Socialiniai tinklai

Neramumai

Donbase susprogdintas separatistų vadeiva Michailas Tolstychas-Givis

Avatar

Paskelbta

data

Rytų Ukrainoje per ataką mirė vienas iš vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) vadeivų Michailas Tolstychas, pravarde Givis. Informaciją apie jo mirtį patvirtino DLR Gynybos ministerija, rašo naujienų agentūra „Tass“.

Rbc.ru rašo, kad Givis mirė sprogimo metu, kai buvo detonuoti sprogmenys.

Daugiau detalių apie incidento aplinkybes nepranešama. Kiti šaltiniai skelbia, kad bomba buvo susprogdinta Givio kabinete.

Gazeta.ru rašo, kad į Givio kabinetą, dalinio štabe, pataikė iš reaktyvinio ugniasvaidžio paleistas sprogmuo. Po galingo sprogimo kilo gaisras. Gaisrą numalšinus griuvėsiuose buvo aptikti separatisto palaikai.

Dievino Rusiją, Nekentė Ukrainos 

Givis vadovavo „Somalio“ batalionui, kurio smogikai pasižymėjo per mūšius dėl Donecko oro uosto. Praėjusių metų spalio mėnesį Donecke nužudytas ir kitas prorusiškų separatistų vadeiva, kovojas Donecko oro uoste, – Arsenijus Pavlovas, geriau žinomas Motorolos pravarde.

Nors dėl daugelio nužudymų kaltinami ukrainiečiai, keliamos ir versijos, kad Maskva vieną po kito eliminuoja esą pernelyg nepriklausomais tapusius savo agentus.

Tiesa, trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas kaltinimus griežtai atmetė, kad Rusija yra susijusi su Givio nužudymu.

„Absoliučiai, vienareikšmiškai neigiame kaltinimus, kad Rusijos Federacija galbūt susijusi su šiuo išpuoliu. Apie tai negali būti nė kalbos“, – pareiškė D.Peskovas.

Tuo tarpu Ukrainos saugumo tarnybos Jurijus Tanditas sakė, manantis, kad M.Tolstych galėjo likviduoti „okupantų“ specialiosios tarnybos.

„Akivaizdu, kad suklastota „Novorosija“ (Rusijos palaikoma separatistų autonomija) neturėjo tęsinio, ir tikėtina, kad su tuo susiję žmonės yra šalinami tarnybų. Tačiau tai tik prielaida“, – sakė jis.

M.Tolstychas-Givis, kuris yra gimęs Donecko regione, kovėsi ir Ilovaisko katilu vadintame mūšyje, kur separatistai kartu su pastiprinimu iš Rusijos išžudė daug apsuptų Ukrainos karių. Separatistų vadeiva nuskambėjo visame pasaulyje, kai prieš porą metų pasirodė vaizdo įrašas, kuriame jis žemino Ukrainos karo belaisvius – talžydamas juos ir peiliu nupjaudamas jų ukrainietiškus antpečius. Givis yra sakęs, kad iki karo jis dirbęs gamykloje – vairavo dyzelinį krautuvą. 1988–2000 m. tarnavo Ukrainos armijoje. Ten mokomojoje divizijoje gavo tanko vairuotojo kvalifikaciją.

Buvęs boksininkas ir futbolininkas, Prie separatistų prisijungė 2014 m. gegužę ir labai tuo didžiavosi, nes aiškino, kad „kovoja už gimtą žemę“, Rusijos Federaciją laikė idealia valstybe.

Apie  Givio žiaurų elgesį galite pamatyti žemiau esančiam vaizdo įraše. Įspėjimas žiūrėti tik šaltų nervų žmonėms

 

 

 

1 Comment

1 Comment

  1. Avatar

    Tas Pats

    2017 vasario 9 at 7:56

    Iš ugniasvaidžio galima paleisti tik liepsną. Jei išlekia sprogmuo,tai jau bus nebe ugniasvaidis, o vadinsis priklausomai nuo sprogmens tipo: granatsvaitis, minosvaidis ir t.t.

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Neramumai

Rusai giriasi parsivežę vieną amerikiečių raketą iš Sirijos – ką iš jos įmanoma sužinoti?

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Nors amerikiečiai tvirtina, kad tai nėra tiesa, Rusija teigia, kad iš Sirijos parsivežė geros būklės „Tomahawk“ sparnuotąją raketą, naudotą prieš cheminių ginklų saugyklas. Rusijos karininkai netgi teigia, kad ši raketa jiems padės pagerinti savo šalies raketas. Bet ką iš tikrųjų galima sužinoti iš nesprogusios sparnuotosios raketos?

Visų pirma, įdomu tai, kad rusų karininkai pripažįsta „Tomahawk“ raketos pranašumus ir ketina jos technologinius sprendimus panaudoti savo sparnuotosioms raketoms tobulinti. Žinoma, ginkluotės ekspertai sutinka, kad amerikiečių technologijos yra pranašesnės, tačiau patys rusai tai pripažįsta itin retai. Kita vertus, ar jie tikrai galės pagerinti savo ginkluotę tos galimai surastos „Tomahawk“ raketos pavyzdžiu?

Galimybė, kad raketa nesprogusi nusileis priešo teritorijoje, yra numatyta. Todėl kuriant šiuos ginklus stengiamasi priešui netyčia nepateikti per daug informacijos ir technologinių paslapčių. Tačiau raketa vis tiek turi veikti, todėl ji yra prikimšta įvairios elektronikos, valdymo komponentų ir kitų dalių. Idealiu atveju, raketa sprogsta ir suduoda smūgį taikiniui kartu susinaikindama ir pati. Tačiau jei ji išlieka, priešas gali ištirti jos valdymo mechanizmus, variklį, korpuso konstrukciją ir kitas technologijas.

1998 metais net 6 „Tomahawk“ raketos nukrito Pakistane. Kinų žiniasklaida skelbė, kad jos buvo panaudotos Pakistano ir Kinijos karinėms technologijoms tobulinti. Tačiau dažniausiai šis tobulinimas yra susijęs ne su savų raketų gerinimų, bet su priešraketine gynyba – raketose ieškoma silpnųjų vietų, kurias galima išnaudoti nuo jų ginantis. Tai – labai sunkus darbas. Norint ištirti sudėtingas karines technologijas, reikia patiems turėti sudėtingą įrangą bei šią sritį išmanančius specialistus.

Štai britų „BAE Systems“ anksčiau yra net įsileidusi žurnalistus į vietą, kurioje tiria surastas kitų valstybių raketas. Visų pirma toks ginklas patenka į sterilų kambarį, kuriame tiriami raketos valdymo elementai. Stengiamasi išsiaiškinti, kaip raketa seka savo taikinį ir koreguoja kursą. Išsiaiškinę pagrindinius parametrus, specialistai įsilaužia į raketos kompiuterį, kad galėtų jį valdyti. Tuomet prasideda simuliacijos – raketa gali daugybę metų persekioti įsivaizduojamus taikinius, nors jos variklis seniai nebeveiktų. Kartais šie bandymai, kuomet raketos kompiuteris simuliacijoje stengiasi nukreipti ginklą į numatytą taikinį, trunka net kelerius metus. Galiausiai, pradedamos bandyti įvairios priemonės tokioms raketoms atremti.

Rusija turi panašią laboratoriją. Neaišku, kokia įranga joje yra ir kokia rusų specialistų kompetencija, tačiau nuvertinti jų nereikėtų. Manoma, kad didžiausią dėmesį Rusija skirtų „Tomahawk“ antenoms ir navigacijos įrangai. Rusijos vykdoma elektroninė karyba yra išties stipri, todėl nesuveikusi „Tomahawk“ raketa galėtų išplėsti radijo bangų trikdymo aparatų galimybes. Galiausiai, Rusija tikrai gali ištirti variklius, kad ateityje raketas būtų galima lengviau aptikti pasinaudojant jų IR spindulių pėdsaku.

Rusija jau patvirtino, kad į Siriją artimiausiu metu siųs pažangias oro erdvės gynybos sistemas. Tačiau praeis dar ne vieneri metai, kol „Tomahawk“ suteiktos pamokos jiems duos kokios nors naudos. Žinoma, jei Sirijoje surasta „Tomahawk“ raketa nėra tik mitas.

Skaityti daugiau

Neramumai

Svarstoma netikėta idėja: kaip penktosios kartos naujieji F35 naikintuvai galėtų numušinėti Šiaurės Korėjos tarpžemynines raketas.

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Šiaurės Korėja, regis, nuolatos arba vykdo tarpžemyninių balistinių raketų bandymus, arba juos planuoja. Kol kas naujienų šia tema nėra, tačiau JAV jau rimtai vertina grėsmę, iš kurios prieš kelerius metus tik juokėsi. JAV turi sistemas, ginančias nuo tokių raketų, tačiau visada svarstomi visi įmanomi gynybos būdai. Pavyzdžiui, ar naikintuvas gali numušti balistinę raketą?

JAV sukurtos antžeminės priešraketinės sistemos yra vertinamos įvairiai. Viena vertus, bandymai parodė, kad jos gali veikti tiksliai, tačiau ekspertai pastebi, kad Šiaurės Korėjos smūgis būtų netikėtas ir neprognozuojamas. Neaišku ir kiek tiksliai JAV karo ekspertai išmano Šiaurės Korėjos kovinių galvučių galimybes. Taigi, svarstoma nuo raketų gintis ir iš oro – JAV naikintuvai greitai turės patobulintas oras-oras tipo raketas, kurios, galimai, padės gintis nuo tarpžemyninių raketų?

Justinas Bronkas, JAV karinės aviacijos ir oro mūšių ekspertas, teigia, kad iš tiesų technologiškai tai nėra taip jau sudėtinga. Bronko teigimu, pakaktų šiek tiek pakeisti turimų oras-oras raketų programinę įrangą, kad jos įgytų teorinę galimybę kovoti prieš balistines raketas. Greičiausiai tokias galimybes galėtų įgyti F35 naikintuvas, tačiau šis ginklas neišvengiamai turėtų didelių trūkumų.

Visų pirma, F35 turėtų atsidurti netoli balistinės raketos dar jos paleidimo stadijoje. Taigi, šiuo atveju naikintuvai turėtų veikti ne virš JAV, o netoli Šiaurės Korėjos. Taigi, misija savaime būtų pavojinga, o sėkmės tikimybė, pavadinkime, teorinė. F35 naikintuvai jau yra dislokuoti Japonijoje dėl paaštrėjusios situacijos Korėjos pusiasalyje. Skaičiuojama, kad jie suspėtų nuskrieti į tinkamą tašką paleisti ginklus į balistinę raketą, tačiau laiko tarpas sėkmei būtų labai mažas. Kur kas tikslingiau būtų Šiaurės Korėjos raketą numušti iš laivo paleista raketa. F35 tokioje misijoje padėtų koreguodamas raketos trajektoriją, padidindamas sėkmės tikimybę.

JAV THAAD sistema bandymuose pasirodo tiesiog puikiai, tačiau yra tinkama tik trumpo ir vidutinio nuotolio balistinėms raketoms naikinti. Kitaip tariant, THAAD negali apginti JAV teritorijos nuo Šiaurės Korėjos raketų. Kita vertus, JAV sąjungininkai regione džiaugiasi THAAD dislokavimu. JAV nuo ilgo nuotolio raketų saugosi kita sistema, žinoma GMD („Ground-based Midcourse Defense“). Pastaroji dar gegužę pratybose sėkmingai atrėmė raketą, paleistą iš 4200 mylių atstumo. Problema ta, kad GMD sėkmės statistika nedžiugina – ji pasiekia savo tikslą tik 55 % atvejų.

JAV taip pat planuoja panaudoti lazeriais apginkluotus dronus, kurie užkirstų kelią net pradėti ataką. Visgi, neatmetama ir tiesioginio prevencinio smūgio tikimybė. Tai regioną ir neramina labiausiai. Kiek kartų Šiaurės Korėja dar bandys tarpžemynines raketas, kol JAV nuspręs, kad pakaks?

Skaityti daugiau

TavoWEB reklama

Jūsų reklama čia

Skaitomiausi