Socialiniai tinklai

Technologijos

Ateityje daugelį žmonių valdys algoritmai

LRT

Paskelbta

data

Aplink mus yra labai daug pseudoinformacijos, informacinio šlamšto, tad norint gauti tikros informacijos, reikia paplušėti, mokėti už ją. Taip LRT.lt sako mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizatorius Rolandas Maskoliūnas. „Tik skaitant patikrintas, teisingas žinias, išsiugdomas kritinis mąstymas. Antraip asmuo rizikuoja tapti algoritmų taikiniu, žaislu verslo ar politikos įtakos grupių rankose“, – kalba pašnekovas. Anot jo, ateityje algoritmai užims dar svarbesnę vietą mūsų gyvenime ir valdys daugelį žmonių.

– Festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ vyksta jau 15 kartą. Kaip jis išaugo nuo pirmojo?

– Galima sakyti, kad festivalis gimė netyčia. 2004-aisiais Lietuvoje viešėjęs Europos mokslo renginių asociacijos generalinis sekretorius pasiteiravo, kodėl Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse nevyksta Europoje ir pasaulyje populiarūs mokslo renginiai kaip Mokslo festivaliai ar savaitės. Tuomet ir susitariau su Švietimo ir mokslo ministerija, su Lietuvos mokslų akademija surengti tokį renginį. Be to, tuo metu Britų taryba kaip tik atvežė į Vilnių Didžiosios Britanijos kosminės programos parodą. Operatyviai sujungėme pajėgas. Festivalis vyko Vilniuje ir Kaune, jame buvo tik keliolika renginių.

Dabar festivalis vyksta 16 miestų, nors, žinoma, daugiausia renginių vyksta didžiuosiuose miestuose. Daugiau nei į 360 nemokamų renginių kviečiantis festivalis trunka dešimt dienų.

– Kokia, jūsų manymu, yra festivalio ilgaamžiškumo paslaptis?

– Priežastys, kodėl festivalis gyvuoja taip ilgai, yra kelios. Visų pirma tai, kad renginio naudą pajuto ir moksleiviai, ir mokytojai, ir mokslininkai.

Be to, stengiamės labai glaudžiai bendrauti ir su mokyklomis, ir su mokslininkais, kad suprastume, ko kam reikia. Taip pat stengiamės kontroliuoti renginių kokybę, nes nuo to priklauso festivalio populiarumas ir jo perspektyvos.

– Festivaliu siekiate populiarinti mokslą ir pirmiausia juo sudominti jaunimą. Ar lengva tai padaryti?

– Viskam reikia laiko, tačiau, atrodo, pavyksta, nes į renginius ateina nemažai moksleivių, žinančių, ko nori. Manau, kad kartais turbūt neįvertiname jaunimo smalsumo ir to, kad jie galvoja apie savo ateitį, aktyviai renkasi būsimą profesiją. Festivalio renginiai padeda lankytojams, ypač atvykusiems iš mažesnių miestų ar rajonų praplėsti savo akiratį, sužinoti kokios gali būti profesijos, jų perspektyvos.

– Tačiau nemažai kalbama apie tai, kaip jaunimas nėra linkęs rinktis tiksliųjų mokslų. Kaip manote, kas nuo mokslo labiausiai atbaido?

– Tiksliųjų mokslų veikiausiai nesirenka tie moksleiviai, kuriems mokykloje jie sekėsi prasčiau. Tačiau, jei neklystu, šiemet vien Vilniaus universitete į biochemijos studijas buvo priimta beveik 50 studentų. Pamenu, kai mes stojome, grupėje mūsų buvo tik 12. Taigi, studentų susidomėjimas tiksliaisiais ir ypač gamtos mokslais yra padidėjęs. Įtakos tam, manau, turi ir įvairios sėkmės istorijos, susijusios su pasiekimais moksle, kurias jaunuoliai perskaito internetinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, iš biotechnologijų, gyvybės mokslų sričių.

– Geresnės mokslo žinios, domėjimasis mokslu turbūt ne pro šalį būtų ne tik jaunimui, idant jis mokslą matytų kaip potencialią savo profesiją, o ir kiekvienam piliečiui. Nes įvairios sąmokslo teorijos, kuriomis, panašu, tiki nemažai žmonių, yra gajos visuomenėje.

