Socialiniai tinklai

Kosmosas

Paslaptingas Jupiterio palydovas – „Europa“ turi vandens, bet gyvybė nepatvirtinta

Avatar

Paskelbta

data

Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmadienio vakarą (Lietuvos laiku 21.00) surengė konferenciją ir pristatė administracijos kosminio teleskopo „Hubble“ tyrimų rezultatus, susijusius su Saulės sistemos planetos Jupiterio palydovu – Europa.

Astronomai pristatė unikalią Europos stebėjimo kampaniją, kurios rezultatus NASA pristatymo puslapyje pavadino stulbinančiais.

Mokslininkų svajonės išsipildė: panašu, kad prisikasti prie jau patvirtinto Jupiterio palydovo Europos palydove esančio vandens yra vilties.

Kaip anksčiau galvota, kad vanduo yra giliai paslėptas po myliomis ir kilometrais Europą dengiančio ledyno, taip dabar, remiantis „Hubble“ rezultatais, patvirtinta, kad vanduo trykšta į planetos paviršių.

Transliacijos pradžioje buvo aiškiai paminėta: nė vienas iš pranešimų nebus susijęs su ateiviais. Ir nors žinios apie juos buvo paneigtos, aišku yra viena: norint atsakyti į šį klausimą, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Pirmadienio žinia yra svarbi dėl to, kad NASA į Europą rengia keletą misijų. 2020 m. misiją turėtų pradėti Europos palydovas, o po keleto metų aplink

besisukančioje planetoje bus bandoma ir nusileisti.

Tikimasi, kad vienos šių misijų metu būtų galima surinkti vandens pavyzdžių ir juos pasigabenti į Žemę detalesnei analizei.

Šis „vandens geizerių“ atradimas pradžiugino mokslininkus, mat vandens gavimo alternatyva nebuvo džiuginanti: ilgai buvo sukamos galvos, kaip į Europą nugabenti atitinkamą įrangą, kuri galėtų pragręžti užledėjusios planetos sluoksnius ir pasiekti joje galimai esantį vandenį.

„Hubble“ atradimą padarė tuo metu, kai Europa keliavo pro Jupiterį. Tuo metu teleskopas palydovą tyrė ultravioletiniais spinduliais ir aiškinosi, ar kokia nors medžiaga ant palydovo paviršiaus sugėrė milžinės planetos šviesą.

Vanduo buvo pastebėtas toje pačioje vietoje, kur prieš du metus „Hubble“ buvo aptikęs deguonies ir vandenilio – dviejų, vandeniui susidaryti reikalingų, medžiagų.

Konferencijoje dalyvavo NASA biuro Vašingtone (JAV) astrofizikos departamento direktorius Paulas Hertzas, Kosminių teleskopų mokslo instituto Baltimorėje astronomas Williamas Sparksas, Atlantoje įsikūrusio Džordžijos Technologijos instituto Žemės ir atmosferos mokslų mokyklos asistuojanti profesorė Britney Schmidt, taip pat vyresnioji „Hubble“ projektų mokslininkė NASA Goddardo kosminių skrydžių centre Jennifer Wiseman.

Kad Europoje gali būti vandens, mokslininkai spėliojo jau ne vienerius metus. Apie ledą Jupiterio palydove pradėta spėlioti 1979-aisiais, visai netrukus pradėta svarstyti, kad jame gali būti Žemės gyventojams nepažintos gyvybės pėdsakų. Jau NASA Galileo misijoje, prasidėjusioje 1989 m. Jupiterio palydovą stebėję mokslininkai tikino, kad jo paviršius slepia milžinišką vandenyną. Dokumentikoje, kurią yra pristačiusi NASA, tvirtinama, kad mūsų planeta Žemė įrodo, kad visur, kur yra vandens, yra ir gyvybė. Jei Europoje yra vandens, tai panašu, kad gyvybė gali egzistuoti ir Jupiterio palydove.

Kosmosas

Kaip mūsų visata atrodo iš šono? Formos paslaptis.

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Nesunkiai nustatome tolimų dangaus kūnų formas, nes regime juos iš šalies. Su Visata reikalai kur kas sudėtingesni, nes negalime iš jos pasitraukti ir pažvelgti iš šono. O tada kokia iš tiesų Visatos forma? Ir kuo remiasi mokslo prognozės?

Visatos forma nėra naujas klausimas – jį svarstė dar senovės išminčiai. Induizmo tekstai erdvę aprašo kaip kiaušinį. Džainizmas nurodo gigantišką žmogų, o senovės Graikijos stoikai manę, kad tai – begalinėje tuštumoje plaukiojanti saka.

Tokios prielaidos moksliniais faktais nėra pagrįstos, todėl tyrimuose mokslininkai dažnai remdavosi Alberto Einšteino reliatyvumo teorija. Pagal ją, masė iškreipia erdvę. Tad, Visatos formą ir jos baigtį apsprendžia jos tankis – erdvės tūrio vienete esanti masė.

Mokslininkams pavyko nustatyti kritinį Visatos tankį, kuris proporcingas erdvės plėtimosi greitį apibrėžiančios Hubble’o konstantos kvadratui. Tik štai dėl Hubble’o konstantos vis dar nesutariama, todėl mūsų modeliai gali ir pasikeisti.

Nauji kosminiai skaičiavimai Visatos plėtimosi paslapties nepaaiškino – veikiau atvirkščiai

O kokios tos formos? Yra keli scenarijai. Jei erdvės tankis mažesnis už kritinį, tada erdvės plėtimuisi sustabdyti materijos nepakaks ir Visata plėsis amžinai. Tada erdvės forma primena balną – atvira Visata.

Jei Visatos tankis didesnis už kritinį, tada plėtimuisi masės užteks. Tokia Visata uždara ir baigtinė, be aiškaus krašto. Tai – sfera. Beje, pagal šį scenarijų erdvė pradės trauktis ir įvyks Didžiojo Sprogimo priešingybė, ir Visata sukris į save.

Yra ir trečias variantas, kai Visatos tankis lygus kritiniam tankiui. Taip plėtimosi greitis pamažu lėtėja per begalinį laiką. Tada kosminė erdvė plokščia ir begalinė.

Mokslo bendruomenė šiuos tris variantus labiausiai priimtinais. Tačiau kai kurie mokslininkai dar neatmeta riestainio arba vamzdžio varianto. Pavyzdžiui, riestainis techniškai yra plokščias, tačiau daugelyje vietų susietas. O vamzdis – balno formos variantas su vienu plačiu, o kitu siauru galu.

Kai kas mano, kad Visatos forma panaši į riestainio

Kokia forma labiausiai tikėtina? Remiantis kosminės Plancko observatorijos (2015 m.) duomenimis, gyvename begalinėje ir plokščioje Visatoje. Tačiau suprasti, kad mūsų apžvalgos galimybės – ribotos.

Mes vis dar nepasiekėme Didžiojo Sprogimo „taško“, o plėtimasis vyksta tokiu greičiu, kad kai kurie objektai atsidūrė už regimosios visatos ribų.

Tačiau remiantis turima informacija, plokščioji Visata – labiausiai tikėtina forma. Tačiau mokslininkai šią temą vis dar nagrinėja. Dabar aktyviai tiriamas reliktinis spinduliavimas, galintis pateikti daug naudingos informacijos.

Kas žino, gal mūsų palikuoniai kada nors supras gyvenantys gigantišką riestainį primenančioje Visatoje. Kaip manote?

Skaityti daugiau

Kosmosas

Ar Venera buvo tinkama gyvybei?

Konstanta 42

Paskelbta

data

Skelbia

Venera yra labai panašaus dydžio į Žemę planeta, tačiau daugeliu savybių ji visiškai nepanaši į mūsiškę. Pavyzdžiui, ją dengia labai tanki atmosfera, sukurianti daugiau nei 400 laipsnių karštį paviršiuje, o aplink savo ašį planeta apsisuka net per 243 Žemės dienas.

Naujame tyrime teigiama, kad šios savybės gali būti susijusios; maža to, abi jos galėjo kilti dėl to, kad Venera kadaise buvo tinkama gyvybei.

Remdamiesi skaitmeniniais modeliais, astronomai išnagrinėjo, kaip Veneros sukimąsi galėtų paveikti Saulės sukeliami potvyniai planetą dengiančiame vandenyne. Žinoma, vandenyno Veneros paviršiuje šiuo metu nėra, bet tolimoje praeityje galėjo būti. O Saulė potvynius Veneroje sukelia stipresnius, nei Žemėje, nes yra arčiau.

Potvyniai lėtina planetos sukimąsi; Žemės paros trukmė pailgėja vos 20 sekundžių per milijoną metų, bet kaimyninėje planetoje efektas gali būti daug stipresnis. Pavyzdžiui, jei Veneros vandenyno vidutinis gylis buvo 850 metrų – gerokai mažiau, nei Žemės 3,7 kilometro – potvyniai jos sukimosi periodą per milijoną metų galėtų pailginti net 72 Žemės paromis.

Kitaip tariant, vos per 10-50 milijonų metų Veneros sukimasis nuo panašaus į Žemę galėtų sulėtėti iki dabartinio. Taip lėtai besisukančioje planetoje stipriai išaugtų temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties, taigi dienos pusėje vandenynas imtų garuoti. Per dar kelis milijonus metų jis galėtų išgaruoti visiškai, apgaubdamas Venerą tankia atmosfera ir sukeldamas negrįžtamą šiltnamio efektą.

Toks laikotarpis yra labai trumpas, kalbant geologiniais mastais, taigi net jei Veneroje kažkada buvo gyvybei tinkamos sąlygos ir gyvybė susiformavo, ji tikrai neturėjo šansų išgyventi iki šių laikų.

Šie rezultatai piešia niūrias prognozes egzoplanetų gyvybingumui, ypač planetų, kurios sukasi arti mažų žvaigždžių. Jose potvyniai yra labai stiprūs ir net jei jos nėra prirakinamos prie savo žvaigždžių, kad visada į jas būtų nukreipusios vieną pusrutulį, vandenynai vis tiek gali išgaruoti, o šansai užsimegzti gyvybei – išnykti.

Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal Letters.

Skaityti daugiau

Reklama

Reklama

Skaitomiausi