Socialiniai tinklai

Užsienio politika

Oficialu: Donaldas Trumpas tapo JAV prezidentu

Avatar

Paskelbta

data

Jungtinių Amerikos Valstijų rinkėjai išrinko 45-ąjį šalies vadovą. Šalies prezidento postą iš Baracko Obamos perims respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs buvusią valstybės sekretorę Hillary Clinton. Rinkimų nugalėtojas surinko 276 rinkikų balsų iš reikalingų 270, tuo metu H. Clinton – 218. 

Valstijos, kurių rezultatai gali lemti visų rinkimų baigtį: Florida, Arizona, Nevada, Pensilvanija, Ohajas, Šiaurės Karolina, Naujas Hempšyras, Virdžinija ir Mičiganas.

Iš viso rinkikų komisijoje yra 538 balsai, tad norint laimėti rinkimus, reikėjo surinkti mažiausiai 270 jų balsų.

 

USA Today apie rinkimus:


10:41 val. Kaip į rinkimų rezultatus reagavo didieji pasaulio leidiniai.

10:36 val. Skandalingasis Filipinų lyderis Rodrigo Duterte, kuris spaudoje pastaruoju metu aštriai atsiliepdavo apie B. Obamą, pasveikino D. Trumpą su pergale ir ragino gerinti JAV bei Filipinų santykius.

Buvęs Kukluksklano lyderis Davidas Duke`as socialiniame tinkle taip pat pasveikino naująjį JAV prezidentą ir pridėjo, kad už jį balsavo „jo žmonės“.++


09:54 val. D. Trumpo teigimu, jam skambino H. Clinton, kuri pasveikino D. Trumpą su pergale, jis savo ruožtu pasveikino oponentę su atkaklia kova.

 

„Turėtume jai būti dėkingi ir skolingi už darbą, kuri jį padarė“, – sakė naujasis JAV prezidentas. Savo padėkos kalboje D. Trumpas pabrėžė, kad jam svarbu jausti visos šalies palaikymą.

Jis taip pat teigė, kad ieškos galimybių bendradarbiauti, o ne kurti konfliktus.


09:44 val. D. Trumpas laimėjo JAV prezidento rinkimus, skelbia AP. H. Clinton, kaip skelbia spauda, pripažino rezultatus. Rinkimų nugalėtojas atvyko į viešbutį.

09:21 val. H. Clinton štabo atstovas pranešė, kad kandidatė į JAV prezidentus, pralaimint kovą dėl Baltųjų rūmų, viešai nekalbės rinkimų vakarą.

08:47 val. JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Paulas Ryanas jau pasveikino D. Trumpą su pergale rinkimuose. Sveikinimo žinutę jis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

H. Clinton nepalieka viešbučio Niujorke, baigiant skaičiuoti rezultatus.

08:43 val. „Washington Post“ praneša apie verslininko pergalę dar vienoje – Pensilvanijos – valstijoje.

Anot LRT TELEVIZIJOS žurnalistos E. Špoko, esančio Niurjoke, akcijų rinkos turės atsigauti po šoko reaguojant į JAV prezidento rinkimų rezultatus, kaip tai atsitiko po „Brexito“. Euro atžvilgiu labai pigo JAV doleris, smuko Pietų Amerikos valiutos.

08:04 val. Labai mažai tikėtina, kad H. Clinton dar gali tapti JAV vadove, LRT TELEVIZIJAI sako Niujorke dirbantis žurnalistas V. Pugačiauskas, kur vyksta abiejų kandidatų kampanijų pabaigos pokyliai.

„Apie jos [H. Clinton – LRT.lt] pralaimėjimą buvo nutuokiama anksčiau, nei dabar teigiame“, – sako žurnalistas. „Amerika pasirinko kitonišką, antisistemišką kandidatą“, – apibendrindamas dabartinius rezultatus teigė JAV dirbtis LRT TELEVIZIJOS žurnalistas.

07:57 val. Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis teigia inicijuojantis, kad naujasis Seimas ir vyriausybė susitartų, kad dialogas su JAV bus pastovus.

„Bus tam tikri pokyčiai“, – apie numanomą D. Trumpo išrinkimą kalba konservatorius Ž. Pavilionis. „Mums reikia surasti gerą santykį su būsimu prezidentu. Tai buvęs verslininkas, kuris vertins investicijas“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Ž. Pavilionis.

07:41 val. ABC prognozėmis, H. Clinton laimės rinkimus svarbioje Nevados valstijoje.

07:37 val. URM ministras Linas Linkevičius sako, kad kol pusė Amerikos gedi, pusė – džiūgauja, jis nepateiks vertinimų nesulaukus oficialių rezultatų.

„Tikimės ir tikime, kad JAV išliks patikina strategine partnere“, – LRT TELEVIZIJAI telefonu sako ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas įsitikinęs, kad geri Lietuvos ir Amerikos ryšiai išliks po bet kurios prezidento rinkimų baigties.

„Tai ypatingas posūkis [jei D. Trumpas taps prezidentu – LRT.lt], bet kas bebūtų JAV prezidentas, jis turės suvienyti Ameriką, kuri yra suskilusi šiuo metu“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Nuotaikos D. Trumpo rėmėjų stovykloje

07:24 val. CNN praneša, kad įtakingoje Ajovos valstijoje amerikiečių simpatijas vėl susišlavė D. Trumpas.

LRT TELEVIZIJOS žurnalistas E. Špokas, dirbantis Niujorke, atskleidė, kad rezultatų laukiantys amerikiečiai „Times“ aikštėje labai susikaupę ir atviravo, kad didžiausia problema šiuose rinkimuose buvo pati kandidatė H. Clinton. Bernie Sandersas, niujorkiečių manymu, būtų vertesnis kandidatas už H. Clinton ir jis esą būtų laimėjęs prieš D. Trumpą.

07:00 val. LRT TELEVIZIJOS žurnalistas V. Pugačiauskas, lankydamasis H. Clinton rinkimų štabe, teigia, kad šventė, kuri buvo suorganizuota, atšaukta, nes rinkimai krypsta ne taip, kaip prognozavo buvusios valstybės sekretorės rėmėjai. Valstijos, kurios atvedė į JAV prezidento postą B. Obamą, dabar kloja kelia į Baltuosius rūmus D. Trumpui. Pyktis, nepasitikėjimas, netikrumas dėl ateities, V. Pugačiausko teigimu, užvaldo JAV visuomenę, todėl amerikiečiai renkasi kad ir netobulą kandidatą, kuris siūlo kitokią politiką.


D. Trumpas su sūnumi rinkimų štabe.

06:53 val. Svyruojanti Šiaurės Karolinos valstija irgi pasirinko D. Trumpą, taip pat kaip ir Jutos gyventojai. CNN taip pat progoznuoja verslo magnato pergalę svarbiose Džordžijos ir Flordijos valstijose.

Respublikonų partija tikriausiai išsaugos daugumą Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmuose, rodo dviejų televizijų prognozės.

06:52 val. Paaiškėjus, kad rinkimai įtemptesni nei tikėtasi, Jungtinių valstijų akcijų ateities sandorių vertė smuko maždaug 3 procentais. Analitikai sako, kad investuotojai aiškiai parodė, jog jie nori H. Clinton pergalės, o žvelgiant į dabar esančią situaciją, kur kol kas pirmauja D. Trumpas, rinkas pasiekė didžiulis spaudimas ir gali prasidėti dar didesnis smukimas. Tokijo biržose irgi fiksuojamas smukimas.

Valiutų rinkose taip pat jau įvyko pirmosios korekcijos. Pavyzdžiui, Meksikos pesas dolerio atžvilgiu atpigo 4 procentais. Tai, beje, prognozavo analitikai dar prieš dvi dienas. Anot jų, laimėjus D. Trumpui, besivystančios rinkos bei jų valiutos turėtų smukti. Taip yra dėl D. Trumpo deklaruojamos protekcionistinės politikos.

Tuo metu aukso vertė šoko aukščiausiai per 5 savaites. Jau dabar kalbama apie panašias nuotaikas rinkose kaip po „Brexito“.

06:40 val. CNN praneša, kad D. Trumpas laimės svarbius balsus Floridoje ir tai bus reikšmingas veiksnys žengiant į Baltuosius rūmus.

06:06 val. Pagal negalutinius rezultatus, H. Clinton laimėjo svyruojančioje Virdžinijos valstijoje. Tuo metu Floridoje pirmauja D. Trumpas ir tai, analitikų teigimu, gali lemti jo galutinę pergalę rinkimuose.

06:03 val. LRT TELEVIZIJOS žurnalistas Vykintas Pugačiauskas, viešintis JAV, teigia, kad nors galutinių rezultatų dar nėra, prognozės ir dabar turimi rezultatai rodo, kad Amerika pasirinko. D. Trumpas pirmauja net tose valstijose, kuriose dešimtmečius buvo palaikomi demokratai. V. Pugačiausko teigimu, H. Clinton turi tik siaurą plyšį patekti į Baltuosius rūmus.

05:47 val. H. Clinton 5 rinkikų balsus laimi Naujojoje Meksikoje.

05:41 val. D. Trumpas laimi Ohajo valstijos balsus     D. Trumpas išplėšia pergalę vienoje strategiškai svarbiausių valstijų – Ohajo, praneša ABC News.

05:37 val. Pirmauja D. Trumpas

05:25 val. Floridoje suskaičiuoti 99,2 proc. balsų – D. Trumpas pirmauja su 49,2 proc. balsų, H. Clinton – 47,7 proc.

05:17 val. „The New York Times“ triuškinančią pergalę prognozuoja D. Trumpui

Įtakingas žiniasklaidos leidinys „The New York Times“ prognozuoja, kad 79 proc., jog laimės respublikonas Donaldas Trumpas.


05:16 val. Rinkimų apylinkės užsidarė dar keturiose valstijose – Ajovoje, Nevadoje, Montanoje ir Utoje. Šiose keturiose valstijose paaiškės, kam atiteks dar 21 rinkikų balsas.    05:10 val. Suskaičiavus 95 proc. balsų Floridoje D. Trumpas turi 49 proc. rinkėjų balsų, o H. Clinton – 47,9 proc.     Šiaurės Karolinoje suskaičiuotas 81 proc. balsų – pirmauja D. Trumpas su 50,2 proc., H. Clinton surinko 47,2 proc. balsų.

04:40 val. D. Trumpas kol kas pirmauja delegatų skaičiumi Rinkikų kolegijoje, tačiau svarbu nepamiršti, kad Demokratams visada ištikima Vakarų Pakrantė rezultatų dar nepateikia.

04:23 val. Virdžinijoje D. Trumpas priekyje 1,7 proc.

04:20 val. D. Trumpas tolsta Ohajuje: 51,1 proc. už D. Trumpą, 44,8 proc. už H. Clinton

04:15 val. Suskaičiavus 93 proc. balsų Floridoje priekyje – D. Trumpas

04:07 val. D. Trumpas išsiveržia į priekį Ohajuje suskaičiavus 31 proc. balsų Ohajuje D. Trumpas išsiveržia į priekį 48,1 proc. – 48,0 proc.

03:55 val. 52 proc. balsų Teksase D. Trumpas priekyje 2,8 proc.

03:53 val. 7 Oklahomos atstovai atiteks D. Trumpui

03:45 val. Ohajuje suskaičiavus 34 proc. balsų H. Clinton priekyje 1,8 proc.

03:43 val. H. Clinton persvara Š. Karolinoje susitraukė iki 2,3 proc. prieš 22 min.Dalintis 03:40 Šiaurės Karolinoje H. Clinton priekyje Suskaičiavus apie 55 proc. balsų jos persvara siekia 80 000 rinkėjų

03:33 val. D. Trumpas laimi Pietų Karoliną ir Alabamą Šios dvi valstijos nepateikė staigmenų ir nubalsavo už respublikonų kandidatą. Abi jos duoda D. Trumpui po 9 delegatus prieš 32 min.

03:31 val. Suskaičiavus 46 proc. balsus Teksase priekyje H. Clinton H. Clinton persvara Teksase siekia apie 1 proc. prieš 34 min.

03:29 val. 91 proc. balsų Floridoje  D. Trumpas priekyje 0,7 proc. prieš 36 min.


03:25 val.  Trečdalis balsų Ohajuje H. Clinton išlaiko persvarą šioje svarbioje valstijoje. Apklausose prieš rinkimus D. Trumpas šioje valstijoje gana aiškiai pirmavo.

03:26 val. Suskaičiavus 88 proc. balsų Floridoje vėl D. Trumpas priekyje

03:24 val. Floridoje priekyje vėl H. Clinton Jos persvara apie 4000 balsų

03:20 val. Floridoje verda kova Suskaičiavus 85 proc. balsus kandidatus skiria 700 balsų. Priekyje D. Trumpas.

03:19 val. Šiaurės Karolinoje H. Clinton persvara Suskaičiavus 43 proc. balsų H. Clinton priekyje apie 5 proc.

03:10 val. Ohajuje pirmauja H. Clinton

Suskaičiavus 9,6 proc. už demokratę balsavo 53,5 proc., už D. Trumpą – 42,9. Jei D. Trumpas pralaimi Ohajų ir Floridą – šansų pasiekti 270 atstovų nedaug.

03:06 val. Suskaičiavus 77 proc. Floridoje priekyje H. Clinton

Už ją balsavo 49,1. Už D. Trumpą – 48 proc.

03:04 val. val. H. Clinton veržiasi į priekį Ohajuje Kol kas suskaičiuota 1,8 proc.  balsų.

H. Clinton priekyje 52,8 proc, prieš 43,5 proc. Tiesa, kol kas suskaičiuoti balsai iš demokratams palankių apylinkių. Rezultatai tikrai keisis.

02:53 val. Pranešama apie labai apylygį balsavimą „svyruojančioje“ Šiaurės Karolinos valstijoje H. Clinton rezultatai kol kas geresni už B. Obamos 2012-aisiais ir tai teikia jai vilčių laimėti šią valstiją.

02:52 val. Suskaičiavus per 70% balsų Floridoje H. Clinton persvara išauga iki 3 proc.

02:50 val. Suskaičiavus 65% H. Clinton „perima“ Floridą Demokratės persvara – 1,7 proc.

02:45 val. Florida vėl svyra D. Trumpui

Suskaičiavus 41 proc. balsų respublikonas priekyje 1,5 proc.

02:43 val. Virdžinijoje kol kas pirmauja D. Trumpas

Suskaičiavus 13,7 proc. balsų kol kas 53,6 proc. – 41,4 priekyje D. Trumpas. Tai labai svarbi valstija demokratams. H. Clinton kandidatas Timas Kaine`as yra iš Virdžinijos valstijos. Ši valstija keletą paskutinių rinkimų balsavo už demokratus.

02:43 val. Virdžinijoje kol kas pirmauja D. Trumpas

Suskaičiavus 13,7 proc. balsų kol kas 53,6 proc. – 41,4 priekyje D. Trumpas. Tai – labai svarbi valstija demokratams. H. Clinton kandidatas Timas Kaine’as yra iš Virdžinijos valstijos. Ši valstija keletą paskutinių rinkimų balsavo už demokratus.

02:40 val. 02:27 Floridoje itin atkakli kova

Į priekį veržiasi H. Clinton. Suskaičiavus 31 proc. balsų H. Clinton pirmauja 0,5 proc.

02:21 val. Virdžinijoje į priekį veržiasi H. Clinton

Kol kas suskaičiuota 0,2 proc. balsų, H. Clinton pirmauja 49,5 proc. prieš D. Trumpo 45,5 proc.

02:20 Florida kol kas linksta D. Trumpui


Suskaičiavus 2 proc. balsus Floridos valstija kol kas balsuoja už D. Trumpą. 58 proc. rinkėjų balsą atidavė būtent jam.


02:17 val. Indiana ir Kentukis greičiausiai atiteks D. Trumpui

Šiose valstijose staigmenų neužfiksuota. Abi šios valstijos istoriškai balsuoja už respublikonus, ankstyva ir tvirta D. Trumpo persvara abejonių nekelia. Šios dvi valstijos D. Trumpo sąskaitai atiduoda 19 rinkėjų koledžo atstovų.

H. Clinton turėtų laimėti Vermontą. Jei jai tai pavyktų, ji gautų 3 atstovus koledže.

01:46 val. Pranešama apie šūvius Kalifornijoje.

Kalifornijos Asuzos apylinkėje pašauti keturi žmonės. Šaulys kol kas nepagautas.

01:45 val. CNN praneša apie apylygę kovą Viskonsine, o pirmieji rezultatai Indianoje palankūs Donaldui Trumpui.

01:31 val. Naujajame Hempšyre pirmieji balsai palankūs D. Trumpui.

Suskaičiuota tik 1 proc. balsų.

01:20 val. D. Trumpas – priekyje

Kentukyje suskaičiuoti pirmieji balsai. Kol kas suskaičiuota tik 1 proc. balsų. D. Trumpas aiškiai pirmauja, už jį balsavo 79,3, o už H. Clinton – 18 proc. Kentukis laikomas „raudonąja“ valstija, todėl D. Trumpo persvara nėra netikėta

Užsienio politika

Vakarykštės dienos užsienio politika

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Kas sieja Lietuvą ir Čekijos Prezidentą Milošą Zemaną, Kubos komunistų partijos politbiuro narį ir šalies Prezidentą Miquelį Diaz-Canelį, Dominikos išsivadavimo partijos lyderį ir šalies Prezidentą Danilo Mediną, Kenijos Prezidentą Uhuru Kenyattą, Panamos Prezidentą Juaną Carlosą Varelą, partizanų vadą, įsitikinusį leninistą, o dabar Salvadoro Pezidentą Salvadorą Sánchez Ceréną,  Šveicarijos konfederacijos Prezidentą, socialdemokratą, Alainą Bersetą, Kuko salų ministrą pirmininką  Henry Puną, Kroatijos ministrą pirmininką Andrejų Plenkovicių, Egipto ministrą pirmininką  Mastafa Madbouly, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, Gruzijos ministrą pirmininką Mamuką Bakhtazę, Laoso liaudies revoliucijos partijos politbiuro narį, Laoso ministrą pirmininką Thongloun Sisoulith, kairįjį Maltos ministrą pirmininką Josephą Muscatą, Rusijos ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą, Pakistano ministrą pirmininką Imraną Khaną ir Vietnamo komunistų partijos Centro komiteto politbiuro narį, šalies ministrą pirmininką Nguyeną Xuaną Phucą?

Kartu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaitę visi šie lyderiai nusilenkė Kinijos Komunistų partijos generaliniam sekretoriui Xi Jinpingui lapkričio pradžioje vykusioje pirmojoje Kinijos importo parodoje Šanchajuje.

Nacionalinis saugumas versus ekonomika

Lietuvos užsienio politika stovi ant dviejų kojų: labai įtemptų santykių su Rusija ir ekonominių Lietuvos interesų.

Rusijos klausimą čia tenka išskirti jau vien todėl, kad nepaisant vis dar ganėtinai aktyvių ekonominių santykių (per devynis 2018 metų mėnesius 13,7 proc. eksporto ir 14,6  proc. importo) vis dėlto šiame kontekste kalbama ir apie Lietuvos nacionalinio saugumo, žmogaus teisių, demokratijos plėtros Rusijoje bei tos šalies propagandinio karo klausimus. Kad ir kaip vertintum, sudėtinga būtų paneigti, jog Rusijos atveju Lietuva demonstruoja aiškiai išreikštą vertybinę poziciją.

Kalbant apie Kiniją, situacija radikaliai kitokia. Oficialiame Lietuvos užsienio politikos diskurse Rytų drakonas matomas išimtinai kaip ekonominis partneris, kurio potencialas esą nepakankamai įvertintas –  nuo 2018 m. sausio iki rugsėjo 0,7 proc. eksporto ir 2,8  proc. importo bei ganėtinai kukli tiesioginių investicijų apimtis, siekianti vos 5,6 mln. eurų.

Pasaulį reginti tik per prekybos santykių šydą, Kinija viešai skelbiama Lietuvos eksporto gelbėtoja, kuri padės šalies ūkiui šiai sudėtingais protekcionizmo laikais. Neatsitiktinai ir Lietuvos desantas, deleguotas į Šanchajų lapkričio pradžioje, buvo tikrai solidus: prezidentę lydėjo ūkio ministras, tuo pat metu šalyje lankėsi žemės ūkio ministras, Lietuvos banko aukštas pareigūnas. Nedviprasmiškai Kinijos investicijomis į Lietuvos finansų sektorių nuolat džiaugiasi ir finansų ministras.

Lietuva nekalba apie gerokai baisesnius, nei Rusijoje, žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, apie uigūrų tautos naikinimą, koncentracijos stovyklas, masinį piliečių sekimą. Lietuva nuolankiai sutinka,  kad Vilniaus universitete atvirai veiktų Kinijos komunistų partijos ideologinio padalinio, vadinamojo Vieningo fronto (United Front) finansuojamas Konfucijaus institutas, kuriame, klausytojų liudijimu, kinų kalbos dėstytoja atvirai aukština Mao. Taigi, priešingai, nei Rusijos atveju, prieš Kinijos informacinį karą Lietuvoje užsimerkiama ar dėl naudos, ar tiesiog iš išskirtinio negebėjimo analizuoti.  

Atmesdama žmogaus teisių aktyvistų priekaištus, jog dvišaliame susitikime su Kinijos vadovu Xi Jinpingu prezidentė Dalia Grybauskaitė žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje klausimą pamiršo, prezidentės spaudos tarnyba pranešė, jog  „žmogaus teisių klausimai Kinijoje keliami Europos Sąjungos lygiu, o Lietuva laikosi bendros Europos Sąjungos pozicijos“.


Lietuva nekalba apie gerokai baisesnius, nei Rusijoje, žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje

Būtent toks Prezidentūros pareiškimas rodo, jog prezidentės pozicija šiuo atveju mažų mažiausiai selektyvi, jeigu ne dviprasmiška. Kai prezidentei (ar verslui, kurį ji šiuo atveju protegavo) naudinga tylėti dėl masinio piliečių sekimo Kinijoje ar žudomos uigūrų tautos, tai  ji tyli, nes esą kalba Europos Sąjunga.

Vis dėlto, bendro veikimo linija pamirštama, pradėjus kalbėti apie ekonominius ryšius, nors ta pati Europos Sąjunga vienareikšmiškai primena, jog Rytų ir Centrinės Europos valstybėms nedera virti savo atskiros sriubos plėtojant regioninius ekonominius santykius su Kinija. Tai aiškiai suformuluota rugsėjo mėnesį Europos parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Kinijos santykių.

Prieš ką draugaujame?

Geopolitiniai žaidimai labai dažnai yra klampūs ir sunkiai išrišami – vis dėlto gera politika turi vieną esminę savybę: išlošia tas, kas mąsto iš ateities perspektyvos ir, prognozuodamas tą ateitį, geba matyti ne vien ekonominius santykius, bet ir platesnes – kultūrines, įtakų ir ideologijų pokyčių, naujų netikėtų tikrovės judesių kryptis.

Mąstant apie ateitį, galime skirti keturias dideles geopolitines plokštes – JAV, Europos Sąjungą, Kiniją ir Rusiją, kurių tektoniniai judėjimai neišvengiamai formuos XXI amžiaus pasaulio veidą.

Lietuva turi kelias alternatyvas. Ji gali bandyti žaisti savo atskirą žaidimą, manipuliuodama naryste Europos Sąjungoje ir jos parama bei atsigręždama į JAV, kai aštrėja saugumo klausimai, ir tuo pačiu metu kišdama kojas savo partneriams, kai mano, jog tai jai naudinga.  

Teoriškai ji gali rinktis euroazijinę kryptį, tvirtindama savo ekonominius ryšius su Rusija ir laukdama demokratinio šios valstybės atgimimo.

Lietuva gali užmegzti tamprius ryšius su Kinija ir tapti Kinijos „Vienos juostos, vieno kelio“ svarbiu logistiniu centru prekėms keliaujant į Europos gilumą, tuo pačiu įtvirtindama ir savo santykius su Rusija, per kurią numatytas prekių srautų judėjimas.  

Tvirtai tikiu, jog ne tik dėl Lietuvos pasirinktų vakarietiškų vertybių, pagarbos žmogaus teisėms bet ir dėl Lietuvos , kaip nepriklausomos valstybės išlikimo bei jos ekonominių interesų gyvybinga yra tik viena kryptis – nuosekli visaapimantį parama Europos Sąjungai, aktyvi kova už šios Sąjungos išlikimą bei JAV interesų paisymas, kai kalbama apie tos šalies globalius interesus, konkrečiu atveju, jos interesus Pietų Kinijos jūroje. Ši tarptautinio veikimo logika  turėtų būti nuosekliai stiprinama, tuo pačiu metu atsisakant manipuliacijų. Keista būtų tikėtis, kad mūsų tikrieji sąjungininkai nematys figos lapelių, kurias pridengiame  plėtojamus santykius su jų priešininkais, naiviai aiškinant, jog esą tai tik business as usual, niekaip nepaveiksiantis mūsų strateginių partnerių interesų.

Europos Sąjungos branduolio valstybės (nepamirškime apie tai, jog būtent Vokietija, Prancūzija, Italija mums kol kas dovanoja labai didelę mūsų biudžeto pajamų dalį) vis labiau nerimauja dėl Kinijos investicijų  bei labai ciniško šios valstybės veikimo, nesilaikant skaidrumo, viešųjų pirkimų europinio reglamento, galų gale, intelektinės nuosavybės vagysčių. Neatsitikinai vos prieš porą mėnesių Europos parlamentas aiškiai priminė 16+1 formato valstybėms,  kurių tarpe ir Lietuva, jog žino apie stiprėjančią Kinijos įtaką šių valstybių rinkoms bei paragino jas elgtis taip, kad nebūtų pakenkta nacionaliniams ir Europos interesams dėl trumpalaikės finansinės paramos, ilgalaikių įsipareigojimų bei potencialiai didesnės politinės įtakos, kuri atsirastų dėl plėtojamų santykių su Kinija.

Kita vertus, kasdien vis labiau aštrėjanti tiek ekonominė, tiek geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos taip pat verčia Lietuva priimti aiškesnę poziciją. Naivokas įsivaizdavimas, jog protekcionistinė politika baigsis kartu su daugeliui tokiu nemielu ir esą sunkiai prognozuojamu dabartiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, vakar dienos politikai perša mintį, jog, pralaukus šiuos nepalankius metus, vėl matysime stiprėjančią globalią atvirą pasaulio ekonomiką. Štai ši mintis yra mažų mažiausia abejotina.

Globali ekonomika veikia ciklais ir didesnį ekonominį atvirumą keičia užsidarymas, ir tai nėra jokia istorinė naujovė.

Kita vertus,  Kinijos ir JAV dabartinės grumtynės ne tokios paprastos, kaip galima spėti iš pirmo žvilgsnio, ir tikrai neapsiriboja vien prekybos karu. Kinija šiame konflikte siekia išsaugoti savo ekonominius ryšius su JAV ir tuo pačiu išvengti karinių konfliktų prie savo krantų toliau dominuojant Pietų Kinijos jūroje. JAV, savo ruožtu, siekia sukurti tokius ekonominius santykius su Kinija, kurie atitiktų JAV dabartines ir prognozuojamas, o ne trisdešimties metų senumo, JAV ekonomines  realijas. Amerikai taip pat svarbu išsaugoti savo kontrolę Ramiajame vandenyne bei stabilią poziciją Kinijos rytų trikampyje (Japonijoje, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Singapūre bei Taivane, santykiai su kuriuo stebėtinai sparčiai atkuriami.

Mūsų pasirinkimai vis labiau politinės ir net karinės įtampos kamuojamame pasaulyje privalo būti aiškesni ir paremti kertinėmis vertybėmis.

Aušra Maldeikienė

Skaityti daugiau

Užsienio politika

JAV žiniasklaida: būsimasis valstybės sekretorius M. Pompeo susitiko su Kim Jong Unu

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Teigiama, kad Mike`as Pompeo Pchenjane lankėsi balandžio pradžioje, kur su Kim Jong Unu aptarė planuojamą jo susitikimą su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu.

M. Pompeo netrukus turėtų tapti ir JAV valstybės sekretoriumi. Nei Baltieji rūmai, nei CŽA šios informacijos nekomentuoja, tačiau Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV turėjo kontaktų su Šiaurės Korėja aukščiausiu lygiu, tačiau tiesiogiai Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas nesikalbėjo.

D. Trampas pranešė, kad svarstomos penkios galimos vietos, kur galėtų įvykti jo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu.

Skaityti daugiau

TavoWEB reklama

Jūsų reklama čia

Skaitomiausi