Socialiniai tinklai

Politika

Mūsų prezidentei krizė buvo pelninga

Avatar

Paskelbta

data

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tęsia parlamentinį tyrimą, kas lėmė 2009-aisiais Lietuvoje kilusią krizę. Tyrimas gali išsivystyti į labai rimtą, nes yra itin įdomių detalių. Pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė blokavo iniciatyvą skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo už 2-3,5 proc. metinių palūkanų, todėl skolintasi iš kitur. Palūkanos – net iki 10 proc. tarptautinėse rinkose ir iki 9,2 proc. vidaus rinkoje. Taip jau sutapo, kad ir pati prezidentė paskolino per milijoną litų, tad pasipelnė iš šalį krėtusio sunkmečio.

Prezidentės investicijos

Vakar Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam suteiktos laikinosios komisijos funkcijos, tęsė minėtą tyrimą. Be kitų klausimų, komitetas turės atsakyti, ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų (pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo) pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, siekusias iki 9,4 proc. Pernai buvo surinkti 49 parlamentarų parašai, seimūnai reikalavo išsiaiškinti ir tai, kas buvo atsakingas už Lietuvos praskolinimą lėmusius sprendimus, kokie fiziniai asmenys pasipelnė, skolindami už milžiniškas palūkanas, dėl kokių priežasčių nebuvo skolinamasi iš TVF. Dabar šių klausimų nebeliko.

Tačiau bent jau į kelis nebeišlikusius klausimus atsakyti galima ir be jokio tyrimo. Pavyzdžiui, kodėl nebuvo skolintasi iš TVF. Dar būdama kandidate į prezidentus D.Grybauskaitė ne kartą pareiškė, kad vyriausybės, kurios skolinasi iš TVF, demonstruoja politinę impotenciją. Turbūt nenorėdamas pasirodyti tai demonstruojantis tuometinis premjeras A.Kubilius palaikė D.Grybauskaitę, o pastarąjį savo ruožtu palaikė tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Iš senų viešų prezidentūros pranešimų galima susidaryti įspūdį, kad bent jau D.Grybauskaitė gerokai uždirbo iš to, jog nesiskolinome iš TVF.

„Prezidentė nuolat investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, nes pasitiki savo valstybe“, – tokį pranešimą 2013-ųjų pradžioje išplatino prezidentūra, kai D.Grybauskaitė eilinį kartą už neįvardijamą palūkanų sumą įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių. Neaišku, ir kokią sumą 2013-aisiais investavo šalies vadovė, nes (sutapimas! – red. past.) kaip tik tada pasikeitė tvarka ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamose privačių interesų deklaracijose sandorių sumų nurodyti nebereikėjo. Tačiau anksčiau tvarka buvo kiek viešesnė, todėl aišku, kad 2010 m. birželį D.Grybauskaitė į vertybinius popierius investavo (arba, paprasčiau sakant, Vyriausybei už palūkanas paskolino) 100 tūkst. litų, dar po mėnesio – per 503 tūkst. litų, 2012 m. kovą – 100 tūkst. litų, o 2012 m. pradžioje per du kartus ji investavo apie 650 tūkst litų. Tad vien per 2010-2012 metus D.Grybauskaitė vertybinių popierių pirko už maždaug 1,35 mln. litų.

Palūkanos – paslaptis


Kadangi informacija nėra vieša, belieka tik spėlioti, už kokias palūkanas ji skolino. Vidaus rinkoje Vyriausybė skolinosi už labai įvairias palūkanas, kurios šokinėjo net ir trumpame laikotarpyje. Kaip tyčia, Finansų ministerija, dažnai skelbdavusi skolinimosi kainą, neskelbė, už kokias palūkanas vidaus rinkoje buvo skolinamasi, kai vertybinių popierių pirko prezidentė. Tačiau, sprendžiant pagal senus pranešimus, didžiausios palūkanos buvo 2009-aisiais (9,2 proc.), o mažiausios – 4,1 proc. – 2011-ųjų pabaigoje.

Susipyko su patarėju

2009-2011 m. prezidentės patarėjo pareigas ėjęs dabartinis parlamentaras Linas Balsys prisimena, kad šalies vadovė skelbdavo privačiai skolindavusi valstybei, tačiau savo komandai detalių ji neatskleisdavo.

„Tačiau dėl skolinimosi iš TVF… Aš niekada nepritariau, kad nereikia skolintis iš TVF ir geriau apkarpyti pensijas. Tai buvo viena iš mano nesutarimo su prezidente priežasčių. Greta kitų dalykų dėl to aš iš komandos ir pasitraukiau. Apkarpyti pensijas buvo lengviausias kelias, nes buvo galima gauti greičiausią efektą biudžeto skylėms užlopyti. I.Šimonytė su D.Grybauskaite šiuo klausimu labai gerai sutarė“, – prisiminė L.Balsys.

Oficialios priežastys, kodėl nereikia skolintis iš TVF, tada buvo tokios: esą tai pakenks šalies prestižui, sutrukdys įsivesti eurą ir dar TVF lieps veržti diržus. Tačiau, kaip pastebi L.Balsys, diržai vis tiek buvo veržiami Vyriausybės noru, o dėl euro – Latvija, kuri skolinosi iš TVF už kiek didesnes nei 3 proc. palūkanas, šią valiutą įsivedė anksčiau nei Lietuva.

„Tačiau aš kategoriškai esu prieš tai, kad krizės peripetijos būtų nagrinėjamos komitete. Tegul šiuos klausimus kelia prezidento rinkimų kovoje. Tačiau paprastam žmogui gali atrodyti įtartina, kad prezidentė ragino nesiskolinti iš TVF, todėl buvome priversti skolintis brangiau, o paskui pati prezidentė skolino už dideles palūkanas“, – sakė L.Balsys.

Klaidas reikia pripažinti

Beje, šis klausimas buvo keltas prezidento rinkimų kovoje, tačiau ne dabar, o prieš ketverius metus. Tada šalies vadovo posto siekęs Zigmantas Balčytis D.Grybauskaitę ragino viešai pripažinti savo klaidą, dėl kurios buvo nuskurdinti ne tik pensininkai, bet ir daugelis šalies gyventojų.

„Nepriklausoma šalies politika man svarbesnė už tarptautinių organizacijų diktatą!“ – tokią D.Grybauskaitės citatą priminė Z.Balčytis. Ir nuo savęs pridėjo: „Sulįsti į užsienio bankų kišenes už 7-9 procentų palūkanas, kasmet permokėti po milijardą litų užsienio bankams reiškia nepriklausomą šalies politiką? Iš pensininkų buvo atimamos pensijos, mažinami atlyginimai, skriaudžiamos vaikus auginančios šeimos, o tais pinigais buvo dengiamos brangios paskolos užsienio bankuose. Tokia yra prezidentės „drąsa“.

Prasidėjo liudininkų apklausa

Beje, vakar Biudžeto ir finansų komitetas pradėjo liudininkų apklausą. Pirmasis apklaustas Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, kuris informavo: apie artėjančios krizės mastą Finansų ministerijos darbuotojai informavo tuometinį ministrą Rimantą Šadžių iki šios likus metams.

Pasak jo, pažymoje dėl bręstančios krizės Latvijoje įtakos Lietuvos ekonomikai prognozuota, kad tikimybė, jog įžengsime į recesiją 2008 metų trečią ketvirtį, buvo 10 proc., tačiau 2009 m. tikimybė buvo jau 90 proc. Jis teigė, kad pasinaudojus šiomis žiniomis, Lietuva galėjo ruoštis artėjančiai krizei skolindamasi, kuomet palūkanų norma dar nesiekė nė 2 proc.

R.Kasperavičius teigė, kad R.Šadžius turėjo žinoti apie tokią pažymą, nes jis Seimo nariams siūlęs formuoti 4 proc. BVP prilygstantį perteklinį biudžetą, kuris leistų apsisaugoti nuo krizės. Ministerija taip pat kalbėjo apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, kuris galimai būtų atvėsinęs kaistančią būsto rinką.

„Nekilnojamojo turto mokestis nebuvo įvestas. Svarstant Seime buvo kviečiami komercinių bankų analitikai, Laisvosios rinkos instituto analitikai ir jie savaip vertino tokias priemones, – teigė R.Kasperavičius. – Jie sakė, kad tai geros priemonės, tačiau neatitinka komercinių bankų interesų“.

Pasak R.Kasperavičiaus, tuometinis SEB ekonomistas Gitanas Nausėda laikėsi tokios pat pozicijos ir ją pristatė Seimo Europos reikalų komitete.

„Manau, kad komercinių bankų rekomendacijos demotyvavo Seimo narius imtis priemonių“, – sakė ministerijos atstovas.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, paklaustas, ar bus gvildenamos nesiskolinimo iš TVF bei D.Grybauskaitės investicijų peripetijos, atkirto: „Nenoriu nieko komentuoti, nes turiu detaliau susipažinti su informacija“. O komiteto narė Vida Ačienė pažadėjo: „Atkreipsime dėmesį ir į tai. Kol kas į asmeniškumus nebuvo gilinamasi, tačiau tolimesnėje tyrimo eigoje galbūt kas nors paaiškės, nes tai, ką pranešėte, yra įdomu“.

Politika

Savivaldos rinkimuose triumfavo pataikūnų patronai ir duonpelnėliai.

Ruslanas Baranauskas

Paskelbta

data

Pagirioja sostinė, bedarbystės bastionas Jurbarkas, liberalų gūžta Klaipėda ir visi miestai, kur žmonių smegenėlės išplautos pažadais, kad tuoj bus kisieliaus upės, Jurbarke 35 gamyklos. Aerodromas, stotis su 5400 vietų kino sale.

 Graudu… Jau ir politologai pareplikavo, kad totaliai nėra žmonių mąstymo apie ateitį.

 Senukams nuvežta dovanėlių, paglostyti ir vėl miestą 4 metus varys neviltin absoliutūs ablaūchai.

Ir šiandien išlindo fb erdvėje toks Vaidukas- didysis Jurbarko krepšinio treneris ir ekspertas, kur į akis nusilenkia, už nugaros konsoliduojasi su komentatoriais lojikais. Šiame mieste tokie yra pagarboje, gauna postus, indulgencijas, čia nereikia savarankiško mąstymo, nuomonės, savanorystės, leisti apsiskaičiusiam drąsiam žmogui imtis iniciatyvos.

Čia nebandyk pakritikuoti valdžią, sporto politiką, užstoti paprastą žmogų, fb lazdavojamą odontologę – būsi kaip Putinas, persona non grata. Jurbarke man jau uždarytos durys spaudoje ir kitoje protinio darbo sferoje, nes aš kitoks, nes turiu argumentus, nesu užpakallaižys iš SC, savivaldybės.

Dieve, negaila, garbinkit jūs tą smuikininkiuką 1000 metų, komentarai  Pileckų spaudikėje parodo kiek žmonės patenkinti didžiausia bedarbyste šalyje, kur man būnant meru gėda būtų kavos užeiti kavinėn atsigerti, bet šiame dvėsmiestyje tokios savybės negalioja.

Šitų pridurkų dėka pensininkai neturi ką valgyt, privatininkai neranda adresų benešant pinigus, kompensuos skripačius gastritus, opas, Raudonėje pasityčiojimui nepasiturinčiam mėnesiui konservų dezute, sausų pusryčių davinys, nuokurio šikna užsiklijuos.

Štotis yra atvira landynė ir latrų gūžta, nieko nepadaryta ją sutvarkant. Nesureguliuotas eismas, parkavimai, aplankykit turgų, kokia danga, estetinė būklė, kiek pastatų tuoj užgrius ant galvų, neliks bankų, šiukšlės brangsta, vanduo brangsta, miškai pilni išvartų, bet kur tau senukams atvežti malkų.

 Skersąąąąą dedu forever ant šio miesto, kuris atvirai išsityčiojo iš manęs ir laimingas radęs nišą kitur ir visus protingus specialistus paraginu venkite Jurbarkšūdžių kaip žydai arabų.

Skaityti daugiau

Politika

LRT atsiprašo dėl agitacijos.

LRT

Paskelbta

data

Skelbia

LRT nuotrauka

LRT TELEVIZIJA, sekmadienį rodydama papildomą „Istorijos detektyvų“ laidą, padarė agitacijos tvarkos pažeidimą ir labai dėl to atsiprašo.

„Klaida įvyko dėl to, kad vengdami politinių temų ir kandidatų minėjimo, nusprendėme „Dviračio žinias“ pakeisti neutralia laida „Istorijos detektyvai“. Buvo nuspręsta rodyti papildomą, anksčiau rodytą, „Istorijos detektyvų“ laidą.

Deja, netinkamai parinkome laidą su vienu iš kandidatų, kurio rodyti eteryje šiandien jokiais būdai nebuvo leistina“, – sakė LRT TELEVIZIJOS programų departamento vadovas Aldaras Stonys.

Klaida greitai buvo pastebėta ir laida per 7 minutes pakeista kita. „Prisiimame atsakomybę ir labai atsiprašome visų“, – sakė A. Stonys.

Premjeras: tikiuosi, kad tai klaida ir nesusipratimas

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įvertino LRT sekmadienį rodytą laidą „Istorijos detektyvai“, kurioje rodytas interviu su konservatoriumi Dainiumi Kreiviu, kandidatuojančiu į sostinės merus.

„Aš manau, kad teisinėje valstybėje turi būti teisiškai įvertinta, (…) o kiekvienas, kuris atsiprašo, yra lengvinanti aplinkybė“, – sekmadienį „valstiečių“ kandidato į merus Virginijaus Sinkevičiaus štabe žurnalistams kalbėjo premjeras. 

Pasak jo, norisi tikėti, kad tai buvo tik nesusipratimas. 

„Norisi tikėti, kad tai klaida, bet jei būtų tokia klaida, pavyzdžiui, „Naisių vasaros“ seriale paleista, turbūt reakcijos būtų kitokios. Aš tikiuosi, kad tai klaida ir nesusipratimas“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo tarpu R. Karbauskis abejojo, ar tai buvo tiesiog netyčia LRT padaryta klaida.

„Šis atvejis beprecedentis, ir net nežinau, jei tai nebūtų nacionalinis transliuotojas, tikriausiai būtų labai rimta problema, nežinau, kaip dabar elgsis Vyriausioji rinkimų komisija, bet tai yra labai negražus faktas ir netikiu, kad žmonės, kurie dirba LRT, nežino, kas dalyvauja rinkimuose Vilniuje“, – sakė R. Karbauskis. 

Skaityti daugiau

TavoWEB reklama

Jūsų reklama čia

Skaitomiausi