Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo.
Pavasario šventė – Velykos gali būti minima laikotarpiu nuo kovo 22-osios iki balandžio 25-osios.
Kodėl šios šventės data kiekvienais metais keičiasi ir kaip žinoti, kada ji bus minima šį kartą, paaiškina „The Sun“. Šiais metais šv. Velykų šventimas prasidės kovo 30-ąją Didžiuoju penktadieniu ir baigsis Velykų pirmadieniu balandžio 2-ąją. 2018 metais pirmoji šv. Velykų diena sutampa su vadinamąja Melagių diena. Šv. Velykos arba Kristaus prisikėlimo šventė žydų švenčiama pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties po pavasario lygiadienio – tai žydų Velykos. Šios pilnaties laikas priklauso nuo laiko zonos, tad nuspręsta kliautis 14-ąja Mėnulio mėnesio diena – vadinamąja Paschos pilnatimi – ir Velykas švęsti po jos išauštantį sekmadienį. Vos tik paaiškėja minėtosios pilnaties data, galima planuotis šv. Velykų šventę. Krikščionys Velykas švenčia sekmadienį, nes būtent septintą savaitės dieną Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusiųjų. Didįjį penktadienį jis buvo nukryžiuotas. 325 mūsų eros metais krikščionių vyskupų taryba nusprendė, jog Velykos bus visada švenčiamos sekmadienį. Remiantis Vakarų krikščionių tradicija, Velykų sekmadienis – pirmasis pilnaties sekmadienis po pavasario lygiadienio. Priklausomai nuo metų ir kalendoriaus, Velykų data išpuola laikotarpiu nuo kovo pradžios iki balandžio galo ar net gegužės. Rytuose gyvenantys krikščionys vadovaujasi Julijaus, o ne Grigaliaus kalendoriumi, tad kartais gražiausios pavasario šventės data nesutampa. Velykų data kinta, nes skirtingose laiko juostose pilnaties laikas skiriasi.
Velykų simboliai: Velykų kiaušiniai (margučiai), Velykų zuikučiai, Velykų viščiukai, Velykų bobutė.
2019 metais Šv. Velykos bus švenčiamos balandžio 21-22 dienomis.
