Socialiniai tinklai

Neramumai

Kinija pripažino, kad Š. Korėjoje „situacija tiesiog toliau negali tęstis“: ko gali imtis kartu su JAV ir kodėl niekas nenori Korėjų susivienijimo

Avatar

Paskelbta

data

Siekdami suvaldyti Šiaurės Korėją, Vakarai išbandė visas įmanomas minkštąsias priemones, tačiau jos nedavė rezultatų, todėl nebereikėtų atmesti beveik jokio potencialaus, net ir jėgos, scenarijaus. Taip LRT.lt sako politologas Linas Kojala. Tiek jis, tiek politologas Tomas Janeliūnas nemano, kad egzistuoja tiesioginio konvencinio karo galimybė, tačiau, jų teigimu, JAV galėtų bandyti suduoti smūgį branduolinės ginkluotės infrastruktūrai Šiaurės Korėjoje.

JAV kariuomenės įsakymu Korėjos pusiasalio link pajudėjo jūrų laivyno kovinė grupė. JAV Ramiojo vandenyno kariuomenės padalinys aiškino šį veiksmą kaip būtiną išlaikant pasiruošimą regione, pranešė BBC.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad JAV pasiruošusi viena kovoti su atominio ginklo grėsme iš Šiaurės Korėjos.

„Jei Kinija nesprendžia Šiaurės Korėjos padėties, mes išspręsime“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D. Trumpas.

Šiaurės Korėja griežtai pasmerkė JAV karo laivų nusiuntimą į Korėjos pusiasalį ir pagrasino ryžtinga reakcija. JAV mėginimai surengti invaziją į Šiaurės Korėją esą pasiekė rimtą etapą, praėjusį antradienį pranešė agentūra AFP.

„Mes imsimės griežčiausių priemonių prieš provokatorius, kad galėtume apsiginti“, – Pchenjane pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra KCNA. Šiaurės Korėja esą pasiruošusi „reaguoti į bet kokį JAV norimą karo pobūdį“.

Iki šiol jokios priemonės neveikė

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius L. Kojala sako, kad Šiaurės Korėjai sutramdyti gali tekti imtis ir jėgos scenarijaus, nes jokios kitos priemonės neveikia.

„Reikėtų pažymėti, kad buvo išbandytos turbūt visos įmanomos minkštosios priemonės, taikytos Vakarų valstybių tam, kad sustabdytų šią šalį nuo branduolinės ginkluotės plėtojimo. Tačiau akivaizdu, kad tai nedavė rezultatų, todėl šiandien atrodytų, kad nebereikėtų atmesti jokio potencialaus scenarijaus, tarp jų – ir jėgos naudojimo, ypač žinant, kad D. Trumpas ne kartą minėjo esąs pasirengęs spręsti šį konfliktą ir netgi daryti tai vienašališkai.

Tačiau manau, kad labai daug priklausys nuo to, kaip Amerika ir Kinija matys šią problemą. Manau, kad šių dviejų valstybių konsensusas Šiaurės Korėjos atžvilgiu ir yra raktas į sprendimą: būtų labai sunku įsivaizduoti, kad Amerika galėtų imtis jėgos naudojimo, jei tam labai griežtai prieštarautų Kinija. Tuomet visas domino pradėtų staigiai byrėti ir būtų sunku prognozuoti, kaip tas konfliktas galėtų pasisukti, Pietų Korėjai, Japonijai ir tai pačiai Kinijai patiriant didelius smūgius dėl to“, – kalba L. Kojala.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas sako, kad amerikiečių laivų flotilė dar nebuvo signalas, jog rengiamasi kariniams veiksmams.

„Pirma, tai gali būti skirta nuraminti sąjungininkams – Pietų Korėjai ir Japonijai, nes kiekvienas Šiaurės Korėjos raketų bandymas kelia nerimą šioms šalims. Kitas tikslas – perspėti pačius šiaurės korėjiečius, kad amerikiečiai vis dar aktyvūs šiame regione ir turi priemonių atsakyti į pernelyg radikalų Šiaurės Korėjos elgesį. Manau, tai yra tipinis įspėjamasis žingsnis, bandant truputėlį stabilizuoti situaciją, bet ne ruošiantis kažkokiems puolamiesiems veiksmams“, – sako T. Janeliūnas.

Siekis sunaikinti branduolinę ginkluotę – neatmestinas

Pasak L. Kojalos, amerikiečiai labai aiškiai pabrėžia, kad Šiaurės Korėjai negalima leisti turėti raketos, pajėgios nešti branduolinį užtaisą iki JAV krantų, o tai reiškia, kad JAV yra pačių įvairiausių scenarijų svarstymo fazėje.

„D. Trumpas ne kartą minėjo prašęs generolų pateikti jam visus potencialius scenarijus, ką gali padaryti Amerika.

Manau, realesnis scenarijus yra taikymasis būtent į tą infrastruktūrą, kuri yra tiesiogiai susijusi su branduoline ginkluote“, – teigia L. Kojala.

T. Janeliūnas taip pat neatmeta, kad gali būti bandoma suduoti smūgį Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo infrastruktūrai.

„Aš labai abejoju, kad būtų įmanomas karinis sprendimas, nes niekas neturi atsakymo į klausimą, kas būtų po to, kai būtų sunaikintas Šiaurės Korėjos režimas. Juo labiau abejoju, kad amerikiečiai prisiimtų atsakomybę kurti naują vyriausybę.

Labiau tikėtinas variantas – siekis tik sunaikinti branduolinius objektus ir išspręsti branduolinės grėsmės klausimą. Tačiau tame taip pat yra nemažai rizikos, kad pirmais smūgiais nepavyktų sunaikinti visų objektų arba kad Šiaurės Korėja, atsakydama į tai, pradėtų konvencinę invaziją į Pietų Korėją. Tai reikštų, kad amerikiečiai būtų priversti įsitraukti į konvencinį karą. Rizikų yra daug ir vien jos varžytų amerikiečius priimti radikalius sprendimus“, – svarsto T. Janeliūnas.

Kodėl Kinija tokia svarbi

Jungtinės Tautos Šiaurės Korėjai yra uždraudusios bet kokius raketų arba atominio ginklo bandymus, bet šalis ne kartą pažeidė šį draudimą. Šiaurės Korėja paleido vidutinio nuotolio bandomąją balistinę raketą į Japonijos jūrą. Šis bandymas buvo atliktas Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito JAV išvakarėse. Kinijos ir JAV prezidentai susitikimo metu tarėsi, kaip sustabdyti Šiaurės Korėjos branduolines ir raketų programas.

Iki šiol Kinija nenoriai imdavosi sankcijų kaimynei: ji seniai yra artimiausia Šiaurės Korėjos diplomatinė ir verslo partnerė, bet šalių santykiai tampa vis labiau įtempti dėl nesiliaujančių Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinių bandymų.

Pasak T. Janeliūno, JAV į siekius pristabdyti Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų demonstravimą nori įtraukti Kiniją, nes ji palaiko režimo gyvybingumą. Tačiau politologas abejoja, kad kas nors pasaulyje nori spręsti Šiaurės Korėjos klausimą iš esmės.

„Turbūt tikimasi, kad jei Kinija labiau spaus Šiaurės Korėją, ji gali sutikti su kažkokiais apribojimais dėl branduolinės programos. Tai galbūt būtų kažkas panašaus į JAV ir Irano susitarimą, tačiau kitokiomis sąlygomis, labiau dalyvaujant kinams.

Tačiau klausimas, ar iš tiesų kas nors nori radikaliai spręsti Šiaurės Korėjos problemą ir judėti Korėjų suvienijimo link. Tiek Kinija, tiek Japonija, tiek Pietų Korėja baiminasi didelio pabėgėlių antplūdžio, socialinių sukrėtimų, kurie vyktų, jei Šiaurės Korėja žlugtų arba prasidėtų vienijimosi procesas. Yra tik noras ją suvaldyti, palikti tokią, kokia ji yra, tik keliančią mažiau grėsmių, nei ji kelia dabar“, – sako VU TSPMI profesorius.

Kinija apsisprendė?

Nors buvo daug abejonių ir spėlionių, bet panašu, jog JAV ir Kinija bendradarbiaus dėl Šiaurės Korėjos. Apie tai pranešė JAV nacionalinio saugumo patarėjas, kai įtampa dėl šalies branduolinės ir raketinės programos nuolat auga.

Generolas Herbertas R. McMasteris kanalui „ABC News“ teigė, kad prieita prie konsensuso, jog tokia „situacija tiesiog toliau negali tęstis“.

Jo komentaras pasirodė po to, kai Šiaurės Korėja nesėkmingai išbandė raketą, o prieš tai surengė karinį paradą.

Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau sakė, kad Kinija „dirba ties šiuo klausimu kartu su mumis“.

Neramumai

Rusai giriasi parsivežę vieną amerikiečių raketą iš Sirijos – ką iš jos įmanoma sužinoti?

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Nors amerikiečiai tvirtina, kad tai nėra tiesa, Rusija teigia, kad iš Sirijos parsivežė geros būklės „Tomahawk“ sparnuotąją raketą, naudotą prieš cheminių ginklų saugyklas. Rusijos karininkai netgi teigia, kad ši raketa jiems padės pagerinti savo šalies raketas. Bet ką iš tikrųjų galima sužinoti iš nesprogusios sparnuotosios raketos?

Visų pirma, įdomu tai, kad rusų karininkai pripažįsta „Tomahawk“ raketos pranašumus ir ketina jos technologinius sprendimus panaudoti savo sparnuotosioms raketoms tobulinti. Žinoma, ginkluotės ekspertai sutinka, kad amerikiečių technologijos yra pranašesnės, tačiau patys rusai tai pripažįsta itin retai. Kita vertus, ar jie tikrai galės pagerinti savo ginkluotę tos galimai surastos „Tomahawk“ raketos pavyzdžiu?

Galimybė, kad raketa nesprogusi nusileis priešo teritorijoje, yra numatyta. Todėl kuriant šiuos ginklus stengiamasi priešui netyčia nepateikti per daug informacijos ir technologinių paslapčių. Tačiau raketa vis tiek turi veikti, todėl ji yra prikimšta įvairios elektronikos, valdymo komponentų ir kitų dalių. Idealiu atveju, raketa sprogsta ir suduoda smūgį taikiniui kartu susinaikindama ir pati. Tačiau jei ji išlieka, priešas gali ištirti jos valdymo mechanizmus, variklį, korpuso konstrukciją ir kitas technologijas.

1998 metais net 6 „Tomahawk“ raketos nukrito Pakistane. Kinų žiniasklaida skelbė, kad jos buvo panaudotos Pakistano ir Kinijos karinėms technologijoms tobulinti. Tačiau dažniausiai šis tobulinimas yra susijęs ne su savų raketų gerinimų, bet su priešraketine gynyba – raketose ieškoma silpnųjų vietų, kurias galima išnaudoti nuo jų ginantis. Tai – labai sunkus darbas. Norint ištirti sudėtingas karines technologijas, reikia patiems turėti sudėtingą įrangą bei šią sritį išmanančius specialistus.

Štai britų „BAE Systems“ anksčiau yra net įsileidusi žurnalistus į vietą, kurioje tiria surastas kitų valstybių raketas. Visų pirma toks ginklas patenka į sterilų kambarį, kuriame tiriami raketos valdymo elementai. Stengiamasi išsiaiškinti, kaip raketa seka savo taikinį ir koreguoja kursą. Išsiaiškinę pagrindinius parametrus, specialistai įsilaužia į raketos kompiuterį, kad galėtų jį valdyti. Tuomet prasideda simuliacijos – raketa gali daugybę metų persekioti įsivaizduojamus taikinius, nors jos variklis seniai nebeveiktų. Kartais šie bandymai, kuomet raketos kompiuteris simuliacijoje stengiasi nukreipti ginklą į numatytą taikinį, trunka net kelerius metus. Galiausiai, pradedamos bandyti įvairios priemonės tokioms raketoms atremti.

Rusija turi panašią laboratoriją. Neaišku, kokia įranga joje yra ir kokia rusų specialistų kompetencija, tačiau nuvertinti jų nereikėtų. Manoma, kad didžiausią dėmesį Rusija skirtų „Tomahawk“ antenoms ir navigacijos įrangai. Rusijos vykdoma elektroninė karyba yra išties stipri, todėl nesuveikusi „Tomahawk“ raketa galėtų išplėsti radijo bangų trikdymo aparatų galimybes. Galiausiai, Rusija tikrai gali ištirti variklius, kad ateityje raketas būtų galima lengviau aptikti pasinaudojant jų IR spindulių pėdsaku.

Rusija jau patvirtino, kad į Siriją artimiausiu metu siųs pažangias oro erdvės gynybos sistemas. Tačiau praeis dar ne vieneri metai, kol „Tomahawk“ suteiktos pamokos jiems duos kokios nors naudos. Žinoma, jei Sirijoje surasta „Tomahawk“ raketa nėra tik mitas.

Skaityti daugiau

Neramumai

Svarstoma netikėta idėja: kaip penktosios kartos naujieji F35 naikintuvai galėtų numušinėti Šiaurės Korėjos tarpžemynines raketas.

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Šiaurės Korėja, regis, nuolatos arba vykdo tarpžemyninių balistinių raketų bandymus, arba juos planuoja. Kol kas naujienų šia tema nėra, tačiau JAV jau rimtai vertina grėsmę, iš kurios prieš kelerius metus tik juokėsi. JAV turi sistemas, ginančias nuo tokių raketų, tačiau visada svarstomi visi įmanomi gynybos būdai. Pavyzdžiui, ar naikintuvas gali numušti balistinę raketą?

JAV sukurtos antžeminės priešraketinės sistemos yra vertinamos įvairiai. Viena vertus, bandymai parodė, kad jos gali veikti tiksliai, tačiau ekspertai pastebi, kad Šiaurės Korėjos smūgis būtų netikėtas ir neprognozuojamas. Neaišku ir kiek tiksliai JAV karo ekspertai išmano Šiaurės Korėjos kovinių galvučių galimybes. Taigi, svarstoma nuo raketų gintis ir iš oro – JAV naikintuvai greitai turės patobulintas oras-oras tipo raketas, kurios, galimai, padės gintis nuo tarpžemyninių raketų?

Justinas Bronkas, JAV karinės aviacijos ir oro mūšių ekspertas, teigia, kad iš tiesų technologiškai tai nėra taip jau sudėtinga. Bronko teigimu, pakaktų šiek tiek pakeisti turimų oras-oras raketų programinę įrangą, kad jos įgytų teorinę galimybę kovoti prieš balistines raketas. Greičiausiai tokias galimybes galėtų įgyti F35 naikintuvas, tačiau šis ginklas neišvengiamai turėtų didelių trūkumų.

Visų pirma, F35 turėtų atsidurti netoli balistinės raketos dar jos paleidimo stadijoje. Taigi, šiuo atveju naikintuvai turėtų veikti ne virš JAV, o netoli Šiaurės Korėjos. Taigi, misija savaime būtų pavojinga, o sėkmės tikimybė, pavadinkime, teorinė. F35 naikintuvai jau yra dislokuoti Japonijoje dėl paaštrėjusios situacijos Korėjos pusiasalyje. Skaičiuojama, kad jie suspėtų nuskrieti į tinkamą tašką paleisti ginklus į balistinę raketą, tačiau laiko tarpas sėkmei būtų labai mažas. Kur kas tikslingiau būtų Šiaurės Korėjos raketą numušti iš laivo paleista raketa. F35 tokioje misijoje padėtų koreguodamas raketos trajektoriją, padidindamas sėkmės tikimybę.

JAV THAAD sistema bandymuose pasirodo tiesiog puikiai, tačiau yra tinkama tik trumpo ir vidutinio nuotolio balistinėms raketoms naikinti. Kitaip tariant, THAAD negali apginti JAV teritorijos nuo Šiaurės Korėjos raketų. Kita vertus, JAV sąjungininkai regione džiaugiasi THAAD dislokavimu. JAV nuo ilgo nuotolio raketų saugosi kita sistema, žinoma GMD („Ground-based Midcourse Defense“). Pastaroji dar gegužę pratybose sėkmingai atrėmė raketą, paleistą iš 4200 mylių atstumo. Problema ta, kad GMD sėkmės statistika nedžiugina – ji pasiekia savo tikslą tik 55 % atvejų.

JAV taip pat planuoja panaudoti lazeriais apginkluotus dronus, kurie užkirstų kelią net pradėti ataką. Visgi, neatmetama ir tiesioginio prevencinio smūgio tikimybė. Tai regioną ir neramina labiausiai. Kiek kartų Šiaurės Korėja dar bandys tarpžemynines raketas, kol JAV nuspręs, kad pakaks?

Skaityti daugiau

Skaitomiausi