Masyvios žvaigždės gyvenimo pabaigoje sprogsta supernovomis. Bet ne visada – skaičiavimai rodo, kad kone trečdalis žvaigždžių, masyvesnių nei 8 Saulės masės, gali kolapsuoti į juodąsias skyles be jokio sprogimo. Tai turėtų būti mažai sunkesnių už helį elementų turinčios žvaigždės.
Patikrinti šias prognozes stebėjimais yra sudėtinga, nes mes nežinome, kurios žvaigždės ruošiasi baigti gyvenimus, o jei jos nesprogsta supernovomis, galime ir neatkreipti dėmesio.
Bet dabar, atlikus dedikuotus stebėjimus, nustatyta viena žvaigždė, kuri elgėsi būtent pagal šį modelį. Žvaigždė, esanti nelabai tolimoje galaktikoje NGC 6946, buvo 25 kartus masyvesnė už Saulę.
2007 metais darytose nuotraukose ji atrodo kaip niekuo labai neišsiskirianti raudonoji supermilžinė. 2009 metais ji trumpam sušvito maždaug milijoną kartų už Saulę ryškesniu žybsniu. Toks žybsnis yra gerokai silpnesnis už supernovos sprogimą, kurio šviesis gali siekti trilijoną Saulės šviesių.
Vėliau žvaigždė tiesiog pranyko: 2015 metais darytose nuotraukose regimųjų spindulių ruože žvaigždės visiškai nematyti. Infraraudonųjų spindulių ruože ji švyti, bet silpniau, nei anksčiau. Ir šviesis vis mažėja – greičiausiai todėl, kad juodoji skylė ryja paskutinius žvaigždės likučius. Būtent taip ji turėtų elgtis pagal prognozes.
Šie ir panašūs stebėjimai padės patikrinti, ar tikrai supernovomis nesprogsta tokios žvaigždės, kokias prognozuoja modeliai.
Tyrimo rezultatai arXiv.
