Socialiniai tinklai

Energetika

Kaip „Apple“ vėl pralenkė daugybę kompanijų: tyliai įvykdė milžinišką planą dėl atsinaujinančios energijos ir dabar šiuo pavyzdžiu jau seka ir kiti

technologijos

Paskelbta

data

Ir panašu, kad „Apple“, be savo tikslų įvykdymo, įkvėpė ir kitus sekti jų pavyzdžiu. Kompanijos pranešime spaudai teigiama, kad papildomi devyni gamybos partneriai įsipareigojo visus su „Apple“ produkcija susijusius procesus valdyti pasitelkus vien tik atsinaujinančius energijos šaltinius.

Šie naujų kompanijų įsipareigojimai prisideda prie kitų tiekėjų, kurie jau kiek ankščiau buvo apsisprendę 100 % pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Iš viso dabar yra 23 kompanijos. „Mes esame pasiryžę palikti pasaulį geresnį, nei jį radome. Po daugybės sunkaus darbo metų, mes didžiuojamės pasiekę šį svarbų etapą“, – sakė „Apple“ generalinis direktorius Tim‘as Cook‘as.

„Mes ketiname ir toliau plėsti mūsų gaminiuose esančių medžiagų, produktų perdirbimo, įrenginių, gamyklų ir darbo su tiekėjais ribas, kad galėtume sukurti kūrybingus ir perspektyvius atsinaujinančios energijos šaltinių sprendimus, nes žinome, kad nuo to priklauso ateitis.“

Daug investuodama į atsinaujinančius energijos projektus visame pasaulyje, „Apple“ pasiekė išties įspūdingą tikslą. 2013 metais kompanija pasamdė buvusią EPA vadovę Liza Jackson, kuri „Apple“ tapo atsakinga už aplinkosaugos, politikos ir socialinių iniciatyvų sritis bei turėjo valdyti įmonės naują „žalią“ kryptį. „Apple“ šiuo metu turi įgyvendintus ir veikiančius 25 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, o dar 15 yra įgyvendiname 11-oje skirtingų šalių.

„Apple“ kompanija savo tikslą atsinaujinančioje energetikoje pasiekė keliais galingais šuoliais. 2010 metais visoje kompanijos struktūroje atsinaujinantys energijos ištekliai tesudarė 16 %, o iki 2015 metų šis rodiklis padidėjo iki 93 %. 2016 metais padidėjo iki 96 %, o šiais metais pasiekė 100 %. Jackson teigia, kad paskutinieji 4 procentai buvo itin sudėtingas, bet vertingas iššūkis.

„Jei pasižiūrėsite į mūsų kompanijos trajektoriją, tai per pastaruosius porą metų mes buvome beveik pasiekę 100 %“, – sakė ji. „Tai tik 4 procentais daugiau, tačiau tai pasiekti reikėjo tinkamu būdu. Tad šis kompanijos pranešimas (kad jie naudoja tik atsinaujinančius energijos šaltinius aut. past.) atrodo kaip klasikinis Apple produkto išleidimas. Kaip ir mūsų gaminiuose, mes liejame prakaitą dėl detalių, turime gana griežtus standartus ir geriau jau palaukiame kol viskas atitinka mūsų aukščiausius reikalavimus, nei paskubėję susilauktume nusiskundimų ir pretenzijų.“

Duomenų centrai buvo pirmieji „Apple“ žaliosios energijos tikslas. Šie milžiniški energijos vartotojai saugo visus „Apple“ duomenis, kurie leidžia mėgautis garsiosiomis „Apple“ paslaugomis, tokiomis kaip „Siri“, „iCloud“ ir „Apple Music“. Nuo 2014 metų visi „Apple“ duomenų centrai naudoja tik atsinaujinančią energiją.

Kompanija duomenų centrus turi Š. Karolinoje, Nevadoje, Arizonoje, Kalifornijoje, Oregone. Taip pat planuoja atidaryti kitą duomenų centrą Ajovoje, taip pat vieną Airijoje ir po du Danijoje bei Kinijoje.

„Apple“ teigia, kad nuo 2011 metų bendrai kompanijos įgyvendinti visi atsinaujinančios energetikos projektai, šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažino 54 %, o tai reiškia, kad kompanija į atmosferą papildomai neišmetė beveik 2,1 mln. tonų CO2. Kompanija ketina ir toliau plėtoti atsinaujinančią energetiką, ypač tiekėjų srityje, kad ir jie 100 % pereitų prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Energetika

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė

Įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį. Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės, rašoma „Lietuvos energijos“ pranešime spaudai.

„Kaupiklio projektas yra svarus žingsnis Lietuvai užsitikrinant nepriklausomą dažnio reguliavimo paslaugos tiekimą šalies viduje – Lietuvai ši paslauga taps itin aktualia 2025 m., Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL žiedo ir prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Sėkmingai įgyvendintas hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektas galėtų būti puikiu pirminio rezervo šaltiniu ir leistų pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui kokybišką paslaugą“, – teigia „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas.

Nors mūsų regione vieno megavato galios energijos kaupiklio diegimas taptų pilotiniu projektu, didelės galios (20 megavatų ir daugiau) ličio jonų energijos kaupikliai jau spėjo išpopuliarėti JAV, Australijoje ir dalyje Vakarų Europos šalių. Augant sisteminių paslaugų poreikiui Baltijos šalyse, ateityje energijos kaupiklio technologiją būtų galima pritaikyti daug galingesniems Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatams.

„Pridėtinė vertė Lietuvai, investicijos į inovacijas ir teikiamų paslaugų kokybę yra svarbiausi mūsų prioritetai – šie tikslai numatyti ir „Lietuvos energijos“ grupės strategijoje 2030. Kaupiklio technologija leistų modernizuoti Kauno HE ir praplėsti Lietuvoje jau veikiančios infrastruktūros galimybes bei prisidėti prie Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo įgyvendinant sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektą. Tikimės, kad į projektą aktyviai įsitrauks ir kitos suinteresuotos šalys – perdavimo sistemos operatorius bei energijos rinką reguliuojančios institucijos“, – pasakoja „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros direktorius Dominykas Tučkus.

Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių, pavyzdžiui, hakatonų metu.

Viešųjų pirkimų konkursą energijos kaupiklio įrangos įsigijimui „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja paskelbti artimiausiu metu.

Skaityti daugiau

Reklama

Reklama

Skaitomiausi