Socialiniai tinklai

Kaune

Nuo Pelėdų kalno „išskrido“ pelėdos

Avatar

Paskelbta

data

Nuo Pelėdų kalno dingo jo simbolis – pelėdos. Tiesa, ne visos išskrido ir ne ilgam. Restauruotos ir užkonservuotos, maždaug po dviejų mėnesių daugiau nei 30 skulptūrų grįš į savo vietas.

Perpus mažiau pelėdų

Ant tvoros, juosiančios vieną Žaliakalnio kalvų, dar tarpukariu nutūpė daugiau nei 100 pelėdų. Pastarosios, kurtos garsaus skulptoriaus Vinco Grybo, vietovei ir užtraukė vardą, minimą iki pat šių dienų. Paslaptimi alsuojantis Pelėdų kalnas visuomet buvo įdomus romantikams, svajokliams, jaunystės prisiminimų kolekcininkams ir sparnuotiems menininkams.

Pelėdų kalnui simpatijų neslepia ir kino pasaulio atstovai, čia susukę ne vieną filmą. Antai 2009-aisiais netoli buvusio Kauno meno mokyklos pastatų komplekso įamžintos kelios kino juostos „Kai apkabinsiu tave“ akimirkos. Kameros tąsyk buvo išdėliotos memorialiniame Juozo Zikaro muziejuje ir jo prieigose. Pelėdų kalno fragmentus galima pamatyti ir nesenai pasirodžiusioje įtempto siužeto dramoje apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje „Emilija iš Laisvės alėjos“. Bene daugiausia Žaliakalnio perlo vaizdų sutiksime istoriniame filme „Pelėdų kalnas“, kuris kino teatruose turėtų pasirodyti jau kitąmet, Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės šimtmetį.

„Ši vieta turi turtingą istoriją. Tai aukščiausia miesto vieta, nuo kurios atsiveria pritrenkianti panorama“, – dirstelėjęs į Žaliakalnio keterą dešinėje, šyptelėjo Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai ir infrastruktūrai Paulius Baltrušaitis.

Išnešiojo žmonės

Dar rugsėjo pradžioje sukę ratus Pelėdų kalne, atsitiktiniai statistai ant 3,5 ha teritoriją juosiančios tvoros būtų suskaičiavę maždaug 50 išlietų skulptūrų.

Dabar jų liko perpus mažiau. Savaitės pradžioje pelėdas nuo betoninių stulpų nukėlė speciali technika – žmogaus rankos to esą nebūtų pajėgusios padaryti.

„Koks svoris? Manau, bus iki 100 kg“, – apglėbęs arčiausiai stovintį paukštį, iš vietos jį bandė pajudinti P.Baltrušaitis. Nuo stulpų nukeltos skulptūros, anot jo, rudenį praleis Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto kieme. Po medine pastoge, kuri prasidėjus darbams bus aptraukta neperšlampama medžiaga.

„Laikinai, kol sutvarkysime, jos pabus čia“, – į laikinoje pastogėje susispraudusias pelėdas ranka mojo pašnekovas.

Vienos jų – skilusios, kitos – gerokai aptrupėjusios, trečios apaugusios vešliomis samanomis. Tokios pat būklės ir postamentai, ant kurių jos tupi. Vienas visiškai tuščias – pelėdos ant atverstos knygos nė kvapo.

„Niekas nežino, kaip ir kada dingo ši. Sunku kažką pasakyti ir apie kitų likimą“, – apmaudo dėl prarastųjų neslėpė pašnekovas. Manoma, kad per metų metus daugiau nei pusę iš 108 pelėdų išnešiojo gyventojai. Neatmetama versija, kad prie tvoros simbolių retinimo karo metais prisidėjo vokiečiai ir rusai.

Pelėdas ardo samanos

Vieną labai panašią į Pelėdų kalno tvoros senbuvę esą vis dar galima aptikti netoli Zanavykų turgaus, namo su lentele „Kauno miesto neįgaliųjų draugija“, kieme.

Dar vienas išminties simbolis tupi Edmundo Fryko vardu vadinamų laiptų papėdėje. Dėl šios skulptūros vyresnės kartos miestiečiai juos dažniau vadina Pelėdos laiptais.

Viena nukritusi pelėda saugoma ir Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete, dailininkų dirbtuvėse. Ateityje pagal ją planuojama daryti formą ir išlieti naujus paukščius, kurie užpildys tuščias vietas ant tvoros.

„Skulptorių skaičiavimais, vienai tokiai pelėdai padaryti reikėtų 300–400 eurų“, – atgal prie būrio sparnuotųjų grįžo ir pritūpė pašnekovas.

Jau visai netrukus taip, kaip P.Baltrušaitis, prie 33 pelėdų palinks auksarankiai restauratoriai. Vienas jų lopys, kitas vaduos nuo samanų, o galiausiai visas užkonservuos specialiomis medžiagomis ir patupdys atgal ant sutvarkytos tvoros.

„Jei atvirai, tos pelėdos, kurias aptraukusi žaluma, man pačios gražiausios, tačiau būtent jos žalojamos labiausiai“, – apie žudančius gamtos prisilietimus su širdgėla kalbėjo P.Baltrušaitis.

Trūksta lėšų darbams

Ne mažiau nei senosios pelėdos, restauratorių rankos prašosi ir pati tvora, pripažinta valstybės saugomu kultūros objektu. Dar 2015-aisiais jos kritinę būklę konstatavo ekspertai.

„Metalinė tvora daug metų neremontuota, nedažyta, išsikraipiusi. Metalinių elementų apatinės dalys žemėse rūdija, todėl joms būtina skubi restauracija. Tvoros stulpai tinkuoti, avarinės būklės“, – tik mažą ištrauką iš specialistų išvadų pateikė Kauno kolegijos atstovas ir žengė žingsnį arčiau metalinių tinklų su draudžiamaisiais ženklais, kuriais apjuosta dalis tvoros. Iš viso 33 sekcijos – tiek, kiek ir nuimtų pelėdų.

„Metrais neskaičiuoju“, – akimis lydėdamas graudžius tvoros vaizdus pokalbį tęsė pašnekovas.

Anot jo, darbai čia pradėti ne taip seniai. Jų metu planuojama sutvirtinti tvoros pamatus ir stulpus. Vėliau juos nutinkuoti ir nudažyti. Metaliniai elementai šiuo metu išardyti ir valomi smėliavimo būdu. Vėliau jie taip pat bus dažomi.

„Laiko neturime daug. Vos porą mėnesių“, – tiek esą truks užtvertosios tvoros dalies ir nuimtų pelėdų restauracija. Kas bus su likusia dalimi? Viskas esą priklauso nuo lėšų. Paskaičiuota, kad valstybės saugomo kultūros paminklo – Kauno meno mokyklos statinių komplekso tvoros su kolonomis, užsibaigiančiomis skulptūromis, ir metalinių intarpų tvarkybos darbams atlikti reikia kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Pinigų nėra. Viskas, ką darome, iš fakulteto lėšų, – visus geros valios žmones P.Baltrušaitis kvietė prisidėti prie šios vietos gaivinimo. – Kauno kolegijos bendruomenė prašo fizinių bei juridinių asmenų pagal galimybes skirti paramą ir padėti užtikrinti kultūros paveldo tęstinumą, išlaikyti tradicijų ir naujovių santykį, pristatant architektūrinį ansamblį pasaulio bendruomenei.“

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šaltinis: www.kauno.diena.lt

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Penktadienį liepos 26d. – Kaune didelis oro užterštumas

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Penktadienį Kaune fiksuojamas didelis užterštumas kietosiomis dalelėmis. Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, dėl šių priežasčių darželius ir mokyklas lankantys vaikai neturėtų būti vedami į lauką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kietųjų dalelių KD10 koncentracija Petrašiūnų oro kokybės matavimo stotelėje siekia 53,5 mikrogramo kubiniame metre. Didesnė nei 50 mikrogramų kubiniame metre koncentracija laikoma aukšta ir lauke rekomenduojama būti tik visiškai sveikiems žmonėms. Likusioje Lietuvoje fiksuojamas žemas ar labai žemas oro užterštumas.

Skaityti daugiau

Kaune

Kaune iškilo didžiausias futbolo maniežas Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Praėjusį savaitgalį Kauno horizontą papildė neįprastas statinys –  110 metrų ilgio, 80 metrų pločio ir net 25 metrų aukščio kupolas, dengiantis naująjį futbolo maniežą. Milžiniška konstrukcija – vienintelė tokia Lietuvoje. Apleistą Kelininko stadioną pakeitęs statinys pirmuosius sportininkus priims vasaros pabaigoje.

Į  apleistą Kelininko stadioną Jovarų gatvėje keletą pastarųjų dešimtmečių paridinėti kamuolį užklysdavo tik pavieniai futbolo mėgėjai. Šiandien brūzgynais apaugusią pievą pakeitė įspūdingų matmenų baltos spalvos kupolas, moduliniai konteineriai su rūbinėmis, tualetais, dušais ir administracinėmis patalpomis.

„Per kelis paskutinius metus atnaujinome 26 prie mokyklų esančius stadionus, kur vaikai gali žaisti futbolą vasarą. Bet iki šiol Kaune trūko erdvių, kur būtų galima treniruotis šaltuoju metų laiku. Naujasis futbolo maniežas padės spręsti šitą problemą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Kupolas sudarytas iš 9 atskirų dalių, kurios sujungtos varžtų sistemomis. Viena dalis sveria 2-3 tonas. Dabar, kuomet kupolas pripūstas, jam nebaisūs jokie vėjai. Milžiniškai konstrukcijai suteikta 20 metų garantija“, – sakė darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltic“ projektų vadovas Jonas Valiulis.

Neįprastą slėginį kupolą sudaro du vinilinio audinio sluoksniai, tarp kurių kompresoriais tiekiamas suspaustas oras palaiko stogo formą.

Baigiamieji maniežo įrengimo darbai kelias artimiausias savaites dar vyks tiek statinio viduje, tiek išorėje. Pasak Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vadovo Vigimanto Abramavičiaus, statybininkai dar turės specialiai paruošti maniežo dirbtinę dangą, įrengti 100 vietų tribūnas, vidaus apšvietimą, pastatyti suoliukus bei futbolo vartus.

„Išorėje liko pabaigti montuoti tvoras, sutvarkyti gerbūvį, dalyje teritorijos dar nepasėta veja. Svarbiausi ir didžiausi darbai padaryti, o likę turi būtų baigti iki šio mėnesio pabaigos“, – patikino V. Abramavičius.

Futbolo maniežas miestui atsiėjo 1,8 mln. eurų. Įgyvendinant projektą įrengtas drenažas, vandentiekis, išasfaltuota ir apšviesta į kompleksą vedanti gatvė, įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelė.

Per kelis pastaruosius metus Kaunas rekonstravo 26 prie mokyklų esančius stadionus. Dar 10 aikštynų laukia savo eilės.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi