supyks tie, kur seniai rezervuota vieta?
Kur senasis treneris, kodė lpo varžybų nėra vyr. treneriu video interviu, kur asistentas, ekipai nereikia fizoterapeuto, masažuotojo?
Kodėl gerbiamas ir jaunimo gerbiamas už kebabus vadovas Razumnovas sąmoningai pamiršta 2016vasarą, kuomet manęs buvo prašoma užsiimti jo ekipos patreniravimu, pats paprašiau be falšyvinimo, pasidavimo 1 prieš 1 sužaisti krepšinį ir buvau palaužtas tik paskutiniu metimu žaidėjo, apie kurį rašė rajoninė spauda, lošęs Jonavoje, net Serbijoje.

Jeigu perspektyvus NKL asas vos palaužia 41metų senį, kuomet tokių metų jau visi kabina kedus, gal jis ir nėra 
nupiepęs?
Liudininkai stadione Mikšys, Jonušas?
Čia ir yra pagrindinė yda šio miesto mega grandų, kad jie apart savo akiračio nieko nemato, neskaito, nesidomi, nes jeigu jau virš galvos dangus – ką besieksi.
Tiesiog gaila, kad pompastika nusveria karčią tiesą…
Mantas Stankevičius yra geriausias krepšinio reginys, ką esu matęs, kartu truputį pažaidęs. Kiek iš Jurbarko krepšininkų įsitvirtino užsienyje?? Elonui Pokanevič – tai nieko gero iš jo nėra, kai Rkl kūrė video, Italijoje pelno ir 28tšk.


Kiek domėjotės juo??? Man gaila be savigarbos kraštiečiais ir tiek…

Skaityti daugiau

Sportas

Dievinu vieną sporto šaką. Ar privalau įtraukti įvairesnių pratimų?

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Reguliariai sportuojant į rutiną įsitraukiama visiškai nejučia. Nors sportas — puikus įprotis, nuolat užsiimant ta pačia sportine veikla, kad ir kokia mėgiama ji būtų, po kurio laiko užsiėmimai praranda efektyvumą tiek fizine, tiek ir emocine prasme. Kad galėtum to išvengti, „Gym Plius“ pateikia keletą priežasčių, kodėl verta išmėginti naują sporto rūšį ar pratimus:

Lavinami įvairesni raumenys

Nepriklausomai nuo kasdienės treniruotės intensyvumo, kūnas laipsniškai adaptuojasi prie gaunamo fizinio krūvio. Nauja sporto rūšis — puiki proga pagerinti esamą kūno būklę ir įgyvendinti išsikeltus sportinius tikslus, į darbą įtraukiant papildomas raumenų grupes. Specialistų teigimu, sportuojant turėtų kisti tiek sporto intensyvumas, tiek ir atliekamų pratimų rūšys, todėl rekomenduojama kasdienes treniruotes papildyti jėgos, tempimo, pusiausvyros ir aerobiniais pratimais.

Lengviau siekti užsibrėžtų tikslų

Kai kurie žmonės pastebi, jog, nepriklausomai nuo jų dedamų pastangų, po kurio laiko siekti sportinių tikslų tampa žymiai sunkiau nei buvo iš pradžių. Pavyzdžiui, metant svorį, jis nebekrenta, nors laikomasi mitybos režimo ir aktyviai judama. Dėl to taip pat galima kaltinti atsiradusią rutiną. Kūnas pripranta prie gaunamų ir išeikvojamų kalorijų normos, todėl svoris tampa stabilus. Šiuo atveju rekomenduojama keisti treniruočių intensyvumą ir išbandyti naujas sporto šakas (pavyzdžiui, vandens sportą) tam, kad raumenys gautų daugiau krūvio ir greitėtų medžiagų apykaita.

Socializacija

Nesvarbu, ar esi visiškas individualistas, ar manai, jog jau atradai artimą komandinę sporto šaką — esame tikri, jog dar liko daugybė sporto rūšių, kurias vis dėlto vertėtų išbandyti. Nauja fizinė veikla — puiki proga plėsti akiratį, susipažinti su naujais žmonėmis ir netgi išbandyti patį save. Kad ir ką pasirinktum — linksmąjį boksą, lėkščiasvydį ar fechtavimąsi — gali pagaliau išmėginti tai, apie ką seniai svajojai ir net neabejojame, kad nauja veikla suteiks daugiau įkvėpimo ir pasitikėjimo savimi.

Ilgaamžiškumo paslaptis

Kad ir kaip būtų keista, naujos fizinės veiklos mokymasis — visų pirma — mankšta smegenims! Moksliniais tyrimais pagrįsta, jog įvairi fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti gerą fizinę formą, bet ir apsaugo nuo senstant atsirandančių sveikatos sutrikimų, tokių kaip koordinacijos stoka ar pablogėjusi atmintis.

Daugiau energijos ir geros nuotaikos

Iš pradžių gali atrodyti, jog intensyvi sportinė veikla vargina, tačiau ilgainiui pastebėsi, jog reguliariai atliekamos naujų pratimų grupės padeda geriau sutelkti dėmesį, suteikia daugiau ištvermės ir netgi papildomos energijos. Kasdienėse sporto treniruotėse nebeliks vietos niūrioms mintims ir nuoboduliui, todėl jausiesi žymiai žvaliau ir pozityviau!

Skaityti daugiau

Skaitomiausi