Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kaip kultūrinė spauda mausto Spaudos, radijo ir tv rėmimo fondą?

Ruslanas Baranauskas

Paskelbta

data

Kodėl pasišoviau rašyti šį straipsniuką?

Visokie VŠĮ, ir kiti panašaus žanro veikėjai ištiestom rankom duoneliauja pinigus iš valstybinių fondų, kuriuos išlaiko ir paprasti žmonės – kaip tu lopysi skyles nuolankiųjų valstybėje nenuskausminus savo liokajus.???

Per 1 paskaitą pabėdavota, kad trūksta viešo prieinamumo kultūrinei spaudai prekybos vietose, o žymus žiniasklaidininkas, 15min.priemonės kūrėjas Balžekas protingai replikavo 1 leidinio redaktoriui, kad reiktų patiems ieškoti kas parems žurnalus, galbūt verslininkai, mecenatai, diferencijuoti turinį, kad būtų aišku – kas ko imasi.Tai „Naujasis židinys – aidai“ redaktorius būk tai su jais komunikavo, nėra atsipirkimo naudos ir pan.

Ok… Pritariu, kad mieliau remiami bulvariniai niekalai, kuriuos skaityti, regėti nereikia didelio smegenų įtempimo, apsiskaitymo, nes tarkim straipsniui apie reformatus būtinas tavo paties sąmoningumo kontekstas, kita vertus kas pirks sunkaus turinio knygas po 20 ir daugiau eurų, jaunimas emigruoja, renkasi pdf formatą internete.

Tačiau yra ir niuansų… Kur atviri kvietimai savanoriauti, rašyti, dėtis kartu keliauti pas verslininkus paramai, kiek šalyje tokių entuziastų kaip aš?

Tai anot Balžeko nori užeiti į 6 kultūrinių leidinių paskyras internete, netgi nemeta gmailo, kaip tu išreikši nuomonę, pastabas.Vadinasi esame uždaru klanu, gauname pinigėlių,juos pasidaliname tik saviems autoriams pagal honorarus ir tiek žinių. Man „Šiaurės atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė mandriai atrašė, kad tik ji nustato ką, kada,kaip spausdinti ir remiasi profesionalais. Nelabai sugebėjo paaiškinti, kur ta takoskyra tarp mėgėjo, profesionalo, ar tai, kad išmanau istoriją, bet neturiu galimybės viešai publikuotis esu menkesniu už kitus, nes nepriklausau elitui?

Beje pastarasis leidinys užsiima laviravimu, gudravimu ir iš kur bus pinigų pedagogų algoms,bibliotekoms, jeigu apie pusę milijono skirti kultūriniams leidiniams išsidalinami neblogai ir efektyviai.

Štai minėtas leidinys gauna iš fondo 63000 eurų paramą, tiražas virš 1000 vienetų, tad per metus gali kelis tūkstančius ir susikrapšto iš pardavimo, tačiau dirba  tik 6 žmonės, už 1rašinį 1 doktorantei iš  Prancūzijos sumokėjo net 100 eurų, kai jį parašyti užtrunka 1 val, medžiaga paimta iš verstinės literatūros.

Vilniuje gyvenimas brangus, tad nereik sakyti, kad redakcija tenkinasi po 200 eurų avansiukais, tikrai paima ir po 1000 eurų galbūt, mano paskaičiavimu apyvartinių lėšų lieka ne 1000

 ir man būtų gėda duoneliauti kasmet dėl paramos, bet tokie bezdelninkai ir taikosi į ne jų pačių sukurtą produkciją, projektus.

1 Comment

1 Comment

  1. Avatar

    Anonim

    2019 balandžio 1 at 13:58

    Tokia psichodelinė rašliava, kupina pykčio ir pagiežos viskam. Nesuprantu, kaip šis portalas gali eisti publikuoti tokius tekstus?

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Korupcija

Lietuvos policijai bankrotas negresia – padengs įbaugintieji…

Ruslanas Baranauskas

Paskelbta

data

Dar viena institucija, kuri kiaulės šnipą įsistačiusi turėtų nemaldauti valdžios pinigų, priedų – mele ir burbulinėje prevencijoje besimurkdanti policija, ypač kelių dirigentai.

Jau koktu žiūrėti, kaip stabdo mikroautobusus, žmogus stovi priekyje išlipti- baudžia kodėl neprisegęs diržo.

Atsiverti jų veiklos programą – padėti, patarti, įspėti. Tik pajunta pinigučio kvapą ir jėgos kultą – ypač Marijampolės asabos – palauk nėra.

 Jokių diskusijų nerasta, įspėjimų, iš karto protokolas,  su taisyklėmis, turiniu ir pirmyn į banką ar terminalą susimokėti baudos.

Kas paradoksaliausiai, kad patys važinėja ratais, plepa mobiliaisias – nėra pažeidimas, vairuotoją sustabdo – 60eurų bauda bus berods.

Nusitaikyta į riedlentininkus, kas turi keturračius, 10km/h viršysi greitį bauda,tuo tarpu ant dviračio trasų užstačius transporto priemones  Skirsnemunėje prie kapų kažkaip nematyti, kad mašinos būtų nuvilktos, patrauktos.

Vilniuje policijos nerasta. Stotyje dienos metu narkomanas su  šunimi sėda į autobusą, pasakius, kad šuo turi antsnukį- išdarko, pasiunčia.

Stotis lyg ir vieša vieta, rūkyk, gerk – čia angelai sargai nelenda, nes bijo patys gauti pliauskų, o štai kelyje visada vairuotojas bus su bašliumi, juk limonado į baką nepilsi.

Tokie reideriški metodai tik kelia atmetimo reakciją ir kyla klausimas-kur pilietinės visuomenės balsas?

Skaityti daugiau

Kaune

Kaune iškilo didžiausias futbolo maniežas Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Praėjusį savaitgalį Kauno horizontą papildė neįprastas statinys –  110 metrų ilgio, 80 metrų pločio ir net 25 metrų aukščio kupolas, dengiantis naująjį futbolo maniežą. Milžiniška konstrukcija – vienintelė tokia Lietuvoje. Apleistą Kelininko stadioną pakeitęs statinys pirmuosius sportininkus priims vasaros pabaigoje.

Į  apleistą Kelininko stadioną Jovarų gatvėje keletą pastarųjų dešimtmečių paridinėti kamuolį užklysdavo tik pavieniai futbolo mėgėjai. Šiandien brūzgynais apaugusią pievą pakeitė įspūdingų matmenų baltos spalvos kupolas, moduliniai konteineriai su rūbinėmis, tualetais, dušais ir administracinėmis patalpomis.

„Per kelis paskutinius metus atnaujinome 26 prie mokyklų esančius stadionus, kur vaikai gali žaisti futbolą vasarą. Bet iki šiol Kaune trūko erdvių, kur būtų galima treniruotis šaltuoju metų laiku. Naujasis futbolo maniežas padės spręsti šitą problemą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Kupolas sudarytas iš 9 atskirų dalių, kurios sujungtos varžtų sistemomis. Viena dalis sveria 2-3 tonas. Dabar, kuomet kupolas pripūstas, jam nebaisūs jokie vėjai. Milžiniškai konstrukcijai suteikta 20 metų garantija“, – sakė darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltic“ projektų vadovas Jonas Valiulis.

Neįprastą slėginį kupolą sudaro du vinilinio audinio sluoksniai, tarp kurių kompresoriais tiekiamas suspaustas oras palaiko stogo formą.

Baigiamieji maniežo įrengimo darbai kelias artimiausias savaites dar vyks tiek statinio viduje, tiek išorėje. Pasak Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vadovo Vigimanto Abramavičiaus, statybininkai dar turės specialiai paruošti maniežo dirbtinę dangą, įrengti 100 vietų tribūnas, vidaus apšvietimą, pastatyti suoliukus bei futbolo vartus.

„Išorėje liko pabaigti montuoti tvoras, sutvarkyti gerbūvį, dalyje teritorijos dar nepasėta veja. Svarbiausi ir didžiausi darbai padaryti, o likę turi būtų baigti iki šio mėnesio pabaigos“, – patikino V. Abramavičius.

Futbolo maniežas miestui atsiėjo 1,8 mln. eurų. Įgyvendinant projektą įrengtas drenažas, vandentiekis, išasfaltuota ir apšviesta į kompleksą vedanti gatvė, įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelė.

Per kelis pastaruosius metus Kaunas rekonstravo 26 prie mokyklų esančius stadionus. Dar 10 aikštynų laukia savo eilės.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi