Socialiniai tinklai

Kaune

Nuo Pelėdų kalno „išskrido“ pelėdos

Avatar

Paskelbta

data

Nuo Pelėdų kalno dingo jo simbolis – pelėdos. Tiesa, ne visos išskrido ir ne ilgam. Restauruotos ir užkonservuotos, maždaug po dviejų mėnesių daugiau nei 30 skulptūrų grįš į savo vietas.

Perpus mažiau pelėdų

Ant tvoros, juosiančios vieną Žaliakalnio kalvų, dar tarpukariu nutūpė daugiau nei 100 pelėdų. Pastarosios, kurtos garsaus skulptoriaus Vinco Grybo, vietovei ir užtraukė vardą, minimą iki pat šių dienų. Paslaptimi alsuojantis Pelėdų kalnas visuomet buvo įdomus romantikams, svajokliams, jaunystės prisiminimų kolekcininkams ir sparnuotiems menininkams.

Pelėdų kalnui simpatijų neslepia ir kino pasaulio atstovai, čia susukę ne vieną filmą. Antai 2009-aisiais netoli buvusio Kauno meno mokyklos pastatų komplekso įamžintos kelios kino juostos „Kai apkabinsiu tave“ akimirkos. Kameros tąsyk buvo išdėliotos memorialiniame Juozo Zikaro muziejuje ir jo prieigose. Pelėdų kalno fragmentus galima pamatyti ir nesenai pasirodžiusioje įtempto siužeto dramoje apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje „Emilija iš Laisvės alėjos“. Bene daugiausia Žaliakalnio perlo vaizdų sutiksime istoriniame filme „Pelėdų kalnas“, kuris kino teatruose turėtų pasirodyti jau kitąmet, Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės šimtmetį.

„Ši vieta turi turtingą istoriją. Tai aukščiausia miesto vieta, nuo kurios atsiveria pritrenkianti panorama“, – dirstelėjęs į Žaliakalnio keterą dešinėje, šyptelėjo Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir infrastruktūrai Paulius Baltrušaitis.

Išnešiojo žmonės

Dar rugsėjo pradžioje sukę ratus Pelėdų kalne, atsitiktiniai statistai ant 3,5 ha teritoriją juosiančios tvoros būtų suskaičiavę maždaug 50 išlietų skulptūrų.

Dabar jų liko perpus mažiau. Savaitės pradžioje pelėdas nuo betoninių stulpų nukėlė speciali technika – žmogaus rankos to esą nebūtų pajėgusios padaryti.

„Koks svoris? Manau, bus iki 100 kg“, – apglėbęs arčiausiai stovintį paukštį, iš vietos jį bandė pajudinti P.Baltrušaitis. Nuo stulpų nukeltos skulptūros, anot jo, rudenį praleis Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto kieme. Po medine pastoge, kuri prasidėjus darbams bus aptraukta neperšlampama medžiaga.

„Laikinai, kol sutvarkysime, jos pabus čia“, – į laikinoje pastogėje susispraudusias pelėdas ranka mojo pašnekovas.

Vienos jų – skilusios, kitos – gerokai aptrupėjusios, trečios apaugusios vešliomis samanomis. Tokios pat būklės ir postamentai, ant kurių jos tupi. Vienas visiškai tuščias – pelėdos ant atverstos knygos nė kvapo.

„Niekas nežino, kaip ir kada dingo ši. Sunku kažką pasakyti ir apie kitų likimą“, – apmaudo dėl prarastųjų neslėpė pašnekovas. Manoma, kad per metų metus daugiau nei pusę iš 108 pelėdų išnešiojo gyventojai. Neatmetama versija, kad prie tvoros simbolių retinimo karo metais prisidėjo vokiečiai ir rusai.

Pelėdas ardo samanos

Vieną labai panašią į Pelėdų kalno tvoros senbuvę esą vis dar galima aptikti netoli Zanavykų turgaus, namo su lentele „Kauno miesto neįgaliųjų draugija“, kieme.

Dar vienas išminties simbolis tupi Edmundo Fryko vardu vadinamų laiptų papėdėje. Dėl šios skulptūros vyresnės kartos miestiečiai juos dažniau vadina Pelėdos laiptais.

Viena nukritusi pelėda saugoma ir Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete, dailininkų dirbtuvėse. Ateityje pagal ją planuojama daryti formą ir išlieti naujus paukščius, kurie užpildys tuščias vietas ant tvoros.

„Skulptorių skaičiavimais, vienai tokiai pelėdai padaryti reikėtų 300–400 eurų“, – atgal prie būrio sparnuotųjų grįžo ir pritūpė pašnekovas.

Jau visai netrukus taip, kaip P.Baltrušaitis, prie 33 pelėdų palinks auksarankiai restauratoriai. Vienas jų lopys, kitas vaduos nuo samanų, o galiausiai visas užkonservuos specialiomis medžiagomis ir patupdys atgal ant sutvarkytos tvoros.

„Jei atvirai, tos pelėdos, kurias aptraukusi žaluma, man pačios gražiausios, tačiau būtent jos žalojamos labiausiai“, – apie žudančius gamtos prisilietimus su širdgėla kalbėjo P.Baltrušaitis.

Trūksta lėšų darbams

Ne mažiau nei senosios pelėdos, restauratorių rankos prašosi ir pati tvora, pripažinta valstybės saugomu kultūros objektu. Dar 2015-aisiais jos kritinę būklę konstatavo ekspertai.

„Metalinė tvora daug metų neremontuota, nedažyta, išsikraipiusi. Metalinių elementų apatinės dalys žemėse rūdija, todėl joms būtina skubi restauracija. Tvoros stulpai tinkuoti, avarinės būklės“, – tik mažą ištrauką iš specialistų išvadų pateikė Kauno kolegijos atstovas ir žengė žingsnį arčiau metalinių tinklų su draudžiamaisiais ženklais, kuriais apjuosta dalis tvoros. Iš viso 33 sekcijos – tiek, kiek ir nuimtų pelėdų.

„Metrais neskaičiuoju“, – akimis lydėdamas graudžius tvoros vaizdus pokalbį tęsė pašnekovas.

Anot jo, darbai čia pradėti ne taip seniai. Jų metu planuojama sutvirtinti tvoros pamatus ir stulpus. Vėliau juos nutinkuoti ir nudažyti. Metaliniai elementai šiuo metu išardyti ir valomi smėliavimo būdu. Vėliau jie taip pat bus dažomi.

„Laiko neturime daug. Vos porą mėnesių“, – tiek esą truks užtvertosios tvoros dalies ir nuimtų pelėdų restauracija. Kas bus su likusia dalimi? Viskas esą priklauso nuo lėšų. Paskaičiuota, kad valstybės saugomo kultūros paminklo – Kauno meno mokyklos statinių komplekso tvoros su kolonomis, užsibaigiančiomis skulptūromis, ir metalinių intarpų tvarkybos darbams atlikti reikia kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Pinigų nėra. Viskas, ką darome, iš fakulteto lėšų, – visus geros valios žmones P.Baltrušaitis kvietė prisidėti prie šios vietos gaivinimo. – Kauno kolegijos bendruomenė prašo fizinių bei juridinių asmenų pagal galimybes skirti paramą ir padėti užtikrinti kultūros paveldo tęstinumą, išlaikyti tradicijų ir naujovių santykį, pristatant architektūrinį ansamblį pasaulio bendruomenei.“

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šaltinis: www.kauno.diena.lt

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kaune

„Kautra“ traukiasi iš maršrutinių taksi verslo

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Nuo liepos 1 dienos Kaune nebeliks maršrutinių taksi. Bendrovei „Kautra“ pranešus apie nuostolingos veiklos nutraukimą, miestas pasiruošė maršrutinių taksi pakeitimui mažais ir dideliais autobusais. Į juos persėdę kauniečiai keliauti po miestą galės kur kas pigiau.

„Dirbome mieste 5 metus, turėdami didelį norą, viziją Kaune keleivius vežti moderniai ir šiuolaikiškai. Vis tik pamatėme, kad teikdami socialinę paslaugą negalime tikėtis komercijos ir patiriami nuostoliai yra per dideli. Dėkojame keleiviams, kurie iki šiol rinkosi maršrutinius taksi kelionėms mieste. Miestas viešąjį transportą puikiai vysto savarankiškai, perkami nauji autobusai, troleibusai. Jaučiamės, kad mūsų misija yra atlikta ”, – teigė bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas.

Anot Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Kero, įstatymai neleidžia savivaldybei subsidijuoti nuostolingos maršrutinių taksi paslaugos. Todėl siekiant kuo mažesnių nepatogumų kauniečiams, maršrutinius taksi Kauno gatvėse pakeis nauji autobusų maršrutai, kiti bus dažninami arba pratęsiami.

Mobilizuotos pajėgos

„Atsižvelgdami į  padidėjusias paslaugų apimtis dirbantiems vairuotojams atostogas planuojame taip, kad būtų užtikrintas visokeriopas keleivių aptarnavimas bei būtų patenkinti vairuotojų atostogų poreikiai“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Maršrutinių taksi vairuotojais taip pat bus pasirūpinta – dalis jų pereis dirbti į “Kauno autobusų” įmonę, dalis liks dirbti „Kautros“ tarpmiestiniuose maršrutuose.

R. Stankaičio teigimu, nuo rugsėjo keleivius Kauno gatvėmis pakvies keliauti naujais mažos talpos autobusais. Juose galios visos lengvatos, kuriomis šiuo metu naudojasi autobusų ir troleibusų keleiviai.

Siekiant užtikrinti didesnį keleivių saugumą bei išlaikyti maršruto reguliarumą, naujieji mažos talpos autobusai keleivius įlaipins ir išlaipins tik stotelėse.  Rinkdamiesi šiai dienai įprastą galimybę per 30 min. nuo kelionės pradžios persėsti į kitą transporto priemonę, keleiviai į visas viešajam transportui priklausančias transporto priemones (troleibusus, didelės ir mažos talpos autobusus) per 30 min. galės persėsti nemokamai. Viešojo transporto tinkle likus vieningai bilietų rūšių ir kainų sistemai, visame viešajame transporte bus taikoma dabar veikianti lengvatų sistema.

Svarbi informacija

Nuo birželio 15 d. iš pardavimų išimamas terminuotas maršrutinių taksi bilietas, tad turintys terminuotą bilietą juo galės naudotis iki liepos 1 d. Pinigų suma turima kortelėje galės būti išnaudota žymėti bilietus autobusuose ir troleibusuose.

Daugiau informacijos apie naujus maršrutus ir tvarkaraščius nuo liepos 1 d. kviečiame ieškoti interneto svetainėse: www.kaunoautobusai.lt, www.kvt.lt bei www.stops.lt/Kaunas Informaciją nemokamu telefonu 8 800 20 000 teiks kauniečių aptarnavimo centras „Mano Kaunas“.

Skaityti daugiau

Kaune

Kaune surūdijo „auksinis“ tualetas

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Prieš dešimtmetį netoli Kauno pilies pastatytas jūrinis konteineris tualetas šiandien yra surūdijęs ir nebetinkamas naudoti. Statinys bus nukeltas ir vėliau parduodamas aukcione.

Šis tualetas miesto biudžetui kainavo per pusę milijono litų (153 tūkst. eurų). Žmonių „auksiniu“ tualetu pramintą viešąjį tualetą Kauno savivaldybė pastatė 2008 metų rudenį. Statinio pirkimo aplinkybėmis susidomėjo teisėsauga. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šio objekto statyba buvo neteisėta.

Nuo šių metų pradžios netoliese veikia suremontuotas viešasis tualetas. Jį įrengė bendrovė „Kauno švara“. Šis tualetas gerokai skiriasi nuo „auksinio tualeto“. Miestui priklausančiame pastate įrengtame tualete erdvu, šilta ir švaru. Vyrams skirtoje erdvėje įrengti pisuarai ir dvi kabinos, moterų tualete – penkios kabinos, dar viena kabina pritaikyta neįgaliesiems. Tualetas atidarytas visą parą. Apsilankymas jame kainuoja 0,29 Eur. Šio tualeto įrengimas Kauno miestui kainavo apie 59 tūkst. eurų.



Skaityti daugiau

Skaitomiausi