– Aplink mus yra labai daug pseudoinformacijos, informacinio šlamšto, tad norint gauti tikrą informaciją, reikia paplušėti, mokėti už ją. Ypač svarbu skaityti knygas, nes tai lavina mąstymą ir plečia akiratį. Nemokamai galima gauti daug ką, tačiau tuo pačiu – ir netikras naujienas. Tik skaitant patikrintas, teisingas žinias, išsiugdomas kritinis mąstymas. Antraip asmuo rizikuoja tapti algoritmų taikiniu, žaislu verslo ar politikos įtakos grupių rankose.

– Toli gražu ne kiekvienas žmogus sąmoningai siekia to, domisi, gilinasi į tam tikras temas, kritiškai vertina šaltinius.

– Dauguma turbūt niekada ir nesidomės. Pasaulio istorija tai patvirtina. Kiekvienoje visuomenėje tėra keli, gal keliolika procentų socialiai aktyvių žmonių, formuojančių valstybių ideologiją, istoriją. Juo labiau, kad dabar tiems, kurie nėra labai aktyvūs, nekritiškai priimti kas siūloma (ir dar nemokamai), vis paprasčiau. Tam ir yra skirti globaliųjų verslo korporacijų kuriami algoritmai, kurie apie mus kartais žino daugiau, nei mes patys. Mes tampame produktais, kurios vienos kompanijos parduoda kitoms. Ateityje tai bus dar labiau išreikšta ir daugelį žmonių iš tiesų valdys algoritmai. Apie tai perspėja ir Y. N. Harari savo jauniausioje knygoje „21 pamoka XXI amžiui“.

– Ar tai reiškia, kad kol mokslas, technologijos tobulėja, visuomenė stovi vietoje arba netgi regresuoja?

– Nesakyčiau taip. Be abejo, mokslas tobulėja, technologijos atsiranda vis labiau neįtikėtinos, ypač turint mintyje dirbtinį intelektą, gilųjį mokymąsi, išmanius algoritmus. Tačiau akivaizdu, kad mūsų archajiškos struktūros smegenys, turinčios daug silpnybių, nespėja paskui technologijų progresą. Dėl to visuomenėje daugėja nerimo apraiškų, depresijos būsenų, vartojama vis daugiau antidepresantų. Nėra lengva susivokti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, todėl dauguma žmonių renkasi plaukti pasroviui, panyra į virtualią tikrovę.

– Projektas „Erdvėlaivis Žemė“ iš laboratorijų į šviesą traukia mokslininkus. Iš filmų, knygų stereotipiškai daug kas susidaro nuomonę apie mokslininkus, esą jie labai uždari. O kaip yra iš tiesų, jie noriai jungiasi prie mokslo festivalio?

– Toli gražu ne visus lengvai pavyksta įkalbėti prisijungti prie projekto, ne visiems lengva komunikuoti, tačiau džiugu, kad jie mėgina, mokosi vieni iš kitų ir tobulėja. Yra ir tokių mokslininkų, kurie skaito paskaitas, organizuoja laboratorinius darbus nuo pat pirmojo festivalio. Tai – mūsų „aukso fondas“, supratę ir kitus savo pavyzdžiu skatinantys populiarinti mokslą. Kuo bus daugiau mokslo populiarintojų, tuo geriau. Kada nors gal net nukonkuruosime horoskopus.

– Gal pavyktų įvardyti keletą išskirtinių šiųmečio festivalio renginių, kurie jau sulaukė daugiausia susidomėjimo arba į kuriuos eitumėte pats, jei, sakykime, dar būtumėte moksleivis?

– Didžiulio susidomėjimo, sprendžiant pagal registraciją, sulaukė akad. Leono Valkūno paskaita apie dirbtinę fotosintezę. Lietuvos mokslininkai yra vieni tų, kurie kuria metodus, bando suprasti ir patobulinti fotosintezę, kad kada nors turėtume daug pigios energijos. Kita tema, kurią aš rekomenduočiau – dirbtinis intelektas ir robotika, nes tai yra labai sparčiai besivystančios technologijos, kurios, manau, daug ką pakeis. Ne veltui visos didžiausios kompanijos, kaip antai „Facebook“, „Google“, „Apple“ investuoja į tai, samdo geriausius specialistus. Apie tai festivalyje kalbės ir filosofai, ir mokslininkai, ir pedagogai. Robotikai skirti renginiai vyks Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir net Merkinėje.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Technologijos

Pirmą kartą per 30 metų išplatintas vaizdo įrašas iš „Northrop Grumman B-2 Spirit“ vidaus – pažvelkite į slapčiausio bombonešio kabiną

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

„Northrop Grumman B-2 Spirit“ – vienas paslaptingiausių JAV bombonešių. Apie šį orlaivį žinome išties nedaug, nors parašytas ne vienas straipsnis, nufilmuotas ne vienas dokumentinis filmas, o ir nuotraukų internete yra labai daug. Tačiau dabar bent jau turime pirmąjį civilio darytą vaizdo įrašą iš skrendančio B-2 kabinos.

„Northrop Grumman B-2 Spirit“ pirmam skrydžiui pakilo dar 1989 metais. Skraidančio sparno lėktuvas buvo sukurtas taip, kad butų kiek įmanoma sunkiau pastebimas. Šis orlaivis yra beveik nematomas radarų, gali pasiekti 1010 km/val. greitį ir vienos kelionės metu įveikti daugiau nei 11 tūkstančių kilometrų. B-2 turi keturis variklius, kurie yra paslėpti giliai fiuzeliaže.

B-2 kabinoje dirba du pilotai. Visgi, šis lėktuvas yra stipriai automatizuotas ir praktiškai gali skristi pats. Vienas pilotas ilgos kelionės metu gali pailsėti sulankstomoje lovoje. Iš tiesų, prie daugelio B-2 technologijų reikia rašyti „manoma“. Pavyzdžiui, manoma, kad šis bombonešis turi šviesos jutiklius, kurie perspėja pilotą apie dangaus spalvą – pagal tai pasirenkamas skrydžio aukštis.

Žinoma, pasibaigęs Šaltasis karas ir atėjęs informacinių technologijų amžius šiek tiek praskleidė B-2 paslapčių skydą. Tačiau iki šiol niekas nėra filmavęs skrendančio B-2 kabinos. Bent jau iki šiol. Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos ne tik įsileido civilį žurnalistą Jeffą Boltoną, bet dar jam ir leido pafilmuoti.

Pats Boltonas negalėjo patikėti tokia galimybe. B-2 iš esmės yra vienintelis STEALTH technologijomis apsaugotas bombonešis. Neskaitant to, kas kuriama už uždarų durų (įskaitant ir B-2 pamainą), „Northrop Grumman B-2 Spirit“ yra slapčiausias JAV pajėgų bombonešis. Teigiama, kad šis lėktuvas yra kertinis JAV branduolinių pajėgumų akmuo. Tai kodėl dabar buvo atverta jo kabina?

Iš tikrųjų, viskas labai paprasta. B-2 kabinoje nėra nieko tokio labai slapto – jos nuotraukos jau buvo publikuotos ne kartą. Apskritai, daugelis lėktuvų naudoja daugiau-mažiau panašius prietaisus. Kita vertus, galbūt šis momentas simbolizuoja didesnį atvirumą ir panašios medžiagos ateityje sulauksime daugiau.

Skaityti daugiau

Technologijos

IT specialistai: ką svarbu gebėti šios profesijos atstovams?

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Gebėjimas perprasti naujausias technologijas yra būtinas kone kiekvienai profesijai, tačiau kalbant apie informacinių technologijų specialistus, jų privalomų įgūdžių sąrašas yra kur kas platesnis, nei vien naujų programų pažinimas ir įvaldymas. Kokias kompetencijas privalo turėti šiuolaikinis IT specialistas?

Savo įžvalgomis dalinasi pirmajame Lietuvoje kibernetinio saugumo hakatone „ESET ON“ dalyvausiantys IT inžinieriai. Jų teigimu, esminė IT specialisto atsakomybė – užtikrinti įmonės naudojamų sistemų patikimumą ir saugumą. Būtent pastaroji atsakomybė itin svarbi dėl augančio poreikio apsaugoti svarbią įmonės informaciją nuo sudėtingų kibernetinių atakų, saugumo pažeidimų ar duomenų nutekinimo.

Lenktynėse su programišiais

Pasak „Atea“ informacijos saugos valdymo grupės vadovo Tomo Stamulio, IT specialistas turi užtikrinti, kad įmonėje būtų įgyvendinamos informacijos saugumo gerosios praktikos. „Pirmiausia, IT specialistas turi žinoti informacijos saugumo principus, suprasti, kaip yra svarbu užtikrinti IT bei informacijos saugumą. Kiekvienas IT specialistas turi žinoti, kaip vykdomos kibernetinės atakos jo prižiūrimoje aplinkoje, kokios grėsmės ir rizikos egzistuoja ir kokios priemonės padeda nuo jų apsisaugoti“, – komentuoja T. Stamulis.

Informacijos apsauga įgauna vis didesnę reikšmę ir dėl to, kad kuriamos vis naujos priemonės ir metodai duomenims apsaugoti, tačiau kartu didėja ir galimybės juos prarasti. Tokiomis nuolatinės konkurencijos tarp įsilaužėlių ir IT specialistų sąlygomis kiekvienas tinklas ar infrastruktūra tampa pažeidžiami.

„IT specialistai turi nuolatos gilintis, suprasti sistemų veikimo mechanizmus, įdėmiai sekti informaciją apie naujausių virusų, įsilaužimo priemonių atsiradimą, mokėti atlikti infrastruktūros testavimus. Kartu jie turi mokėti į sistemas pažvelgti įsilaužėlių akimis, kruopščiai dirbti ir nagrinėti jas kaip visiškai nepažįstamą jiems erdvę, savo žinias ir gebėjimus pritaikant informacijos apsaugojimui. Itin svarbu gebėti aptikti pažeidžiamas sritis, jas apsaugoti ir mokėti atkurti infrastruktūrą po atakos“, – teigia „Greiti LT“ IT specialistas Albertas Kazlauskas.

Pasak „BTT Group“ debesų kompiuterijos skyriaus vadovo Vytenio Sakalo, be įprastų IT saugos priemonių išmanymo, valdymo, pažeidžiamumų stebėsenos ir panašių kompetencijų, šiuolaikinis IT specialistas turi turėti minkštuosius ir žmogiškuosius sugebėjimus (angl. Soft Skills), leidžiančius kritiškai mąstyti ir net išmanyti žmonių psichologiją, kad galėtų numatyti galimas socialinės inžinerijos priemones, kokiu būdu programišiai gali bandyti apgauti darbuotojus ar klientus.
„Svarbi ir debesijos paslaugų saugos valdymo kompetencija, nes reta moderni organizacija šiuo metu nenaudoja kokių nors debesijos paslaugų. Deja, su jų naudojimu susijusios saugos valdymas, priemonių išmanymas dar yra dažnas iššūkis IT saugos specialistams, ypač turintiems ilgą patirtį dirbant su fiziniais IT saugos įrenginiais ir praleidusiems progą domėtis debesijos paslaugų evoliucija“, – komentuoja V. Sakalas.

Nuolatinis tobulėjimas – būtinas

Programišiams nuolat tobulinant įsilaužimo būdus, kartu tobulėti privalo ir IT specialistai. Pasak saugumo ekspertų, jei įmonės stokoja IT saugumo žinių, jos turėtų pasitelkti patikimus IT priežiūros paslaugas teikiančius specialistus, taip pat rinktis tinkamus IT ūkio apsaugos sprendimus.

„Sistemos nuolat keičiasi, todėl IT specialistai turi nuolat atnaujinti ir gilinti IT saugumo žinias. Be nuolatinio domėjimosi sunku įžvelgti galimas grėsmes, kurios gali slypėti kiekviename įrenginyje, programoje ar interneto tinklo mazge, pavyzdžiui, dėl neatnaujintos programinės dalies ar technikos architektūrinių klaidų“, – komentuoja įmonės „Lantika“ vadovas Edgaras Donskovas.

Itin svarbu IT specialistams kelti savo kvalifikaciją elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo užtikrinimo, incidentų valdymo ir kitose srityse. Pasak „Heximus“ pardavimų direktoriaus Egidijaus Stasiukėno, dauguma IT specialistų kompetencijų remiasi tarptautinių informacijos saugumo srityje veikiančių sertifikavimo organizacijų teikiama sertifikacija ir praktine IT saugos veikla.

„IT srityje svarbiausi tampa kompetentingi specialistai, turintys tokius sertifikatus: sertifikuoti informacijos valdymo vadovai (angl. CISM), CompTIA saugumo profesionalūs analitikai (CSAP), ar informacijos saugumo sistemų pažeidžiamumo specialistai bei testuotojai (CEH) bei daugelis kitų“, – vardina E. Stasiukėnas.

Pasak „ESET Lietuva“ IT inžinieriaus Ramūno Liuberto, net ir kalbant apie elementarios IT higienos vykdymą įmonėje, IT specialisto žinios turi būti nuolat atnaujinamos ir plečiamos ir dėl to, kad jis galėtų edukuoti darbuotojus apie saugų darbą su kompiuteriais ir išmaniaisiais įrenginiais.

„IT specialistai, edukuojantys darbuotojus atpažinti kibernetines grėsmes, padeda įmonei mažinti riziką patirti kibernetines atakas ar duomenų nutekinimą. Tai yra viena efektyviausių prevencinių priemonių, naudojamų kartu su pažangiais saugumo sprendimais“, – tvirtina saugumo ekspertas R. Liubertas.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi