Socialiniai tinklai

Sveikata

KAIP IŠGYDYTI VĖŽĮ, NE TIK PASIKLIAUJANT TRADICINĖS MEDICINOS METODAIS?

Laura Bernotienė

Paskelbta

data

Netikėtai užklumpantis ir klastingas organizmo susirgimas vėžiu sukrečia mus ir mūsų pasaulį. Ši liga dažnai priverčia gyvenimą pakeisti iš pagrindų, atsisakyti ar pakeisti darbą, gyvenimo tempą, hobius, keičiasi ir draugų, artimųjų ratas. Prasideda domėjimasis, gydymas ir kova su šia klastinga liga.

Vėžys tai sudėtingas susirgimas, dvasiniu lygmeniu tai vadinama proto, kūno ir dvasios liga, viso to disbalansas. Pradėjus vėžio gydymą tradicinės medicinos pagalba, bei domintis ir bendradarbiaujant su prižiūrinčiais gydytojais, galite padaryti taip, kad jiems būtų lengviau kovoti su jūsų liga ir imtis visų įmanomų papildomų netradicinės medicinos priemonių, kad vėžys būtų nugalėtas.

Meditacija. Sakoma, kad visos ligos atsiranda dėl streso, mūsų neramaus proto, nerimo. Turime tiek daug įvairių traumų, problemų likusių nuo ankstyvos vaikystės, kurios mus kankina iš vidaus ir jei to nepaleidžiame, tai sargdina mūsų kūną. Galime suteikti sau pagalbą ir nuraminti mintis per meditaciją. Jei esame pradedantieji, patiems savarankiškai tinkamai įvaldyti šį metodą gali būti per daug sudėtinga, todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie išmokys šios praktikos. Jei meditacijos neužtenka, naudinga būtų imtis ir emocijų paleidimo technikos, kurios pagalbą galime iškelti įsisenėjusias problemas į paviršių ir paleisti jas.

Akupunktūra. Šis gydymas adatomis saugus ir derantis su kitais gydymo būdais, padeda gyti ir sumažina šalutinius vaistų ir chemoterapijos poveikius. Taip pat galime net būdami namie praktikuoti tam tikrų taškų kūne spaudymą, kuris padeda nusiraminti ir sveikti. Tai vadinama tapingu, psichologine akupunktūros versija, tik be adatų. Kitas būdas, kurį lengvai galime atlikti namie, tai taškinis plaštakų ir pėdų masažas, vadinamas “sudžok”, kuris taip pat padeda nuo tam tikrų susirgimų.

Mankšta, judėjimas, sportas būtini norint išvengti susirgimo vėžiu, pagerinti sergančio vėžiu prognozes ir sumažinti riziką pakartotiniam susirgimui. Mankšta stiprina mūsų imuninę sistemą ir sportą reikia padaryti savo gyvenimo prioritetu greta kitų svarbių dalykų. Konsultuojantis su sporto treneriais ir jus prižiūrinčiais gydytojais reikėtų pasirinkti tinkamą sporto programą. Tai gali būti greitesni pasivaikščiojimai gamtoje, jogos, pilateso, kalanetikos užsiėmimų lankymas ar aktyvesnės jėgos, ištvermės, kardio treniruotės. Mankštos pasirinkimų yra labai įvairių ir tai galime rinktis individualiai pagal asmenybę ir sveikatos galimybes.

Mityba. Tai yra vienas svarbiausių dalykų suteikiančių mums gerą sveikatą, arba mus sargdinančių. Vėžines ląsteles maitina cukrus, tai jo atsisakymas turėtų būti ne tik sergančio, bet ir sveiko žmogaus dėmesio centre. Taip pat produktai, rūgštinantys organizmą turėtų būti pakeisti produktais tinkamais organizmo šarminimui. Daugelio ligų priežastis yra sutrikdyta šarmų ir rūgščių pusiausvyra organizme. Ir žinoma, kuo daugiau daržovių ir vaisių padedančių valytis
žarnynui.

Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas ir skirtingai reaguoja į įvairius gydymo metodus ir būdus. Šiais laikais vis daugiau informacijos ne tik apie vėžio gydymą, bet ir kaip gyventi, kad rizika susirgti vėžiu būtų mažesnė. Turėdami begalinį norą pasveikti žmonės griebiasi visų įmanomų priemonių.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Sveikata

3 naujienos, kurias nuo kovo turi žinoti kompensuojamų vaistų pirkėjai

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Nuo kovo 1 dienos įsigaliojo kelios naujienos kompensuojamų vaistų sistemoje. Kadangi pokyčiai liečia tuos, kuriems kompensuojami vaistai išrašomi pirmą kartą, pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, pacientai turėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Ką turėtų žinoti pacientas, gaunantis pirmą kartą kompensuojamo vaisto receptą ir rinkdamasis vaistinę?

Naujas recepto ženklinimas

Remiantis naujuoju reglamentu, pokyčiai vykdomi išduodant receptą. Nuo šiol pirmą kartą skirdamas kompensuojamą vaistą gydytojas privalės receptą paženklinti. Naujasis ženklinimas parodys vaistininkui, kad kompensuojamas preparatas pacientui yra skiriamas pirmą kartą, todėl vaistininkas turės vadovautis nauja tvarka.

„Pagrindinis pokytis yra tas, kad jeigu pacientui išrašomas vaistas yra naujas ar skiriamas po ilgesnės nei 6 mėn. pertraukos, gydytojas tokį kompensuojamų vaistų receptą pažymi „pirmo paskyrimo“ ženklinimu.

Pamatęs šį ženklinimą vaistininkas nuo šiol turės neklausdamas ir nesiūlydamas pacientui kito, išduoti tą vaistą, kuris jam paskirtų vaistų grupėje (pagal veikliąją medžiagą) yra pigiausias“, –receptų žymėjimo taikymą komentuoja R. Blynas.

Šiuo ženklinimu pacientams siekiama parodyti, kad vaistai nepriklausomai nuo jų kainos, pakuotės ar pavadinimo taip pat gali būti efektingi.

Skirtumo nepajaus

Iš esmės siūlyti pigiausią kompensuojamo vaisto preparatą vaistinės įpareigotos jau kuris laikas. Tačiau šiuo atveju pagrindinis pokytis įvyksta pirmą receptą gaunantiems. Ne pirmą kartą perkantys kompensuojamus vaistus ir toliau galės rinktis iš viso ekrane nurodyto tos grupės kompensuojamų vaistų asortimento.

„Vykdant kompensuojamų vaisto pardavimą ir perkant vaistus ne pirmą kartą – galimybės nepasikeičia. Pacientas ir toliau galės pasirinkti preparatą iš jam pasiūlomo viso monitoriaus ekrane kompensuojamų preparatų sąrašo, užtikrinančio galimybę įgyti pigiausią preparato variantą“, – patikina vaistininkas.

Papildoma alternatyva

Atsisakiusieji preparato pagal „pirmą paskyrimą“, nuo šiol turi kitą alternatyvą. Pageidaujant kito vaisto, norimą preparatą vaistininkai galės parduoti pagal turimą kompensuojamo vaisto receptą.

Tik tokiu atveju pacientai kompensacijos nebegauna ir nekompensuojamą vaistą reikės pirkti už visą jo kainą. Todėl pacientams svarbu įsivertinti nekompensuojamų vaistų prieinamumo galimybes. O keičiant produktą, dėl jo tinkamumo, naudingumo ir pigumo pacientą visuomet pakonsultuos vaistininkas.

„Atsisakius pigiausio „pirmo paskyrimo“ varianto, galios tas pats kompensuojamo produkto receptas ir vaistininkas galės parduoti kitą tos pačios kompensuojamo vaisto grupės preparatą, kurio pageidauja pacientas. Tik svarbu pabrėžti, jog tokiu atveju pacientas kompensacijos nebegauna ir turi mokėti pilną produkto kainą. Todėl prieš einant į vaistinę, pacientai turėtų įsivertinti nekompensuojamų vaistų įsigijimo prieinamumą.

Pageidaujantiems kito preparato mūsų specialistai visuomet pakonsultuos dėl jo suderinamumo su maistu, su kitais preparatais ar vartojimo dažnumo. Kaip didelis vaistinių tinklas galime pasiūlyti alternatyvas ir nekompensuojamų vaistų prieinamumą palankesnėmis kainomis.

Juk farrmacinės rūpybos paslaugos yra neatsiejama mūsų darbo dalis, todėl pageidaujantiems kito preparato visuomet rasime sprendimą“, – konsultavimosi galimybę su vaistininku primena R. Blynas.

Skaityti daugiau

Sveikata

Epilepsijos diena Europoje

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šiandien Europoje minima Epilepsijos diena. Europos Epilepsijos diena minima kasmet antrąjį vasario pirmadienį. 2011 metais vasario 14 d. pirmą kartą minima Europos epilepsijos diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas, ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisija.

Apie šią liaudiškai „nuomariu“ vadinamą ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji“, „dieviškoji“ ar „dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais, dėl kurio ligoniai išgyvena dideles fizines ir dvasines kančias, nuolat gyvena baimėje. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis — vaikai. O pasaulyje – 50 mln. žmonių. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Visuomenėje, o ypač tarp darbdavių, yra susiformavęs atsargus, o kartais ir ne itin palankus požiūris į epilepsija sergančius žmones. Net oficialioji medicina pripažino, kad epilepsija – tai ne psichinis, o neurologinis susirgimas.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, apie sergančiųjų ir jų šeimų problemas, apie ligą sklandančius mitus, socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant problemų sprendimo būdų, šiuolaikinės pagalbos standartus. Kuo geriau informuota visuomenė, tuo ji atviresnė priimti epilepsija sergančiuosius į savo tarpą. Taip pat labai svarbu teikti informaciją apie šią ligą ir atskiroms specialistų grupėms, pvz., policijos pareigūnams, ugniagesiams, pedagogams, moksleiviams ir kt.

Mitai apie epilepsiją:

  • Epilepsija yra psichikos liga;
  • Epilepsija yra velnio apsėdimas;
  • Epilepsija galima užsikrėsti;
  • Epilepsija serga tik vaikai;
  • Epilepsija pasireiškia tik traukuliais;
  • Epilepsija žaloja intelektą;
  • Epilepsija sergantieji negali dirbti;
  • Epilepsija sergantieji negali sportuoti;
  • Epilepsija sergantieji negali kurti šeimos.

Epilepsija gali sirgti įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio. Daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, bet kai kurie serga atsparia gydymui epilepsija ir su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi nuolat.

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas.

Kas gali sukelti priepuolį:

  • virusinės infekcijos;
  • karščiavimas;
  • galvos traumos;
  • oro pokyčiai;
  • stresas;
  • nerimas;
  • miego ir poilsio trūkumas;
  • karštis;
  • alkoholis;
  • triukšmas;
  • ryški ir mirganti šviesa.

Priepuolis simptomai:

  • Galūnių trūkčiojimas;
  • Kūno dalių įsitempimas;
  • Kūno dalių trūkčiojimas;
  • Seilėtekis;
  • Orientacijos sutrikimas;
  • Traukuliai veide;
  • Užverstos į viršų akys;
  • Sąmonės netekimas.

Ką daryti ištikus priepuoliui:

  • pats nurimkite – įkvėpkite, iškvėpkite ir tada galėsite padėti sergančiąjam;
  • Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti;
  • padėkite ką nors minkšto po galvą;
  • Nieko negalima kišti į burną (žmogus gali susižaloti, užspringti ar net susilaužyti žandikaulį);
  • pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis;
  • būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą;
  • negalima laikyti traukulių metu, stabdyti traukulių, gaivinti;
  • Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Sergantiesiems, būtina vengti gyvybei pavojingų veiksnių:

  • nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems;
  • nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais, elektra, netinkamas ir darbas naktimis.

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė ar kyla temperatūra. Priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi