Epilepsijos diena Europoje

Šiandien Europoje minima Epilepsijos diena. Europos Epilepsijos diena minima kasmet antrąjį vasario pirmadienį. 2011 metais vasario 14 d. pirmą kartą minima Europos epilepsijos diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas, ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisija.

Apie šią liaudiškai „nuomariu“ vadinamą ligą buvo žinoma jau antikos laikais. Tuomet ji vadinta paslaptingais vardais: „šventoji“, „dieviškoji“ ar „dangiškoji“ liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais, dėl kurio ligoniai išgyvena dideles fizines ir dvasines kančias, nuolat gyvena baimėje. Tai – viena dažniausių neurologinių ligų. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių ketvirtadalis — vaikai. O pasaulyje – 50 mln. žmonių. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Visuomenėje, o ypač tarp darbdavių, yra susiformavęs atsargus, o kartais ir ne itin palankus požiūris į epilepsija sergančius žmones. Net oficialioji medicina pripažino, kad epilepsija – tai ne psichinis, o neurologinis susirgimas.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija, apie sergančiųjų ir jų šeimų problemas, apie ligą sklandančius mitus, socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant problemų sprendimo būdų, šiuolaikinės pagalbos standartus. Kuo geriau informuota visuomenė, tuo ji atviresnė priimti epilepsija sergančiuosius į savo tarpą. Taip pat labai svarbu teikti informaciją apie šią ligą ir atskiroms specialistų grupėms, pvz., policijos pareigūnams, ugniagesiams, pedagogams, moksleiviams ir kt.

Mitai apie epilepsiją:

  • Epilepsija yra psichikos liga;
  • Epilepsija yra velnio apsėdimas;
  • Epilepsija galima užsikrėsti;
  • Epilepsija serga tik vaikai;
  • Epilepsija pasireiškia tik traukuliais;
  • Epilepsija žaloja intelektą;
  • Epilepsija sergantieji negali dirbti;
  • Epilepsija sergantieji negali sportuoti;
  • Epilepsija sergantieji negali kurti šeimos.

Epilepsija gali sirgti įvairiausio amžiaus žmonės: ir naujagimiai, ir vyresni. Neįmanoma prognozuoti ir šios ligos priepuolių – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio. Daugeliui ligonių pavyksta vaistais suvaldyti šią ligą, bet kai kurie serga atsparia gydymui epilepsija ir su neprognozuojamais priepuoliais tenka gyventi nuolat.

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas.

Kas gali sukelti priepuolį:

  • virusinės infekcijos;
  • karščiavimas;
  • galvos traumos;
  • oro pokyčiai;
  • stresas;
  • nerimas;
  • miego ir poilsio trūkumas;
  • karštis;
  • alkoholis;
  • triukšmas;
  • ryški ir mirganti šviesa.

Priepuolis simptomai:

  • Galūnių trūkčiojimas;
  • Kūno dalių įsitempimas;
  • Kūno dalių trūkčiojimas;
  • Seilėtekis;
  • Orientacijos sutrikimas;
  • Traukuliai veide;
  • Užverstos į viršų akys;
  • Sąmonės netekimas.

Ką daryti ištikus priepuoliui:

  • pats nurimkite – įkvėpkite, iškvėpkite ir tada galėsite padėti sergančiąjam;
  • Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti;
  • padėkite ką nors minkšto po galvą;
  • Nieko negalima kišti į burną (žmogus gali susižaloti, užspringti ar net susilaužyti žandikaulį);
  • pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis;
  • būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, – tai palengvins kvėpavimą;
  • negalima laikyti traukulių metu, stabdyti traukulių, gaivinti;
  • Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Sergantiesiems, būtina vengti gyvybei pavojingų veiksnių:

  • nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems;
  • nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais, elektra, netinkamas ir darbas naktimis.

Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė ar kyla temperatūra. Priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.

Total
0
Dalinasi
Related Posts