Asteroidų įvairovė yra didžiulė – jų būna ir akmeninių, ir metalinių, ir kietų, ir padrikų, ir išsisluoksniavusių, ir vientisų. Ištirti bent po vieną kiekvieno tipo pavyzdį reikėtų šimtų misijų, panašių į „Rosetta“ ar „New Horizons“. Tačiau galima ir kitokia išeitis: neseniai pristatyta idėja sukurti nanopalydovų spiečių, skirtą asteroidų tyrimams.
Maždaug 50 zondų grupė galėtų būti paleisti visi vienu metu, tada išvyniotų ilgus lynus, kuriais gaudytų Saulės vėjo protonus ir taip patirtų stumiančią jėgą, t. y. galėtų manevruoti.
Kiekvienas zondas skrietų savita orbita nuo Žemės pro Marsą iki Asteroidų žiedo, kur galėtų aplankyti ir iš gana arti nufotografuoti vidutiniškai po šešis asteroidus.
Bendra tokios misijos kaina būtų apie 60 milijonų eurų – tai yra vos 200 tūkstančių eurų vienam asteroidui ištirti. Tai yra daugybę kartų pigiau, nei milijardą eurų kainavusi „Rosetta“.
Vienas iš gausesnio asteroidų tyrinėjimo tikslų – jų kasinėjimas. Tam reikia ne tik daugiau skraidančių zondų, bet ir geresnių teleskopų.
Šiuo metu nėra specializuotų teleskopų, skirtų vien asteroidų stebėjimui ir charakterizavimui, o to reikėtų, kad galėtume įvertinti, kurie iš visų naujai randamų artimų Žemei asteroidų yra verti tolesnių tyrimų ir galbūt kasinėjimo.
Tokie teiginiai išsakyti rugsėjo pabaigoje Rygoje vykusiame Europos planetų mokslo kongrese.
Asteroidų supratimą taip pat pagerintų daugiau laboratorinių tyrimų, kuriais būtų nustatytos jų paviršių dengiančio regolito (dulkių) savybės.
