Socialiniai tinklai

Energetika

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį

Avatar

Paskelbta

data

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė

Įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį. Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės, rašoma „Lietuvos energijos“ pranešime spaudai.

„Kaupiklio projektas yra svarus žingsnis Lietuvai užsitikrinant nepriklausomą dažnio reguliavimo paslaugos tiekimą šalies viduje – Lietuvai ši paslauga taps itin aktualia 2025 m., Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL žiedo ir prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Sėkmingai įgyvendintas hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektas galėtų būti puikiu pirminio rezervo šaltiniu ir leistų pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui kokybišką paslaugą“, – teigia „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas.

Nors mūsų regione vieno megavato galios energijos kaupiklio diegimas taptų pilotiniu projektu, didelės galios (20 megavatų ir daugiau) ličio jonų energijos kaupikliai jau spėjo išpopuliarėti JAV, Australijoje ir dalyje Vakarų Europos šalių. Augant sisteminių paslaugų poreikiui Baltijos šalyse, ateityje energijos kaupiklio technologiją būtų galima pritaikyti daug galingesniems Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatams.

„Pridėtinė vertė Lietuvai, investicijos į inovacijas ir teikiamų paslaugų kokybę yra svarbiausi mūsų prioritetai – šie tikslai numatyti ir „Lietuvos energijos“ grupės strategijoje 2030. Kaupiklio technologija leistų modernizuoti Kauno HE ir praplėsti Lietuvoje jau veikiančios infrastruktūros galimybes bei prisidėti prie Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo įgyvendinant sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektą. Tikimės, kad į projektą aktyviai įsitrauks ir kitos suinteresuotos šalys – perdavimo sistemos operatorius bei energijos rinką reguliuojančios institucijos“, – pasakoja „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros direktorius Dominykas Tučkus.

Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių, pavyzdžiui, hakatonų metu.

Viešųjų pirkimų konkursą energijos kaupiklio įrangos įsigijimui „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja paskelbti artimiausiu metu.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Energetika

„Anglies burbulas“ gali sukelti naują pasaulinę finansų krizę: mokslininkai naujausiame tyrime teigia, kad „tai jau prasidėjo“

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Naujausia tyrėjų studija rodo, kad mažėjančios atsinaujinančių energijos išteklių kainos ir sparčiai didėjančios investicijos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, iškastinio kuro pramonę, kurioje yra sukaupta trilijonai dolerių kapitalo, gali palikti energetiniame užribyje ir sukelti naują pasaulinę finansų krizę. Atsižvelgiant į dabartines pasaulines investicijas ir mažai anglies dioksido sukuriančių technologijų ekonominius pranašumas yra labai tikėtina, kad iki 2035 metų matysime staigų iškastinio kuro poreikio mažėjimą.

Akademikai, aktyvistai ir investuotojai šį reiškinį vadina „anglies burbulu“, kadangi iškastinio kuro turtas šiuo metu yra pervertintas, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pasaulis turės drastiškai sumažinti išmetamųjų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį.

Naujausia studija, kuri buvo paskelbta žurnale „Nature Climate Change“, rodo, kad staigus iškastinio kuro kainų kritimas sukels šio burbulo sprogimą. Ir, atsižvelgiant į dabartines energijos vartojimo tendencijas yra labai tikėtina, kad toks iškastinių kuro šaltinių kainų kritimas įvyks dar iki 2035 metų.

Taip pat tyrimo išvados rodo, kad sparčiai mažėjantis iškastinio kuro poreikis daugiau nepriklauso nuo stiprios šalių politikos ir daromų veiksmų pasaulyje. Vietoj to, autorių išsamiuose modeliavimuose nustatyta, kad iškastinio kuro paklausa vis tiek mažės, net jei didžiosios valstybės (pavyzdžiui JAV, kurioje Trump‘as itin stengiasi remti iškastinio kuro pramonę aut. past.) neprisiims naujos klimato politikos įsipareigojimų arba pakeis kai kuriuos anksčiau priimtus įsipareigojimus. Taip yra todėl, kad pažangios, energijos efektyvumą didinančios atsinaujinančios energijos technologijos bei jų kainų nuosmukis daro mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energiją daug ekonomiškesnę bei techniškai patrauklesnę.

Dr. Jean-François Mercure, mokslininkas besidarbuojantis Radboudo ir Kembridžo universitetuose bei pagrindinis šio tyrimo autorius „Guardian“ teigė, kad „tai jau vyksta. Vykdant didesnę vyriausybių politiką, tai vyks dar greičiau. Tačiau ir be stiprios (klimato aut. past.) politikos tai vyksta – tam tikru laipsniu, bet to jau nesustabdysim. Bet jei žmonės nustos savo lėšas investuoti į iškastinio kuro pramonę (įvairūs tiesioginių investicijų ir pensijų fondai aut. past.), jie gali sumažinti savo nuostolius.“

Pereidami prie mažesnį anglies dioksido kiekį į aplinką išskiriančių energijos šaltinių, bendrovės ir investuotojai galėtų pasinaudoti šiuo metu vykstančiu pereinamuoju laikotarpiu. Tai būtų geresnis sprendimas nei bandymas kovoti su augančiomis tendencijomis. Mercure teigė, kad iškastinio kuro bendrovės greičiausiai pasirinks aršią kovą dėl likusios rinkos, nei reikšmingas investicijas ir perėjimą į atsinaujinančių energijos šaltinių rinką.

Tyrimo bendraautorius prof. Jorge Viñuales teigė: „Priešingai nei tikisi investuotojai, iškastinio kuro pramonė ir jos finansinės lėšos gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje net ir be naujų klimato politikos sprendimų.“

Visgi, Mercure taip pat perspėjo, kad, norint išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio, stebimas perėjimas vyksta per lėtai. Nors mažos anglies dioksido ekonomikos trajektorija ir toliau kils į viršų, įgyvendinti Paryžiaus susitarimą reikės daug stipresnių šalių vyriausybių veiksmų ir naujų politikos krypčių.

Šiame tyrime remiamasi politikos ir ekspertų požiūriu, kad dabar ekonomika ir technologijos skatiną kovą su klimato kaita labiau nei politiniai veiksmai. Buvusi Jungtinių Tautų klimato vyriausioji pareigūnė, praėjus metams po to, kai Donald‘as Trump‘as pranešė apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo, teigė: „Yra didelis skirtumas tarp klimato kaitos ekonomikos ir klimato kaitos politikos. Ar Trump‘as stengiasi sustabdyti tokią pažangą (verslą, mažai anglies dioksido išmetančių technologijų pažangą aut. past.)? Aš taip nemanau.“

Frédéric Samama, didžiausio Europos investicinio fondo „Amundi“ valdytojas, taip pat mano, kad investuotojai jau pasiekė „kritinį tašką“, nes jie, vykdydami savo investicinio portfelio valdymą, atsižvelgia į šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų faktorių. Kiek anksčiau jis „Bloomberg“ teigė, kad „klausimas dėl klimato kaitos nebuvo jų dėmesio centre, bet tik iki šiol.“

„Nature Energy“ prognozuojama, kad pasaulinė energijos paklausa, nepaisant gyventojų ir pajamų augimo bei bendrai didėjančios pasaulio ekonomikos, 2050 metais bus 40 % mažesnė nei yra šiandien. Pasak tyrėjų, toks scenarijus užtikrintų, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas ir pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 ° C.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi