Prie išmaniųjų technologijų ir sprendimų pripratęs šių laikų žmogus naujoves, regis, ryte ryja. Jei kuris paburnoja, greitai pripranta ir ilgainiui nesuvokia, kaip be to galėjo gyventi. Vis dėlto naujovė naujovei nelygu. Pokyčius 䎦는nansiniame sektoriuje visuomenė pasitinka atsargiau. Nevienareikšmiškai kone prieš dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje buvo sutikta ir bekontaktė kortelė, kurios populiarumas dabar milžiniškai auga, ji beldžiasi ir į Lietuvą.
Susipažinkime
Bekontaktė atsiskaitymo kortelė – vienas naujausių bankų inovacinių žingsnių. Tai galimybė atsiskaityti už pirkinius per kelias sekundes, vos pridedant kortelę prie skaitytuvo. Pirmąjį tokį žingsnį 2007 metais Anglijoje žengė „Barclaycard“, tada bendrovė siūlė žmonės tiesiog išbandyti naują atsiskaitymo būdą, kuris tapo kone perversmu.
Greitą ir patogią atsiskaitymo sistemą ilgai netrukus ėmė palaikyti tokie populiarūs prekės ženklai kaip „McDonald’s“, KFC, „Burger King“, „Boots“, „Heron Foods“, „Pret a Manger“, „Stagecoach Group“, „Subway“, „AMT Coffee“, „Tesco, Asda“ ir „Lidl“. O 2008 metais „Eat“ tapo pirmuoju restoranu, suteikiančiu galimybę atsiskaityti vos vienu kortelės prilietimu, nesuvedant PIN kodo. Per dešimtmetį vietų, kuriose už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti vos kortele prilietus skaitytuvą, skaičius Didžiojoje Britanijoje išaugo milžiniškai. 2016-ųjų metų šalies Kortelių asociacijos duomenimis, minėtą atsiskaitymo būdą leidžiančių bankų terminalų Didžiojoje Britanijoje buvo daugiau nei 354 tūkst. Kitos valstybės taip pat neatsilieka – bekontaktės kortelės užkariauja ir Ispanijos, Prancūzijos rinkas, neatsilieka ir Čekija, Lenkija bei kitos Europos valstybės. Tokio atsiskaitymo būdo sklaidą nulėmė itin didelis vartotojų pripažinimas. „Visa Europe“ duomenimis, praėjusiais metais bekontaktėmis kortelėmis buvo atlikta daugiau 1 mlrd. transakcijų, kurių metu išleista daugiau nei 12 mlrd. eurų. Europoje praėjusiais metais cirkuliavo 130 mln. vien „Visa“ bekontakčių kortelių.
Patogiau ir greičiau
Atsiskaitymo bekontakte kortele pagrindinis privalumas – dvigubai greitesnė transakcija nei įprastu būdu, kai vedamas PIN kodas, laukiama patvirtinimo ir pan. Taigi – natūralu, pirkėjas apsiperka greičiau – taupomas jo laikas, taip pat mažėja ir eilės parduotuvėse. Bekontaktė kortelė, kaip ir įprastoji, gali būti tiek debetinė, tiek kreditinė, vis dėlto egzistuoja esminis skirtumas. Bekontaktės kortelės leidžia atsiskaityti už nedidelės vertės pirkinį tiesiog priglaudus kortelę prie skaitytuvo, kuris palaiko šią funkciją. Naudojantis tokia kortele, smulkių atsiskaitymų nereikės tvirtinti PIN kodu. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką. Pabrėžtina tai, kad minėta kortelė atliks ir vartotojams jau įprastas funkcijas. Kuomet suma viršys nustatytą limitą arba kortelių skaitytuvas nebus pritaikytas bekontakčiams mokėjimams, tokia kortele bus galima atsiskaityti kaip įprasta – suvedus PIN kodą. Skirtingose valstybėse maksimali suma, už kurią galima apsipirkti vos priglaudus kortelę prie skaitytuvo, skiriasi. Pavyzdžiui, praėjusiais metas Didžiojoje Britanijoje minėtas limitas siekė 20 svarų sterlingų, tačiau atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir atsiskaitymo populiarumą , rugsėjį didžiausia vienu skaitytuvo prilietimu galima apmokėti suma buvo padidinta iki 30 svarų sterlingų. Daugelyje Europos šalių šis limitas siekia 25 eurus.
Saugumas?
Skeptiškai tokį atsiskaitymo būdą vertinančiųjų pagrindinis argumentas, aišku, yra saugumas. Tačiau būtų naivu tikėtis, kad apie tai nebuvo pagalvota prieš paleidžiant šią sistemą į pasaulį. Jei manote, kad kas nors nugvelbęs jūsų kortelę galės tuoj pat ją ištuštinti – klystate. Neįvedus PIN kodo galima atsiskaityti tik už nedidelės vertės pirkinius. Be to, retkarčiais terminalas paprašys įvesti PIN kodą ir atliekant nedidelius mokėjimus, taip bus siekiama įsitikinti, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas.
Atkeliauja į Lietuvą
Pasaulyje vis populiarėjančios bekontaktės kortelės pagaliau pasieks ir Lietuvą. „Swedbank“ atstovai tikina, kad techninis kortelių testavimas numatytas jau liepos mėnesį, o klientams bekontaktes korteles pristatyti planuojama rudenį . Paklaustas, koks atsiskaitymo bekontakte kortele limitas bus nustatytas Lietuvoje, banko atstovas įvardijo 10 eurų sumą.„Iš viso „Swedbank“ šiuo metu yra išdavęs beveik 1,7 mln. mokėjimo kortelių. Apie 60 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis neviršija 10 eurų – bekontakčio atsiskaitymo limito“, – dėstė „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka. Kalbėdamas apie bekontakčių kortelių saugumą „Swedbank“ paminėjo, kad jose bus įdiegta tokia pat apsauga nuo sukčiavimo, kaip ir įprastose mokėjimo kortelėse. „Atliekant mokėjimo operaciją vartotojo duomenys bus saugiai perduodami į skaitytuvą. Siekiant užtikrinti saugumą, kartais skaitytuvas paprašys įvesti PIN kodą net atliekant bekontaktį mokėjimą, kurio suma bus mažesnė nei 10 eurų. Tai papildomas saugumo sprendimas, užtikrinantis, kad kortele naudojasi būtent jos savininkas“, – kalbėjo R. Strauka.
Mokėjimas per klaidą dukart – mitas
„Swedbank“ atstovas tikino, kad net jei bankas imasi ir visų galimų saugumo priemonių, atidus turi būti ir pats žmogus. Pastebėjus, kad kortelė dingo, ją, kaip ir įprastas korteles, reikia nedelsiant blokuoti. Taip pat pašnekovas paminėjo ir vieną gajausių apie bekontaktes korteles sklandančių mitų – riziką už tą pačią prekę permokėti kelis kartus. Neretai kalbama apie tai, jog netyčia pridėjus kortelę prie skaitytuvo dar kartą, įvyksta dar viena transakcija. „Swedbank“ atstovas tikino, kad bekontaktėse kortelėse yra įdiegtas saugumo mechanizmas, kuris užtikrins, kad ta pati suma nebūtų nuskaityta kelis kartus. Paklaustas apie gandus, kad naudojantis tokiu atsiskaitymu būdu egzistuoja galimybė pavogti duomenis per atstumą, „Swedbank“ atstovas tikino, kad atliekant bekontaktį mokėjimą duomenys saugiai perduodami iš kortelės į terminalą.
