Socialiniai tinklai

Verslas

Dundukų projektai, arba kaip 9 valstiečiai 1 bitę pjauna?

Ruslanas Baranauskas

Paskelbta

data

Langsam langsam nach Berlin, tiesiai vokiečiui į klyn, maždaug tokia dainelė skamba mūsų balvoninių aferistų dienotvarkėje, Es milijardai išplauti, gerovė užsitikrinta, kiti likot privatininkų liokajais ir stipkit badu, nes solidarumo jausmo, kovingumo mūsuose nebeliko.
Šiame straipsnyje anotuosiu regioninę Lietuvos politiką ir merdinčius miestus.
Alytus buvo pramonės- šaldytuvų ir šampano miestu, gerų dėdžių dėka šis užkampinis miestas tapo narkomanų ir zekų gūžta su numirusia pramone, sportu, verslumo patrauklumu.
Abejoju, ar vietinė valdžia turi karkasus čia atgaivinti ekonomiką, tačiau būtent gamybos plėtra būtų tikslingiausia alternatyva.
Anykščiai bent jau turi geras sporto, turizmo, apgyvendinimo sąlygas, sakykim pritraukus užsienio strategijas, kinematografininkus- čia gali būti kino, teatro miestas.
Akmenė nutilusi visomis prasmėmis, nes ir susisiekimas klaikus ir cemento gamybos neliko, čia netoli broliukai latviai, kiek jie pajėgūs atgaivinti šitą merdintį miestą?
Birštonas laikosi ir labai neprastai, nes prioritetu sanatorijos, viešbučiai, čia yra puikus investavimo, ūkiškumo pavyzdys.
Biržai kol turės chamą merą patrauklumo nesulauks.Galima išsilaikyti iš turizmo, pilių lankymo, tačiau nematau vietinių klerkų pastangų, kvietimo kasinėti, dalyvauti projektuose.
Druskinininkai pinigo pasidaro iš projektų, kiek čia gera žmonėms- tegul atsako patys.
Elektrėnuose viena mažiausių bedarbysčių, gyvena iš statybų sektoriaus, ledo ritulio plėtros, valdžia suka galvas.
Ignalina uždarius elektrinę numirė, ištuštėjo, tai gal nesibaidant baltarusių įmanoma šviesa tunelio gale?
Joniškis daugiau žvelgia kas vyksta į Šiaulius, pats miestas savo reprezentavimo neatlieka.
Jonava pulsuoja pramone, sportu, šiai dienai yra tam tikra paklausa ir pasiūla.
Jurbarkas mirė žmonių pasyvumo dėka, valdžios impotencijos labui, nes nebėra gamybos, investavimo, apsijuokta su keltu, lynu į Gelgaudiškį, stotis klaiki, mažųjų laivelių prieplauka nesutvarkyta, intelektualinio darbo vietos piktybiškai nekuriamos, meras snaudžia ir dalina diplomus, čia gyvenimas yra kaip ROBINZONO KRUZO SALOJE.
Kaunas geranoriškai sutinka norinčius dirbti, padėti, Kelmė atvira kooperacijai, Kėdainiai sukasi per daržininkystę,Kupiškyje stiprūs ūkininkai, Kretingoje- laivyba.
Lazdijuose gera švietimo sistema, galima mokytojus paversti akademiniais kūrėjais, investuoti į jų intelektą,Molėtai- turizmo trauka, Mažeikiai- nafta, statybos, komunikavimas su latviais.
Palanga- vasaros pramogų miestas, Prienai kolkas silpnokai laikosi visuose sektoriuose kaip ir Marijampolė, Pakruojis, Pasvalys irgi kažko nepasiūlo.
Raseiniai išgyvena per ūkininkus, derlingos žemės,Rokiškis- sūriai,Skuodas visiškai sustingęs miestas, tik saugumas užtikrintas, nusikalstamumas mažas.
Šalčininkai ištuštėję, Širvintos taip pat merdi, Trakai- turizmas,Ukmergė, Utena priklausomos nuo Vilniaus, Varėna be grybų neišgyvena, skurdas pjauna Vilkaviškį, Šakius, Kaišiadorys- paukštynai, Tauragė- mėsa, Plungė- linai, Klaipėda- uostas, Šilutė tegul atsisako mandrumo ir prisitrauks veiklius žmones, Šilalėje dar stiprios bendrovės.
Šiauliuose visada buvo pigūs butai, būstai, palankios investavimo galimybės, Panevėžys irgi verslus miestas.

  1. Didesnės galios merams, seniūnams skirstyti pinigus, investicijas, viską tikrinant auditoriams.
  2. Mokestinės gerovės.
  3. Intelektualinių darbo vietų kūrimas.

Verslas

JAV įsiskolinimas vizualizuotas 100 JAV dolerių kupiūrose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šimtas dolerių

Dešimt tūkstančių dolerių

Vienas milijonas dolerių

Šimtas milijonų dolerių

100 milijonų dolerių = 1 metai darbo 3500 vidutinių amerikiečių

Vienas milijardas dolerių

Vienas trilijonas dolerių

JAV skola 2017 metais – 20 trilijonų dolerių

Skaityti daugiau

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Reklama

Reklama

Skaitomiausi