Socialiniai tinklai

Sveikata

Pasaulis vėžio gydyme patiria proveržį, o Lietuva atsilieka

Avatar

Paskelbta

data

Vakar Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams “Local American Working Group” (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje.

Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.

Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi Local American Working Group vadovė, advokatė Rūta Pumputienė.

Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP)Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. “Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje” – sakė NVI direktorius. “Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo” – pridūrė Dr. Feliksas Jankevičius.

“Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema – ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau” – pridūrė advokatė R. Pumputienė.

Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad “nėra visų reikiamų duomenų”, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams: “Apie viską reikia diskutuoti” – sakė S. Stankevičiūtė.

Diskusijos organizatoriai išlieka optimistiški: “Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos pacientų išgyvenamumas” – sakė R. Pumputienė. “Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių” – pabrėžė LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Sveikata

3 naujienos, kurias nuo kovo turi žinoti kompensuojamų vaistų pirkėjai

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Nuo kovo 1 dienos įsigaliojo kelios naujienos kompensuojamų vaistų sistemoje. Kadangi pokyčiai liečia tuos, kuriems kompensuojami vaistai išrašomi pirmą kartą, pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, pacientai turėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Ką turėtų žinoti pacientas, gaunantis pirmą kartą kompensuojamo vaisto receptą ir rinkdamasis vaistinę?

Naujas recepto ženklinimas

Remiantis naujuoju reglamentu, pokyčiai vykdomi išduodant receptą. Nuo šiol pirmą kartą skirdamas kompensuojamą vaistą gydytojas privalės receptą paženklinti. Naujasis ženklinimas parodys vaistininkui, kad kompensuojamas preparatas pacientui yra skiriamas pirmą kartą, todėl vaistininkas turės vadovautis nauja tvarka.

„Pagrindinis pokytis yra tas, kad jeigu pacientui išrašomas vaistas yra naujas ar skiriamas po ilgesnės nei 6 mėn. pertraukos, gydytojas tokį kompensuojamų vaistų receptą pažymi „pirmo paskyrimo“ ženklinimu.

Pamatęs šį ženklinimą vaistininkas nuo šiol turės neklausdamas ir nesiūlydamas pacientui kito, išduoti tą vaistą, kuris jam paskirtų vaistų grupėje (pagal veikliąją medžiagą) yra pigiausias“, –receptų žymėjimo taikymą komentuoja R. Blynas.

Šiuo ženklinimu pacientams siekiama parodyti, kad vaistai nepriklausomai nuo jų kainos, pakuotės ar pavadinimo taip pat gali būti efektingi.

Skirtumo nepajaus

Iš esmės siūlyti pigiausią kompensuojamo vaisto preparatą vaistinės įpareigotos jau kuris laikas. Tačiau šiuo atveju pagrindinis pokytis įvyksta pirmą receptą gaunantiems. Ne pirmą kartą perkantys kompensuojamus vaistus ir toliau galės rinktis iš viso ekrane nurodyto tos grupės kompensuojamų vaistų asortimento.

„Vykdant kompensuojamų vaisto pardavimą ir perkant vaistus ne pirmą kartą – galimybės nepasikeičia. Pacientas ir toliau galės pasirinkti preparatą iš jam pasiūlomo viso monitoriaus ekrane kompensuojamų preparatų sąrašo, užtikrinančio galimybę įgyti pigiausią preparato variantą“, – patikina vaistininkas.

Papildoma alternatyva

Atsisakiusieji preparato pagal „pirmą paskyrimą“, nuo šiol turi kitą alternatyvą. Pageidaujant kito vaisto, norimą preparatą vaistininkai galės parduoti pagal turimą kompensuojamo vaisto receptą.

Tik tokiu atveju pacientai kompensacijos nebegauna ir nekompensuojamą vaistą reikės pirkti už visą jo kainą. Todėl pacientams svarbu įsivertinti nekompensuojamų vaistų prieinamumo galimybes. O keičiant produktą, dėl jo tinkamumo, naudingumo ir pigumo pacientą visuomet pakonsultuos vaistininkas.

„Atsisakius pigiausio „pirmo paskyrimo“ varianto, galios tas pats kompensuojamo produkto receptas ir vaistininkas galės parduoti kitą tos pačios kompensuojamo vaisto grupės preparatą, kurio pageidauja pacientas. Tik svarbu pabrėžti, jog tokiu atveju pacientas kompensacijos nebegauna ir turi mokėti pilną produkto kainą. Todėl prieš einant į vaistinę, pacientai turėtų įsivertinti nekompensuojamų vaistų įsigijimo prieinamumą.

Pageidaujantiems kito preparato mūsų specialistai visuomet pakonsultuos dėl jo suderinamumo su maistu, su kitais preparatais ar vartojimo dažnumo. Kaip didelis vaistinių tinklas galime pasiūlyti alternatyvas ir nekompensuojamų vaistų prieinamumą palankesnėmis kainomis.

Juk farrmacinės rūpybos paslaugos yra neatsiejama mūsų darbo dalis, todėl pageidaujantiems kito preparato visuomet rasime sprendimą“, – konsultavimosi galimybę su vaistininku primena R. Blynas.

Skaityti daugiau

Sveikata

Epilepsijos diena Europoje

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šiandien Europoje minima Epilepsijos diena. Europos Epilepsijos diena minima kasmet antrąjį vasario pirmadienį. 2011 metais vasario 14 d. pirmą kartą minima Europos epilepsijos diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas, ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisija.

Apie šią liaudiškai „nuomariu“ vadinamą ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji“, „dieviškoji“ ar „dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais, dėl kurio ligoniai išgyvena dideles fizines ir dvasines kančias, nuolat gyvena baimėje. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis — vaikai. O pasaulyje – 50 mln. žmonių. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Visuomenėje, o ypač tarp darbdavių, yra susiformavęs atsargus, o kartais ir ne itin palankus požiūris į epilepsija sergančius žmones. Net oficialioji medicina pripažino, kad epilepsija – tai ne psichinis, o neurologinis susirgimas.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, apie sergančiųjų ir jų šeimų problemas, apie ligą sklandančius mitus, socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant problemų sprendimo būdų, šiuolaikinės pagalbos standartus. Kuo geriau informuota visuomenė, tuo ji atviresnė priimti epilepsija sergančiuosius į savo tarpą. Taip pat labai svarbu teikti informaciją apie šią ligą ir atskiroms specialistų grupėms, pvz., policijos pareigūnams, ugniagesiams, pedagogams, moksleiviams ir kt.

Mitai apie epilepsiją:

  • Epilepsija yra psichikos liga;
  • Epilepsija yra velnio apsėdimas;
  • Epilepsija galima užsikrėsti;
  • Epilepsija serga tik vaikai;
  • Epilepsija pasireiškia tik traukuliais;
  • Epilepsija žaloja intelektą;
  • Epilepsija sergantieji negali dirbti;
  • Epilepsija sergantieji negali sportuoti;
  • Epilepsija sergantieji negali kurti šeimos.

Epilepsija gali sirgti įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio. Daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, bet kai kurie serga atsparia gydymui epilepsija ir su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi nuolat.

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas.

Kas gali sukelti priepuolį:

  • virusinės infekcijos;
  • karščiavimas;
  • galvos traumos;
  • oro pokyčiai;
  • stresas;
  • nerimas;
  • miego ir poilsio trūkumas;
  • karštis;
  • alkoholis;
  • triukšmas;
  • ryški ir mirganti šviesa.

Priepuolis simptomai:

  • Galūnių trūkčiojimas;
  • Kūno dalių įsitempimas;
  • Kūno dalių trūkčiojimas;
  • Seilėtekis;
  • Orientacijos sutrikimas;
  • Traukuliai veide;
  • Užverstos į viršų akys;
  • Sąmonės netekimas.

Ką daryti ištikus priepuoliui:

  • pats nurimkite – įkvėpkite, iškvėpkite ir tada galėsite padėti sergančiąjam;
  • Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti;
  • padėkite ką nors minkšto po galvą;
  • Nieko negalima kišti į burną (žmogus gali susižaloti, užspringti ar net susilaužyti žandikaulį);
  • pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis;
  • būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą;
  • negalima laikyti traukulių metu, stabdyti traukulių, gaivinti;
  • Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Sergantiesiems, būtina vengti gyvybei pavojingų veiksnių:

  • nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems;
  • nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais, elektra, netinkamas ir darbas naktimis.

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė ar kyla temperatūra. Priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.

Skaityti daugiau

TavoWEB reklama

Jūsų reklama čia

Skaitomiausi