Socialiniai tinklai

Energetika

Lietuva skęsta atliekose, kurių nepriima sąvartynai ir nėra kur deginti.

Avatar

Paskelbta

data

Visagine kilęs atliekų skandalas puikiai iliustruoja, kaip netobulai veikia Lietuvos atliekų tvarkymo sistema. Visoje šalyje veikiančios šiukšlių rūšiavimo gamyklos neturi kur dėti po rūšiavimo likusios frakcijos. Jos gerokai daugiau nei šiuo metu įmanoma sudeginti,  o sąvartynai tokių atliekų nepriima.

Kol verslininkai suka galvas, kaip spręsti problemą, savivaldos politikai ir aplinkosaugininkai perspėja – nenustebkit, jei kitas degių ir smarvę skleidžiančių medžiagų kalnas iškils greta jūsų.

Kur dėti atliekas?

„Visaginas priklauso Utenos regionui. Įgyvendinant ES reikalavimus kiekviename regione buvo įkurti sąvartynai – regionų atliekų tvarkymo centrai. Mes priklausome Utenos regiono atliekų tvarkymo centrui (URATC). Visos surinktos atliekos išvežamos ten. Ten atliekos yra rūšiuojamos. Kietojo atgautojo kuro frakcija sandėliuojama taip pat Utenos sąvartyne. Mes žinome, kad tai taip pat yra didelė problema vietos gyventojams. Ta frakcija skleidžia kvapą ir yra kenksminga. Dabar jau ir Utenos žmonės kyla į kovą.

Be to, kietasis atgautasis kuras yra labai degus. Deginti jis turi būti vežamas į Klaipėdą, kur jau taip pat nepakanka pajėgumų. Dabar šios kenksmingos atliekos vežamos į Visaginą.

„Ir negalvokite, kad tai tik mūsų miesto problema. Mes nežinome, kur kitose savivaldybėse kyla tokie nelegalūs sąvartynai. Lietuvoje neveikia nacionalinė atliekų tvarkymo sistema. Tokių atliekų kasdien vis daugėja ir jų tiesiog nėra kur dėti“ –  pasakojo Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Pasak jos, dėl šios problemos jau buvo kreiptasi į premjerą, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Teisingumo ministerijas. „Iš mūsų savivaldybės teritorijos ši kenksminga medžiaga bus išvežta, bet tai visos valstybės klausimas. Šio kuro judėjimą sunku kontroliuoti. Į Visaginą jis atkeliavo pažeidžiant teisės aktus. Bendrovė „Vespila“ šią medžiagą priima iš bendrovės „Energesman“, nors neturi leidimo tvarkyti ir sandėliuoti tokių atliekų. Jai leidžiama užsiimti tik medžiagų transportavimu ir jas ji gali laikyti iki 3 dienų. „Vespila“ neturėjo teisės priimti nei vieno tokių atliekų automobilio. Patalpos turi būti specialiai pritaikytos tokių kenksmingų medžiagų sandėliavimui. „Vespilos“ patalpos buvo visiškai nepritaikytos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, neįrengta tinkama priešgaisrinė apsauga. Ten bet kada gali kilti gaisras, o ši medžiaga yra labai degi. Kyla didžiulis pavojus visuomenei“, – dėstė merė.
Pasak jos, Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba rugpjūčio 17 d. bendrovei „Vespila“ surašė administracinių teisės pažeidimų aktą ir skyrė baudą.

Sakė, kad veža gėles

„Premjeras sudarė darbo grupę. Situacija susidomėjo ir teisingumo ministras. Dabar situacija tokia, kad Lietuvoje gali bet kurioje savivaldybėje išdygti tokie nelegalūs sąvartynai. Su savivaldybėmis niekas nederina tokių medžiagų vežimo. Blogiausia, kad tokias medžiagas galima įvežti slapta. Bet kuris privatus asmuo, turintis kažkokį angarą, į savivaldybės teritoriją gali vežti pavojingas atliekas. Čia reikia skambinti visais pavojaus varpais. Mūsų atveju taip ir buvo. Būtume nieko nesužinoję, bet pasiskundė šalia esanti įmonė, kurios darbuotojai ėmė blogai jaustis, jiems skaudėjo galvas, buvo jaučiamas blogas kvapas. Atliekos vežamos maišuose. Panašiai, kaip pakelėse aptraukiamas šienas. Gyventojai kreipėsi į mane, į tarybos narius ir mes pradėjome sekti. Fotografavom, stebėjom, kvietėm policiją. Jie sakė, kad veža gėles. Mes įėjome į vidų, pamatėme, kas ten yra iš tiesų. Lietuvoje tokių kenksmingų atliekų yra susikaupę kalnai. URATC direktorius sako, kad jau problemos kyla Utenoje, nes Klaipėda perkrauta, nėra kur išvežti. Tiesiog nespėjama, o atliekos toliau kaupiasi“, – pasakojo D.Štraupaitė.

