Socialiniai tinklai

Verslas

Izraelis atveria vartus Lietuvos startuoliams

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvos inovatyviems verslams atsiveria unikali galimybė pasisemti patirties startuolių šalyje Izraelyje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą Lietuvos startuoliams dėl akceleravimo programos Izraelyje. Šio konkurso tikslas – skatinti įmonių augimą, paslaugų ir technologijų vystymą, plėtrą į tarptautines rinkas. Konkursas yra atviras Lietuvos ankstyvosios stadijos startuoliams („pre-seed“ ir „seed“), kurie gali kreiptis į MITA iki balandžio 4 d.

„ Izraelio pagalba yra vertinga Lietuvos startuolių ekosistemai, kuri šiuo metu yra sparčiai auganti. Valstybė įvairiomis priemonėmis siekia padėti startuoliams vystyti jų inovacinius gebėjimus. Jiems reikalingi profesionalūs mentoriai, nauji kontaktai ir žinios. Izraelis atveria neribotas galimybes investicijoms bei produktų pristatymui globalioms rinkoms „, – sako MITA direktorius Kęstutis Šetkus.

Numatoma, kad akceleravimo programa vyks gegužės 6-12 d.sostinėje Tel Avive ir trečiajame pagal dydį Izraelio mieste – Haifoje, turinčioje itin patrauklią ekosistemą startuoliams. Akceleravimo programos komandą ir ekspertų ratą sudarys „Start in Haifa “ rizikos kapitalistai, investuotojai, verslo lyderiai, įmonių vadovai, technologijų ir inovacijų vystytojai, technologinių mokslų atstovai.

Akceleravimo programa sudaryta iš kelių etapų. Pirmoje programos dalyje startuoliai galės susipažinti su panašiose sektoriuose veiklą vystančiais Izraelio sėkmingais startuoliais ir verslininkais, užmegzti naudingų kontaktų.

Antroje programos dalyje vyks teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, skirti sustiprinti startuolių verslo ir inovatyvių produktų vystymo gebėjimus. Startuoliai mokysis, kaip sėkmingai pradėti ir toliau vystyti verslą, susipažins su verslo pradžios specifika, iššūkiais ir planavimu, sėkmingo verslo modelio pasirinkimu, tikslinės rinkos formavimu ir įsitvirtinimu. Bus dirbama su produkto pristatymo ypatumais įvairioms tikslinėms grupėms. Šioje dalyje vyks individualus darbas su savo srities mentoriais. Startuoliai galės susipažinti ir su intelektinės nuosavybės valdymo klausimais.

Trečioji mokymų programos dalis bus skirta pristatymams apie sėkmingą investicijų pritraukimą ir dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose („Horizontas 2020″ ir pan.), kurių dėka galima gauti investicijų į inovacijų ir technologijų kūrimą bei plėtrą.

Galiausiai, akceleravimo programą vainikuos „Demo diena „, kurios metu startuoliai turės galimybę prisistatyti potencialiems Izraelio investuotojams. Papildomas šios programos privalumas – akceleravimo programos dalyviai dar penkias savaites po programos pabaigos nuotoliniu būdu galės konsultuotis su savo srities mentoriais iš Izraelio.

MITA startuoliams padengs kelionės, apgyvendinimo, draudimo ir akceleravimo programos Izraelyje mokesčio išlaidas.

Strateginiai šios programos akceleravimo partneriai yra Techniono technologijų institutas, Haifos jūrų uostas, Izraelio geležinkeliai, Haifos savivaldybė, verslo plėtros centras „Mati Haifa „, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) bei LR ūkio ministerija.

Konkurso sąlygos: https://mita.lrv.lt/lt/skelbimai/kvietimas-teikti-paraiskas-dalyvauti-akceleravimo-programoje-izraelyje
Akceleravimo komanda, kuri teiks paslaugas Izraelyje: http://ccapitalonline.com/cc/

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Verslas

JAV įsiskolinimas vizualizuotas 100 JAV dolerių kupiūrose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šimtas dolerių

Dešimt tūkstančių dolerių

Vienas milijonas dolerių

Šimtas milijonų dolerių

100 milijonų dolerių = 1 metai darbo 3500 vidutinių amerikiečių

Vienas milijardas dolerių

Vienas trilijonas dolerių

JAV skola 2017 metais – 20 trilijonų dolerių

Skaityti daugiau

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Skaitomiausi