Sugedęs Japonijos palydovas prieš pat savo kosminės odisėjos baigtį nufotografavo per 250 mln. šviesmečių nuo Žemės nutolusį galaktikų spiečių. Vasarį į kosmosą iškeltas „Hitomi“ rentgeno spindulių palydovas tapo nebekontroliuojamas kovą, kai ryšys su juo prarastas galutinai, rašo BBC.
Prieš pat palydovo mirtį mokslininkams pavyko išgauti duomenis, kuriuose užfiksuotas rentgeno spindulių aktyvumas Persėjaus galaktikų spiečiuje. „Hitomi“ kosmose turėjo praleisti ilgus metus studijuodamas galaktikų spiečių formavimąsi ir erdvėlaikio išlinkimą aplink juodąsias skyles. Jis kainavo daugiau nei ketvirtadalį milijardo dolerių ir buvo bendras NASA, Japonijos ir daugelio kitų mokslininkų bendras eksperimentas. Zondo duomenis tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad dujos tarp galaktikų Persėjaus spiečiuje judėjo lėčiau – 540 tūkst. km/val ir buvo ne tokios audringos, kaip tikėtasi. Tokių dujų turbulencija ir judėjimas yra svarbūs, nes galaktikų spiečių dydis yra naudingas įrankis siekiant išmatuoti „kosmologijos parametrus ir struktūrų augimą Visatoje“, sako mokslininkai. Manoma, kad dujos galaktikų spiečiuose būna itin karštos ir tankios, turinčios daug tamsiosios medžiagos ir supermasyviasias juodąsias skyles jų centruose. Manyta, kad sąveika tarp įvairių dujų yra labai chaotiška, tačiau „Hitomi“ stebėjimai paneigė tokius spėjimus. „Hitomi“ buvo prarastas dėl sensoriaus, kuris netiksliai nustatė erdvėlaivio sukimąsi. Mėginant jį sutaisyti sulūžo energiją zondui tiekiantys saulės kolektoriai. Kitą kartą panašų palydovą į kosmosą žada paleisti Europos kosmoso agentūra 2028-aisiais.
