Socialiniai tinklai

Kaune

Iš griuvėsių prisikėlęs Kauno Šančių gyvenamasis rajonas tampa kosmopolitiška erdve gyventi.

Avatar

Paskelbta

data

Sveiki,

dalijamės gražiu istoriniu pasakojimu ir šių dienų aktualijomis. Prisegame autentiškas nuotraukas, kuriose matyti senovė ir dabartis. Mums labai patiko naujakurių pasakojimas apie rastą šimtus metų skaičiuojančią pasagą statybose ir apleisto Kauno rajono renesansas. Tikime, patiks ir jūsų skaitytojams.

Būsime dėkingi už publikaciją.

Iš griuvėsių prisikėlęs Kauno Šančių gyvenamasis rajonas tampa kosmopolitiška erdve gyventi 

Renesansą išgyvenantys Kauno Žemieji Šančiai jau lyginami su prestižiniu menininkų rajonu tapusiu sostinės Užupiu. Naujam gyvenimui prikeltas buvęs karinis miestelis tapo vienu moderniausiu Kauno kvartalu, kurio naujakurius užbūrė ne tik didybe alsuojantys erdvūs šiuolaikiški butai, bet ir netikėtai rastos žinutės iš praeities. Šis kvartalas yra įrodymas, kad Lietuvoje įmanoma ne tik atstatyti senovinius kompleksus, bet ir istorinėms vietoms pritaikyti ultramodernius sprendimus, kurie tampa strategine miesto plėtra, ir nenaudojami miesto plotai vėl atgyja.

Apleistų kareivinių renesansas

XIX amžiaus pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų.

Po Nepriklausomybės sovietų kariuomenei teko palikti šalį. Karinės bazės fortuose buvo panaikintos, o antrą šimtmetį skaičiuojantys kariniai statiniai pradėti saugoti kaip paveldo objektai.

Architektai apgailestauja, kad Lietuvoje ilgą laiką buvo baiminamasi restauruoti tokius pastatus. Galbūt dėl patirties stokos, o gal ir dėl atsargos jų dar labiau nesugadinti.

Todėl istoriškai svarbi vieta, kaip ir daugelis kitų, metų metus buvo apskritai neliečiama.

Tačiau verslininkai galiausiai pastebėjo apleistų Kauno kareivinių kvartalo perspektyvas ir primirštą karinę tvirtovę pamažu pavertė moderniu gyvenamuoju kvartalu, pavadintu „Juozapavičiaus 13“.

2016 metais Austėja Landsbergienė buvusių kareivinių teritorijoje įkūrė Karalienės Mortos mokyklą. Netrukus duris atvėrė prekybos centras, vaikų darželis, saugioje ir uždaroje teritorijoje iškilo išskirtiniai kotedžai. Iš viso restauruojami ir naujam gyvenimui prikeliami aštuoni buvusių kareivinių pastatai, taip pat pastatyti keturi visiškai nauji.

Caro laikus menantys prancūziško stiliaus statiniai po beveik 130 metų išgyveno renesansą ir tapo tikru lobiu autentikos ir unikalumo ieškantiems šiuolaikiškiems Kauno miesto gyventojams.

Pirmieji naujakuriai

Patys pirmieji kvartalo naujakuriai buvo Pauliaus Urbelio šeima, kurią sužavėjo ne tik strategiškai patogi vieta, bet ir autentiški istoriniai raudonų plytų pastatai aukštomis lubomis ir dideliais langais.

„Autentiškumas mums yra didelis pliusas. Kadangi pats domiuosi architektūra, man didelę reikšmę renkantis būstą turėjo faktas, kad šis kvartalas yra architekto Gintauto Natkevičiaus projektas.

„Juozapavičiaus 13“ pavadinčiau prestižiniu rajonu su nauja infrastruktūra, apšvietimu, apsauga, darželiu ir mokykla, parduotuve, dviračių takais ir už poros kilometrų ošiančiu Panemunės šilu. Renesansą išgyvenančius Šančius dabar galima sulyginti su menininkų rajonu tapusiu sostinės Užupiu“, – prisipažįsta pirmasis istorinėje vietoje įsikūrusio naujo kvartalo gyventojas.

Žinutės iš praeities

Autentiškos gyvenamosios erdvės su vyru ieškojo ir buvusių kareivinių teritorijoje įsikūrusiame kvartale apsigyvenusi Radvilė. Jauna šeima čia gyvena keletą mėnesių ir kiekvieną dieną šią vietą įsimyli vis labiau.

„Istoriniai pastatai sukuria ypatingą aurą. Pavyzdžiui, mūsų kotedže yra išsaugota didžiulė autentiška arka. Butas alsuoja didybe, kuri būdinga tų laikų architektūrai. Man labai žavu, kad kai kurių pastatų išsaugotos ne tik raudonos plytos, bet ir tam tikros detalės iš praeities.

Pavyzdžiui, buvusių arklidžių pastato sieną puošia žiedelis, prie kurio buvo rišami arkliai. Kol dar buvo nebaigtos statybos, netoli mūsų kotedžo draugai atsitiktinai rado šimto metų senumo pasagą. Tai išties neįtikėtina! Ją mums padovanojo įkurtuvių proga. Ši žinutė iš praeities yra tarsi mažas mūsų namų laimės simbolis“, – gyvenimu istorinėje vietoje džiaugiasi kaunietė.

Reikšmingas Lietuvos mastu

Architektas Gintautas Natkevičius džiaugiasi, kad naujam gyvenimui prikeltas „Juozapavičiaus 13“ kvartalas yra labai reikšmingas ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

„Tai įrodymas, kad Lietuvoje įmanoma ne tik atstatyti senovinius kompleksus, bet ir istorinėms vietoms pritaikyti ultramodernius sprendimus“, – tikina apleistam Šančių kvartalui gyvybę suteikęs architektas.

  1. Natkevičius neslepia, kad buvo nepaprastai įdomu, nors ir nelengva kurti projektą nesugriaunant to, kas yra vertinga ir turi istorijos prieskonį.

Pritraukia investuotojus

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Asta Kiaunienė antrina, kad reikėtų ne tik išsaugoti istoriją ir vertybinius dalykus, bet ir sujungti paveldą su šiuolaikine architektūra.

Ji pastebi, kad renesansą išgyvenantys Šančiai tapo itin populiaria vieta netradicines erdves mėgstantiems menininkams ir verslo subjektams.

„Menininkai įsikuria buvusiose apleistose teritorijose, kurios galbūt kitiems atrodo nepatrauklios, tačiau būtent tas išskirtinumas ir tampa vietovės vizitine kortele. O galiausiai ir koziriu.

Nes įdomios, menininkų atrastos vietos pritraukia gyvybę, o su ja ir investuotojus. Tokie rajonai, kuriuos pirmieji atranda menininkai, tampa prestižiniais visame pasaulyje. Meniška akis turbūt tikrai mato daugiau“, – iš griuvėsių prisikėlusių Šančių ateinančiu aukso laiku neabejoja Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė.

Darželis prieš ir po

Didžiosios kareivinės

Juozapavičiaus13 gyvenvietė

Mokykla prieš ir po

Aktualijos

Penktadienį liepos 26d. – Kaune didelis oro užterštumas

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Penktadienį Kaune fiksuojamas didelis užterštumas kietosiomis dalelėmis. Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, dėl šių priežasčių darželius ir mokyklas lankantys vaikai neturėtų būti vedami į lauką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, kietųjų dalelių KD10 koncentracija Petrašiūnų oro kokybės matavimo stotelėje siekia 53,5 mikrogramo kubiniame metre. Didesnė nei 50 mikrogramų kubiniame metre koncentracija laikoma aukšta ir lauke rekomenduojama būti tik visiškai sveikiems žmonėms. Likusioje Lietuvoje fiksuojamas žemas ar labai žemas oro užterštumas.

Skaityti daugiau

Kaune

Kaune iškilo didžiausias futbolo maniežas Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Praėjusį savaitgalį Kauno horizontą papildė neįprastas statinys –  110 metrų ilgio, 80 metrų pločio ir net 25 metrų aukščio kupolas, dengiantis naująjį futbolo maniežą. Milžiniška konstrukcija – vienintelė tokia Lietuvoje. Apleistą Kelininko stadioną pakeitęs statinys pirmuosius sportininkus priims vasaros pabaigoje.

Į  apleistą Kelininko stadioną Jovarų gatvėje keletą pastarųjų dešimtmečių paridinėti kamuolį užklysdavo tik pavieniai futbolo mėgėjai. Šiandien brūzgynais apaugusią pievą pakeitė įspūdingų matmenų baltos spalvos kupolas, moduliniai konteineriai su rūbinėmis, tualetais, dušais ir administracinėmis patalpomis.

„Per kelis paskutinius metus atnaujinome 26 prie mokyklų esančius stadionus, kur vaikai gali žaisti futbolą vasarą. Bet iki šiol Kaune trūko erdvių, kur būtų galima treniruotis šaltuoju metų laiku. Naujasis futbolo maniežas padės spręsti šitą problemą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Kupolas sudarytas iš 9 atskirų dalių, kurios sujungtos varžtų sistemomis. Viena dalis sveria 2-3 tonas. Dabar, kuomet kupolas pripūstas, jam nebaisūs jokie vėjai. Milžiniškai konstrukcijai suteikta 20 metų garantija“, – sakė darbus vykdančios bendrovės „HSC Baltic“ projektų vadovas Jonas Valiulis.

Neįprastą slėginį kupolą sudaro du vinilinio audinio sluoksniai, tarp kurių kompresoriais tiekiamas suspaustas oras palaiko stogo formą.

Baigiamieji maniežo įrengimo darbai kelias artimiausias savaites dar vyks tiek statinio viduje, tiek išorėje. Pasak Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vadovo Vigimanto Abramavičiaus, statybininkai dar turės specialiai paruošti maniežo dirbtinę dangą, įrengti 100 vietų tribūnas, vidaus apšvietimą, pastatyti suoliukus bei futbolo vartus.

„Išorėje liko pabaigti montuoti tvoras, sutvarkyti gerbūvį, dalyje teritorijos dar nepasėta veja. Svarbiausi ir didžiausi darbai padaryti, o likę turi būtų baigti iki šio mėnesio pabaigos“, – patikino V. Abramavičius.

Futbolo maniežas miestui atsiėjo 1,8 mln. eurų. Įgyvendinant projektą įrengtas drenažas, vandentiekis, išasfaltuota ir apšviesta į kompleksą vedanti gatvė, įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelė.

Per kelis pastaruosius metus Kaunas rekonstravo 26 prie mokyklų esančius stadionus. Dar 10 aikštynų laukia savo eilės.

Skaityti daugiau

Reklama

Reklama

Skaitomiausi