Socialiniai tinklai

Kosmosas

Marse aptiktas skysto vandens telkinys

Avatar

Paskelbta

data

Apie tai, kad aptiktas skysto vandens telkinys Marse, turbūt girdėjote visi – naujienos vakar ir šiandien netruko pasklisti po pasaulio ir Lietuvos informacinius kanalus (nemažai galite perskaityti, pavyzdžiui, Nature komentare ir Science komentare). Tai plačios naujienos apie šį atradimą nerašysiu.

Kaip įvertintumėte atradimą – kiek jis svarbus?

Bet koks vandens atradimas už Žemės ribų yra reikšmingas, o šis svarbus ir tuo, kad tai pirmasis vandens telkinio aptikimas Marse. Vanduo yra būtinas ingredientas gyvybei – bent jau tokiai, kaip Žemėje – formuotis, be to, toks vandens telkinys gali būti išsaugojęs informaciją apie Marso paviršiaus sąlygas prieš milijonus metų, panašiai kaip ežerai giliai po Antarktidos ar Arkties salų ledynais.

Kaip manote, ar skysto vandens Marse galėtų būti ir daugiau?

Taip, gali. Yra daug įrodymų, jog Marso paviršiuje kadaise būta vandenynų, upių ir ežerų. Taip pat yra spėjama, kad kartais ir dabar Marso paviršiuje gali susidaryti trumpalaikės vandens srovelės, sukuriančios nuošliaužas kopose, bet šie įrodymai nevienareikšmiški. Visgi panašių ežerų po ledynais, arba po paviršinėmis uolienomis, gali būti ir daugiau.

Kaip vertintumėte tikimybę šalia tokio vandens (ar vandenyje) aptikti gyvybę?

Žemėje gyvybės yra visur, kur yra vandens. Taigi tikimybę vertinu optimistiškai – jei Marse kada buvo gyvybės, tai toks ežeras gali būti viena geriausių vietų jai išlikti, nes jis yra apsaugotas nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės. Bet tvirtai kažko pasakyti kol kas tikrai nėra įmanoma.

Kaip manote, ar šis atradimas paskatins tyrimus Marse, o gal ir jo kolonizaciją?

Manau, kad tyrimus tikrai paskatins, tačiau dedikuotos misijos į pietinio ašigalio apylinkes reikės palaukti bent dešimtmetį – tiesiog jų neįmanoma greičiau parengti. Kolonizacijai šis atradimas didelio skirtumo neturi – išgauti vandenį Marse būtų galima ir neturint skysto vandens telkinių, naudojant ledą ar netgi kai kurias uolienas, kurios yra prisigėrusios vandens molekulių.

Egzistuoja pesimistinė pozicija, kad jei Marse egzistuoti gyvybė, kas reikštų, kad Visatoje turėtų būti pilna civilizacijų – bet mes jų nematome. O jei nematome, vadinasi, yra kažkoks laiptelis, kurio jokia gyvybė neperžengia ir žūsta. Kaip vertintumėte tokią poziciją?

Taip, tokia pozicija tikrai egzistuoja, bet šiame argumente daromas vienas logikos šuolis – gyvybė sutapatinama su protinga civilizacija. Intelektas visai nebūtinai yra neišvengiamas evoliucijos produktas. Gali būti, kad Visatoje egzistuoja daugybė planetų, pilnų gyvybės, tačiau protinga gyvybė – ir juo labiau, technologinė civilizacija – yra ypatingai retas reiškinys. Mes šį laiptelį peržengėme ir neišnykome, taigi apie savo ateities perspektyvas galime mąstyti ir optimistiškai. Be to, jei Marse egzistuoja gyvybė, tai nebūtinai reiškia, kad kitur Visatoje jos turėtų būti pilna – Marso ir Žemės gyvybė nebūtinai yra nepriklausomos viena nuo kitos. Gyvybė galėjo susiformuoti, pavyzdžiui, Marse ir būti atnešta į Žemę su meteoritais – arba atvirkščiai.

Ar Lietuva galėtų kaip nors prisidėti prie vandens ir gyvybės paieškų Marse? Ar mums belieka tik pasyvių stebėtojų rolė?

Lietuva šiuo metu stoja į Europos kosmoso agentūrą, kurios zondo „Mars Express“ stebėjimai ir leido aptikti šį ežerą. Taigi neabejoju, kad ateityje lietuvių mokslininkai bei inžinieriai taip pat prisidės prie Marso ir kitų planetų tyrimų.

 

Kosmosas

Mokslinis darbas apie pažengusios civilizacijos kosminius laivus, kuriuos varytų mažos juodosios skylės ir juos būtų galima surasti su Fermi teleskopu

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras prielaidas, kaip tos kitos gyvybės formos galėtų atrodyti bei kokius technologinius pėdsakus galėtų palikti po savęs.

Naujausias ir net šiek tiek šokiruojantis Kanzaso valstijos universiteto matematiko mokslinis darbas yra turbūt geriausias pavyzdys ką reiškia „think out of the box“ (mąstyti kitaip, kūrybiškai, originaliai ir netradiciškai).

Mokslininkas daro prielaidą, kad pakankamai pažengusi svetima civilizacija greičiausiai gali sukurti tokius kosminius laivus, kuriuos varytų mažos juodosios skylės.

Taip, mažos juodosios skylės galėtų būti tokių kosminių laivų energijos šaltinis ir mokslininkas teigia, kad astronomai, pasinaudoję aplink Žemę skriejančiu Fermi teleskopu, stebinčiu dangų gama spindulių ruože, galėtų užfiksuoti tokių erdvėlaivių judėjimą.

Pagrindinė idėja, pasak matematiko Louis’o Crane’o, yra ta, kad juodosios skylės energija varomas erdvėlaivis paliks išskirtinį gama spindulių pėdsaką.

Louis’as teigia, kad astronomai galėtų šiuos erdvėlaivių paliktus gama spindulius aptikti pasinaudoję aplink Žemę skriejančiu Fermi teleskopu.

„Jei kuri nors pažangi civilizacija jau turi tokio tipo erdvėlaivius, dabartiniai [labai didelės energijos] gama spinduliuotės teleskopai gali juos aptikti iki 100-1000 šviesmečių atstumų“, – sakė Crane’as. „Juos (tokių erdvėlaivių paliktus gama spindulių pėdsakus aut. past.) būtų galima atskirti nuo natūralių šaltinių, kadangi per metus ir dešimtmečius jie [erdvėlaivių gama pėdsakai] keistųsi.“

Crane’as taip pat provokuojamai teigia manantis, jog astronomai jau iki šiol galėjo pastebėti keletą gama spinduliuotės šaltinių, „kuriems nebuvo surastas natūralus paaiškinimas“.

Mokslininkas taip pat svarsto ką reikštų civilizacijai sukurti dirbtinę juodąją skylę ir tai skamba dar egzotiškiau.

„Norint pagaminti dirbtinę juodąją skylę, mes turėtume sutelkti milijardo tonų gama spinduliuotės lazerį į atominio dydžio objektą“, – sakė Crane’as. „Tai lyg bandymas padaryti tiek aukštųjų technologijų branduolinių bombų, kiek Žemėje yra automobilių. Mastas yra už dabartinių pasaulio ekonomikos ribų. Tik civilizacija, visiškai įvaldžiusi Saulės sistemą, turėtų pakankamus išteklius [sukurti dirbtinę juodąją skylę].“

Skaityti daugiau

Kosmosas

„SpaceX“ „Starship“ variklis pralenkė Rusijos variklius, kurie mušė rekordus dvejus dešimtmečius

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

„SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas sako, kad bendrovės „Raptor“ variklis, skirtas „Starship“ ir „Super Heavy“ valdymui, viršijo Rusijos mokslininkų sukurtų raketų rekordą, išlaikytą daugiau nei du dešimtmečius.

Žinomas kaip degimo kameros slėgis, Raptor pranešė, kad jis viršijo šiuolaikišką Rusijos variklį RD-180, pasiekdamas jėgą lygiavertę vienam „Tesla“ modeliui 3, subalansuotą kiekviename „Raptor“ degimo kameros kvadratiniame colyje, o aparatūra tiesiogiai greta raketų variklio varpinės formos antgalis.

Vis dar per anksti karūnuoti Raptor kaip naują oficialų rekordo laužytoją. Nuo 2000 m. RD-180 patikimai skraido su ULA „Atlas V“ raketomis, kurių kameros slėgis yra aukštas ~ 257,5 baro (3735 psi), o „Raptor“ atlieka integruotą bandymą maždaug du metus , o visiškai integruotą bandymą – mažiau nei Septynias dienas. Taigi faktas, kad „Raptor“ pasiekė apie 269 barus (3900 psi), yra beveik neįtikėtinai įspūdingas pasiekimas.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi