Socialiniai tinklai

Mokslas

Moksleiviai kviečiami į inžinerinę pramonę pažvelgti kūrybiškai

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvoje antrus metus rengiamas modernaus profesinio mokymo konkursas „ARTech“, skirtas su inžinerijos pasauliu supažindinti savo profesinį kelią besirenkančius jaunuolius ir paskatinti juos pasirinkti šalies inžinerinei pramonei reikalingiausias specialybes. Šalies moksleiviai šiemet kviečiami registruotis į konkursą „ARTech 2K17“ ir prabilti apie inžineriją vaizdų kalba – vaizdo klipais, fotografijomis ar meninėmis iliustracijomis. Konkursą organizuoja Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA ir strateginės komunikacijos bendrovė „OMConsulting“.

Konkurso metu bus siekiama atkreipti moksleivių dėmesį į inžinerinę pramonę ir jos įmonių sukuriamus rezultatus, skatinti suvokimą, kad su inžinerija susiduriama kasdien: viskas, nuo dantų šepetėlio iki išmaniųjų telefonų, nuo kompiuterių iki aukščiausių pastatų, greičiausių mašinų ir įspūdingiausių robotų, yra inžinerijos rezultatai. Užsiregistravę jaunuoliai turės apsilankyti vienoje iš Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių, susipažinti su ja ir ten dirbančių žmonių profesijomis bei sukurti apie tai vaizdo klipą, fotografiją ar meninę iliustraciją (koliažą, nuotraukų manipuliaciją, kompoziciją).

„Šiuo metu su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduria net 70 procentų šalies pramonės įmonių. Suprasdami situaciją vis didesnį dėmesį profesiniam mokymui skiria ir valdžios atstovai – pertvarkoma profesinio mokymo sistema, bus tobulinama profesinių mokyklų valdymo ir finansavimo tvarka. Susiedami savo ateitį su didžiulį gerai apmokamų darbo vietų potencialą turinčia inžinerine pramone, jaunuoliai dirbtų įdomų ir perspektyvų darbą. Toks konkursas – puikus būdas inicijuoti jaunuolių, profesinio mokymo įstaigų ir pramonės įmonių tarpusavio dialogą, paskatinti moksleivius susipažinti su inžinerine pramone ir paskatinti juos pažiūrėti į šią sritį kūrybiškai, paprastai, įtaigiai ir visiems suprantama vaizdų kalba“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas.

Modernaus profesinio mokymo konkurse gali dalyvauti 9–12 klasių moksleiviai ir jaunuoliai iki 25 metų ar jų komandos iki trijų žmonių. Dalyviai į konkursą kviečiami registruotis iki spalio 9 d. užpildant registracijos formą, esančią „ARTech“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Konkurse dalyvaujančius darbus vertins specialiai renginiui suburta komisija, kurią sudarys inžinerinės pramonės, verslo, mokslo, žiniasklaidos atstovai.  Komisijos geriausiai įvertintų darbų autoriai, taip pat daugiausiai balsų konkurso „Facebook“ puslapyje surinkę dalyviai bus kviečiami dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, vyksiančioje lapkričio 20–24 d. profesinių gebėjimų savaitės metu, Vilniuje. Šių metų konkurso prizinio fondo vertė net 3000 eurų, o jį išsidalins trijose – videomeno, fotografijos ir meninės iliustracijos – kategorijose geriausiai pasirodžiusios komandos.

Pernai vykusiame pirmajame „ARTech“ konkurse dalyvavo daugiau kaip 60 moksleivių komandų iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos, Šilalės, Ukmergės, Kelmės, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų bei miestelių. Komandų dalyviai lankėsi inžinerinėse įmonėse ir pasisėmę idėjų kūrė vaizdo klipus ar nuotraukų serijas apie tai, su kuo asocijuojasi inžinerinė pramonė.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kosmosas

Kaip mūsų visata atrodo iš šono? Formos paslaptis.

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Nesunkiai nustatome tolimų dangaus kūnų formas, nes regime juos iš šalies. Su Visata reikalai kur kas sudėtingesni, nes negalime iš jos pasitraukti ir pažvelgti iš šono. O tada kokia iš tiesų Visatos forma? Ir kuo remiasi mokslo prognozės?

Visatos forma nėra naujas klausimas – jį svarstė dar senovės išminčiai. Induizmo tekstai erdvę aprašo kaip kiaušinį. Džainizmas nurodo gigantišką žmogų, o senovės Graikijos stoikai manę, kad tai – begalinėje tuštumoje plaukiojanti saka.

Tokios prielaidos moksliniais faktais nėra pagrįstos, todėl tyrimuose mokslininkai dažnai remdavosi Alberto Einšteino reliatyvumo teorija. Pagal ją, masė iškreipia erdvę. Tad, Visatos formą ir jos baigtį apsprendžia jos tankis – erdvės tūrio vienete esanti masė.

Mokslininkams pavyko nustatyti kritinį Visatos tankį, kuris proporcingas erdvės plėtimosi greitį apibrėžiančios Hubble’o konstantos kvadratui. Tik štai dėl Hubble’o konstantos vis dar nesutariama, todėl mūsų modeliai gali ir pasikeisti.

Nauji kosminiai skaičiavimai Visatos plėtimosi paslapties nepaaiškino – veikiau atvirkščiai

O kokios tos formos? Yra keli scenarijai. Jei erdvės tankis mažesnis už kritinį, tada erdvės plėtimuisi sustabdyti materijos nepakaks ir Visata plėsis amžinai. Tada erdvės forma primena balną – atvira Visata.

Jei Visatos tankis didesnis už kritinį, tada plėtimuisi masės užteks. Tokia Visata uždara ir baigtinė, be aiškaus krašto. Tai – sfera. Beje, pagal šį scenarijų erdvė pradės trauktis ir įvyks Didžiojo Sprogimo priešingybė, ir Visata sukris į save.

Yra ir trečias variantas, kai Visatos tankis lygus kritiniam tankiui. Taip plėtimosi greitis pamažu lėtėja per begalinį laiką. Tada kosminė erdvė plokščia ir begalinė.

Mokslo bendruomenė šiuos tris variantus labiausiai priimtinais. Tačiau kai kurie mokslininkai dar neatmeta riestainio arba vamzdžio varianto. Pavyzdžiui, riestainis techniškai yra plokščias, tačiau daugelyje vietų susietas. O vamzdis – balno formos variantas su vienu plačiu, o kitu siauru galu.

Kai kas mano, kad Visatos forma panaši į riestainio

Kokia forma labiausiai tikėtina? Remiantis kosminės Plancko observatorijos (2015 m.) duomenimis, gyvename begalinėje ir plokščioje Visatoje. Tačiau suprasti, kad mūsų apžvalgos galimybės – ribotos.

Mes vis dar nepasiekėme Didžiojo Sprogimo „taško“, o plėtimasis vyksta tokiu greičiu, kad kai kurie objektai atsidūrė už regimosios visatos ribų.

Tačiau remiantis turima informacija, plokščioji Visata – labiausiai tikėtina forma. Tačiau mokslininkai šią temą vis dar nagrinėja. Dabar aktyviai tiriamas reliktinis spinduliavimas, galintis pateikti daug naudingos informacijos.

Kas žino, gal mūsų palikuoniai kada nors supras gyvenantys gigantišką riestainį primenančioje Visatoje. Kaip manote?

Skaityti daugiau

Mokslas

Kinijos radioteleskopas užfiksavo „atkaklių“ signalų seriją iš tolimojo kosmoso

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Greituosius radijo blyksnius geriau fiksuoti greitu teleskopu. Tad, Kinijos FAST teleskopas tam puikiai tinka. Neseniai jis tai patvirtino, užfiksavęs ne bet kokius, o daug kartų pasikartojančius radijo blyksnius.

Prieš kelis metus kalnų slėnyje Kinijoje buvo pastatytas gigantiškas, 500 metrų apertūros radioteleskopas. Jis pavadintas FAST ir juo neseniai padarytas, turbūt svarbiausias per šio teleskopo dar neilgą istoriją, atradimas. Teleskopu pavyko užfiksuoti neįprastus, pribloškiamu dažnumu besikartojančius greituosius radioblyksnius iš tolimo kosmoso. Atrodo, lyg kas iš kito Visatos krašto bandytų mums „prisiskambinti“.

Toks radioblyksnių tipas pirmą kartą užfiksuotas dar 2012 metais, Puerto Rike esančioje Arecibo observatorijoje, ir nuo to laiko jis pasikartojo dar kelis kartus. Signalas pavadintas FRB 121102, o iš netiesioginių požymių mokslininkai nustatė, kad jis atsklido iš už 3 milijardų šviesmečių – tai yra toli netgi regimosios visatos masteliu. Ir štai, rugpjūčio 30 dieną, FRB 121102 pasireiškė vėl. Tačiau dabar jau kaip dešimtys pasikartojančių impulsų.

Sutapimas tai ar ne, tačiau FAST yra jautriausias 1,05–1,45 GHz dažnių ruože, todėl jis – idealus FRB 121102 stebėjimo įrankis. Rugsėjo 3 dieną buvo užfiksuota iš karto 20 impulsų iš eilės. Radioteleskopo komanda intensyviai darbuojasi ir jau spėjo operatyviai paskaičiuoti ir atlikti pakeitimus, pašalindami praskrendančių lėktuvų ir palydovų keliamus trikdžius. FAST pasirengęs „klausyti“ FRB 121102, ir šimtai mokslininkų iš viso pasaulio padės analizuoti juo surinktus signalus.

Jei nėra būtinybės, nežemiškos civilizacijos siunčiamų signalų galimybės niekas nesvarsto. Labiau tikėtina, kad tai tradicinis žmonijos mokslo „bruožas“ – kaskart, kai sukuriam naują galingą detektorių, pasaulio vaizdas staiga pasikeičia. Gauname naujų, ne visai suprantamų duomenų, ir pradedame perdirbinėti senus modelius ir teorijas. Kalbant apie FRB 121102, jau yra iškelta hipotezių, kad šių signalų šaltinis – kažkoks kosminis kūnas, apie kurį kol kas nieko nežinome. Gali būti, kad taip pasireiškia dar nežinoma neutroninės žvaigždės gyvavimo fazė.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi