Socialiniai tinklai

Verslas

Į Lietuvą beldžiasi naujoviška banko kortelė

Avatar

Paskelbta

data

Prie išmaniųjų technologijų ir sprendimų pripratęs šių laikų žmogus naujoves, regis, ryte ryja. Jei kuris paburnoja, greitai pripranta ir ilgainiui nesuvokia, kaip be to galėjo gyventi. Vis dėlto naujovė naujovei nelygu. Pokyčius 䎦는nansiniame sektoriuje visuomenė pasitinka atsargiau. Nevienareikšmiškai kone prieš dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje buvo sutikta ir bekontaktė kortelė, kurios populiarumas dabar milžiniškai auga, ji beldžiasi ir į Lietuvą.

Susipažinkime

Bekontaktė atsiskaitymo kortelė – vienas naujausių bankų inovacinių žingsnių. Tai galimybė atsiskaityti už pirkinius per kelias sekundes, vos pridedant kortelę prie skaitytuvo. Pirmąjį tokį žingsnį 2007 metais Anglijoje žengė „Barclaycard“, tada bendrovė siūlė žmonės tiesiog išbandyti naują atsiskaitymo būdą, kuris tapo kone perversmu.

Greitą ir patogią atsiskaitymo sistemą ilgai netrukus ėmė palaikyti tokie populiarūs prekės ženklai kaip „McDonald’s“, KFC, „Burger King“, „Boots“, „Heron Foods“, „Pret a Manger“, „Stagecoach Group“, „Subway“, „AMT Coffee“, „Tesco, Asda“ ir „Lidl“. O 2008 metais „Eat“ tapo pirmuoju restoranu, suteikiančiu galimybę atsiskaityti vos vienu kortelės prilietimu, nesuvedant PIN kodo. Per dešimtmetį vietų, kuriose už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti vos kortele prilietus skaitytuvą, skaičius Didžiojoje Britanijoje išaugo milžiniškai. 2016-ųjų metų šalies Kortelių asociacijos duomenimis, minėtą atsiskaitymo būdą leidžiančių bankų terminalų Didžiojoje Britanijoje buvo daugiau nei 354 tūkst. Kitos valstybės taip pat neatsilieka – bekontaktės kortelės užkariauja ir Ispanijos, Prancūzijos rinkas, neatsilieka ir Čekija, Lenkija bei kitos Europos valstybės. Tokio atsiskaitymo būdo sklaidą nulėmė itin didelis vartotojų pripažinimas. „Visa Europe“ duomenimis, praėjusiais metais bekontaktėmis kortelėmis buvo atlikta daugiau 1 mlrd. transakcijų, kurių metu išleista daugiau nei 12 mlrd. eurų. Europoje praėjusiais metais cirkuliavo 130 mln. vien „Visa“ bekontakčių kortelių.

Patogiau ir greičiau

Atsiskaitymo bekontakte kortele pagrindinis privalumas – dvigubai greitesnė transakcija nei įprastu būdu, kai vedamas PIN kodas, laukiama patvirtinimo ir pan. Taigi – natūralu, pirkėjas apsiperka greičiau – taupomas jo laikas, taip pat mažėja ir eilės parduotuvėse. Bekontaktė kortelė, kaip ir įprastoji, gali būti tiek debetinė, tiek kreditinė, vis dėlto egzistuoja esminis skirtumas. Bekontaktės kortelės leidžia atsiskaityti už nedidelės vertės pirkinį tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo, kuris palaiko šią funkciją. Naudojantis tokia kortele, smulkių atsiskaitymų nereikės tvirtinti PIN kodu. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką. Pabrėžtina tai, kad minėta kortelė atliks ir vartotojams jau įprastas funkcijas. Kuomet suma viršys nustatytą limitą arba kortelių skaitytuvas nebus pritaikytas bekontakčiams mokėjimams, tokia kortele bus galima atsiskaityti kaip įprasta – suvedus PIN kodą. Skirtingose valstybėse maksimali suma, už kurią galima apsipirkti vos priglaudus kortelę prie skaitytuvo, skiriasi. Pavyzdžiui, praėjusiais metas Didžiojoje Britanijoje minėtas limitas siekė 20 svarų sterlingų, tačiau atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir atsiskaitymo populiarumą , rugsėjį didžiausia vienu skaitytuvo prilietimu galima apmokėti suma buvo padidinta iki 30 svarų sterlingų. Daugelyje Europos šalių šis limitas siekia 25 eurus.

Saugumas?

Skeptiškai tokį atsiskaitymo būdą vertinančiųjų pagrindinis argumentas, aišku, yra saugumas. Tačiau būtų naivu tikėtis, kad apie tai nebuvo pagalvota prieš paleidžiant šią sistemą į pasaulį. Jei manote, kad kas nors nugvelbęs jūsų kortelę galės tuoj pat ją ištuštinti – klystate. Neįvedus PIN kodo galima atsiskaityti tik už nedidelės vertės pirkinius. Be to, retkarčiais terminalas paprašys įvesti PIN kodą ir atliekant nedidelius mokėjimus, taip bus siekiama įsitikinti, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas.

Atkeliauja į Lietuvą

Pasaulyje vis populiarėjančios bekontaktės kortelės pagaliau pasieks ir Lietuvą. „Swedbank“ atstovai tikina, kad techninis kortelių testavimas numatytas jau liepos mėnesį, o klientams bekontaktes korteles pristatyti planuojama rudenį . Paklaustas, koks atsiskaitymo bekontakte kortele limitas bus nustatytas Lietuvoje, banko atstovas įvardijo 10 eurų sumą.„Iš viso „Swedbank“ šiuo metu yra išdavęs beveik 1,7 mln. mokėjimo kortelių. Apie 60 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis neviršija 10 eurų – bekontakčio atsiskaitymo limito“, – dėstė „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka. Kalbėdamas apie bekontakčių kortelių saugumą „Swedbank“ paminėjo, kad jose bus įdiegta tokia pat apsauga nuo sukčiavimo, kaip ir įprastose mokėjimo kortelėse. „Atliekant mokėjimo operaciją vartotojo duomenys bus saugiai perduodami į skaitytuvą. Siekiant užtikrinti saugumą, kartais skaitytuvas paprašys įvesti PIN kodą net atliekant bekontaktį mokėjimą, kurio suma bus mažesnė nei 10 eurų. Tai papildomas saugumo sprendimas, užtikrinantis, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas“, – kalbėjo R. Strauka.

Mokėjimas per klaidą dukart – mitas

„Swedbank“ atstovas tikino, kad net jei bankas imasi ir visų galimų saugumo priemonių, atidus turi būti ir pats žmogus. Pastebėjus, kad kortelė dingo, ją, kaip ir įprastas korteles, reikia nedelsiant blokuoti. Taip pat pašnekovas paminėjo ir vieną gajausių apie bekontaktes korteles sklandančių mitų – riziką už tą pačią prekę permokėti kelis kartus. Neretai kalbama apie tai, jog netyčia pridėjus kortelę prie skaitytuvo dar kartą, įvyksta dar viena transakcija. „Swedbank“ atstovas tikino, kad bekontaktėse kortelėse yra įdiegtas saugumo mechanizmas, kuris užtikrins, kad ta pati suma nebūtų nuskaityta kelis kartus. Paklaustas apie gandus, kad naudojantis tokiu atsiskaitymu būdu egzistuoja galimybė pavogti duomenis per atstumą, „Swedbank“ atstovas tikino, kad atliekant bekontaktį mokėjimą duomenys saugiai perduodami iš kortelės į terminalą.

Verslas

JAV įsiskolinimas vizualizuotas 100 JAV dolerių kupiūrose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šimtas dolerių

Dešimt tūkstančių dolerių

Vienas milijonas dolerių

Šimtas milijonų dolerių

100 milijonų dolerių = 1 metai darbo 3500 vidutinių amerikiečių

Vienas milijardas dolerių

Vienas trilijonas dolerių

JAV skola 2017 metais – 20 trilijonų dolerių

Skaityti daugiau

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Reklama

Skaitomiausi