Nuomonės išsiskyrė

15min gavo Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento raštą, kuriame nurodoma, kad bendrovei „Vespila“ Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą tvarkyti ir iki 3 metų sandėliuoti atliekas, nors Atliekų tvarkytojų valstybės registre įmonė nėra užregistravusi šio atliekų tvarkymo būdo. Pasak Visagino merės, bendrovė jau įpareigota atliekas išgabenti. Tuo tarpu „Vespilos“ direktorius Osvaldas Povilaitis 15min teigė, kad gauto leidimo pakanka, o bendrovei bando pakenkti kaimynai. „UAB „Vespila“ gavo leidimą laikyti kietąjį atgautąjį kurą. Taršos leidimą išdavė Aplinkos apsaugos agentūra, todėl, mūsų manymu, mes nieko nepažeidėme, priimdami atliekas ir jas laikydami. Atliekų saugojimui yra paskirtas visas sandėlis, kuris yra pramoninėje zonoje, aplinkui nėra gyventojų. Nusprendėme atliekas laikyti patalpose, kuriose atliekos yra visiškai apsaugotos nuo aplinkos poveikio, nors tokias atliekas galima laikyti ir lauke. Uždarose patalpose laikomos atliekos neturi visiškai jokio neigiamo poveikio aplinkai.

savartynas, siuksles, Simasius, Kvedaravicius

Šios atliekos yra visiškai nepavojingos, jos netgi mažiau yra pavojingos nei šiukšlės, esančios gyventojų šiukšliadėžėse, nes patenkant pas mus, jos yra perrūšiuotos, ir visi daiktai, negalintys būti kietajame atgautajame kure, yra pašalinami.

Planuojama atliekas laikyti iki trijų metų. Per tą laikotarpį Lietuvoje bus pastatyti įrenginiai, kurie bus pritaikyti tokių atliekų deginimui, tuomet sukauptos atliekos bus perduodamos į šiuos įrenginius ir ten sudeginamos“, – paaiškino jis. Pasak O.Povilaičio, bendrovės pagrindinė veikla yra gelžbetonio įrangos valdymas. Atliekų tvarkymo veikla įmonė tik spėjo pradėti derybas su keliais galimais klientais ir priėmė tik kelias atliekų siuntas. „Įmonė atliekų tvarkymo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo šių metų rugpjūčio ir po nepilnų dviejų savaičių sulaukė kontroliuojančių įstaigų antplūdžio, kurios bet kokiomis priemonės bando sustabdyti įmonės veiklą. Įtariame, kad skundus visoms kontroliuojančioms įstaigoms parašė mūsų kaimynai AB „Aksa“, su kuriais buvo ilgai bylinėjamasi dėl įrenginių užgrobimo. UAB „Vespila“ laimėjo visas bylas prieš AB „Aksa“, tačiau ir toliau yra visokeriopai trukdoma mums vykdyti savo ūkinę veiklą, net blokuojami keliai ir neleidžiama mums privažiuoti prie savo sandėlių. Dėl šių pažeidimų jau kreipėmės į teisėsaugos institucijas“, – sakė pašnekovas.

Deginti nėra kur

Bendrovės „Energesman“ atstovas Mindaugas Povilauskas 15min teigė, kad į Visaginą turėjo iškeliauti 200 tonų kietojo atgautojo kuro frakcijos, tačiau vežimai sustabdyti: „Šiuo metu Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad pasileidus visiems regioniniams mechaniniams ir mechaniniams-biologiniams komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiams yra pagaminamas perteklinis kietojo atgautojo kuro kiekis – pagaminama daugiau tokio kuro, negu šiuo metu yra sudeginama energijai gauti.

Po rūšiavimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, bus naudojamos energijai gauti atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Tačiau tokie įrenginiai šiuo metu veikia tik Klaipėdoje. Po rūšiavimo gauto kietojo atgautojo kuro negalima šalinti sąvartyne, todėl šiuo metu galima jį laikyti iki bus pastatytos atliekas deginantys įrenginiai.“

Pasak jo, UAB „Energesman“ yra apklaususi įmones, kurios turi teisę tvarkyti iš atliekų gautą kurą, ir sudarė sutartis su keliomis įmonėmis dėl atliekų tvarkymo. Tarp tokių įmonių yra ir UAB „Vespila“. „UAB „Energesman“ yra perdavusi UAB „Vespila“ apie 200 tonų kietojo atgautojo kuro, tačiau šiuo metu UAB „Vespila“ nevykdant įsipareigojimų UAB „Energesman“ yra pareiškusi pretenzijas dėl sutarties reikalavimų pažeidimų (transporto prastovų, nesugebėjimo priimti atliekų) ir atliekų vežimas į Visaginą sustabdytas“, – nurodė M.Povilauskas. Pasak jo, UAB „Energesman“ iš atliekų pagamintą kurą perduoda sutartiniais pagrindais. Už tolimesni atliekų laikymą ir galutinį sutvarkymą yra atsakinga UAB „Vespila“. Vadovaujantis valstybiniu atliekų tvarkymo planu, įmonė privalo šias atliekas laikyti iki bus sukurti atliekų deginimo pajėgumai. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad UAB „Energesman“ vykdo tik nepavojingų komunalinių atliekų tvarkymo veiklą. Į įmonę patenka tik nepavojingos atliekos, kurios susidaro kiekvieno gyventojo namuose ir yra išmetamos į šiukšlių konteinerį. Gautos atliekos yra dar perrūšiuojamos atskiriant antrines žaliavas (plastiką, stiklą, popierių ir metalą), taip pat atskiriamos ir virtuvės maisto likučiai. Iš atliekų pagamintame kure pasilieka tik seni drabužiai, netinkamas perdirbti plastikas ir popierius.

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Energetika

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė

Įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį. Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės, rašoma „Lietuvos energijos“ pranešime spaudai.

„Kaupiklio projektas yra svarus žingsnis Lietuvai užsitikrinant nepriklausomą dažnio reguliavimo paslaugos tiekimą šalies viduje – Lietuvai ši paslauga taps itin aktualia 2025 m., Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL žiedo ir prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Sėkmingai įgyvendintas hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektas galėtų būti puikiu pirminio rezervo šaltiniu ir leistų pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui kokybišką paslaugą“, – teigia „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas.

Nors mūsų regione vieno megavato galios energijos kaupiklio diegimas taptų pilotiniu projektu, didelės galios (20 megavatų ir daugiau) ličio jonų energijos kaupikliai jau spėjo išpopuliarėti JAV, Australijoje ir dalyje Vakarų Europos šalių. Augant sisteminių paslaugų poreikiui Baltijos šalyse, ateityje energijos kaupiklio technologiją būtų galima pritaikyti daug galingesniems Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatams.

„Pridėtinė vertė Lietuvai, investicijos į inovacijas ir teikiamų paslaugų kokybę yra svarbiausi mūsų prioritetai – šie tikslai numatyti ir „Lietuvos energijos“ grupės strategijoje 2030. Kaupiklio technologija leistų modernizuoti Kauno HE ir praplėsti Lietuvoje jau veikiančios infrastruktūros galimybes bei prisidėti prie Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo įgyvendinant sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektą. Tikimės, kad į projektą aktyviai įsitrauks ir kitos suinteresuotos šalys – perdavimo sistemos operatorius bei energijos rinką reguliuojančios institucijos“, – pasakoja „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros direktorius Dominykas Tučkus.

Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių, pavyzdžiui, hakatonų metu.

Viešųjų pirkimų konkursą energijos kaupiklio įrangos įsigijimui „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja paskelbti artimiausiu metu.

Skaityti daugiau

Reklama

Skaitomiausi