Socialiniai tinklai

Energetika

Astravo atominę statančio „Rosatom“ vadovas apie incidentą: kaltieji jau nubausti

Avatar

Paskelbta

data

Astravo atominę elektrinę statančio Rusijos koncerno „Rosatom“ vienas vadovų Aleksandras Lokšinas prisipažino, kad naktį į liepos 10-ąją statybų aikštelėje įvyko incidentas. Kaltieji esą jau nubausti ir niekada nebus prileisti prie tokių darbų, o reaktoriui galima naudoti kitą korpusą. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas „Rosatom“ pasiaiškinimus vadina vaikiškais.

„Rosatom“ interneto svetainėje pirmadienį pasirodė interviu su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ vadovo pirmuoju pavaduotoju Aleksandru Lokšinu, kuriame jis teigia, jog po pastarojo incidento statybos Astrave gali vėluoti. Pateikiame jo vertimą.

– Kas vis dėlto atsitiko statybų aikštelėje?

– Naktį iš liepos 9 į 10 aloksinas-579f2671b695dviena subrangovinė bendrovė atominės elektrinės statybų aikštelėje vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimo darbus. Žinoma, tai vyko be reaktoriaus – tai buvo tik pasirengimas korpuso perkėlimui į energobloką. Reaktoriaus korpusą planuota kelti 10 metrų aukštyje nekeičiant horizontalios padėties. Tačiau subrangovas nukrypo nuo instrukcijų, dėl ko pasikeitė apkrova keliant korpusą.

astravo-atomine-elektrine-5717083c96870

Maždaug 4 metrų aukštyje sugedo kranas, dėl ko korpusas buvo pakibęs daugiau nei pusvalandį. Visą šį laiką pakrypimo kampas tik didėjo, dėl ko reaktoriaus korpusas praslydo ir palietęs žemę pakibo įstrižai. Visas šis procesas buvo filmuojamas ir tikrintos krano galimybės.

astravo-ae-reaktoriaus-korpusas-579f2735991f5

Netgi tuo momentu, kai korpusas palietė žemę – daugiau nei du trečdalius jo laikė kranas. Todėl naudoti tokius žodžius kaip „smūgis į žemę“ ar „kritimas“ yra neteisinga. Juk korpuso judėjimo greitis nebuvo didesnis nei pėsčiojo žingsniavimas.

– Kodėl apie tai tapo žinoma tik dabar?

astravo-atomine-elektrine-matoma-is-oro-baliono-57756f070e10b

– Atominės elektrinės statybų projekte yra tikslūs reglamentai ir taisyklės, nurodančios, kas yra įvykis, apie kurį reikia informuoti visuomenę. Jie nusako žalos dydį arba poveikį personalui arba technikai. Tačiau šiuo atveju nebuvo jokio įvykio, kuris galėjo padaryti kokią nors žalą. Daugiausia apie ką galime kalbėti – dažų nusitrynimą nuo korpuso.

– Norite pasakyti, kad nebuvo padaryta jokių nusižengimų?

– Aš iškart pasakiau, kad per kėlimo darbus buvo pažeistos instrukcijos. Subrangovinė organizacija buvo patraukta atsakomybėn, o jos darbuotojai, kalti dėl šio nusižengimo, nušalinti nuo pareigų ir jie daugiau niekada nebus prileisti prie darbų mūsų statomose atominėse elektrinėse. Tačiau, pabrėžiu, ne dėl to, kad kažkas nutiko korpusui. Jų klaida lėmė darbų sustabdymą. Be to, informaciniame lauke iškilo abejonių dėl to, ar šis korpusas dar bus naudojamas atominėje elektrinėje, o tai jau reputaciniai dalykai. Štai kur yra didžiausia šių darbuotojų kaltė. O dėl paties korpuso, tai jokio poveikio jam nepadaryta.

avarija-astravo-atomineje-elektrineje-572a0c6b4f796

Tačiau norėdami išsklaidyti užsakovo abejones mes nusprendėme atlikti papildomus tyrimus. Reaktoriaus konstruktoriai ir korpuso gamintojai atliko kontrolinius bandymus. Rezultatai parodė, kad jokių pokyčių ar pažeidimų nėra.

– Kokie tolimesni veiksmai?

– Visi rezultatai perduoti užsakovui. Mes esame visiškai tikri, kad nėra jokių kliūčių naudoti šį reaktorių. Tačiau mes suprantame, kad saugumas yra svarbiausia. Tad jeigu užsakovas nuspręs nepriimti šio korpuso tam, kad gandų banga ir visuomenės nerimas nusloptų. Mes esame pasirengę vykdyti sprendimą, jei toks bus priimtas, nes mes suprantame visuomenės rūpestį dėl atominės elektrinės. Tokiu atveju pirmame bloke bus sumontuotas korpusas, skirtas antrajam reaktoriui. Šiuo metu jis yra gaminamas. Tačiau šis sprendimas, žinoma, padarys poveikį projekto grafikui.

K.Trečiokas: „Rosatom“ pateikia „vaikiškus pasiaiškinimus“

Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas vaikiškais vadina Baltarusijoje atominę elektrinę statančios Rusijos bendrovės „Rosatom“ pasiaiškinimus apie kritusį reaktoriaus korpusą Jis teigia, kad Baltarusija nuolat bando slėpti informaciją, o kai to nepavyksta padaryti – ją sumenkinti.

kestutis-treciokas-56f3c3228effe„Tai vaikiški pasiteisinimai. Kai 330 tonų svoris krenta net iš 10 centimetrų aukščio, tai yra rimta“, – BNS pirmadienį sakė K.Trečiokas. „Rosatom“ pranešime teigiama, kad incidentas buvo nufilmuotas, tačiau K.Trečiokas sako, jog medžiagos Aplinkos ministerijai Baltarusija arba „Rosatom“ nepateikė. „Pavadinčiau tai įprastiniu bendravimo būdu: neigti, o kai nebegalima to padaryti, tai didelį (incidentą – BNS) vaizduoti mažu, o mažą vaizduoti kaip nieką“, – tikino K.Trečiokas.

 

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Energetika

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė

Įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį. Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės, rašoma „Lietuvos energijos“ pranešime spaudai.

„Kaupiklio projektas yra svarus žingsnis Lietuvai užsitikrinant nepriklausomą dažnio reguliavimo paslaugos tiekimą šalies viduje – Lietuvai ši paslauga taps itin aktualia 2025 m., Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL žiedo ir prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Sėkmingai įgyvendintas hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektas galėtų būti puikiu pirminio rezervo šaltiniu ir leistų pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui kokybišką paslaugą“, – teigia „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas.

Nors mūsų regione vieno megavato galios energijos kaupiklio diegimas taptų pilotiniu projektu, didelės galios (20 megavatų ir daugiau) ličio jonų energijos kaupikliai jau spėjo išpopuliarėti JAV, Australijoje ir dalyje Vakarų Europos šalių. Augant sisteminių paslaugų poreikiui Baltijos šalyse, ateityje energijos kaupiklio technologiją būtų galima pritaikyti daug galingesniems Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatams.

„Pridėtinė vertė Lietuvai, investicijos į inovacijas ir teikiamų paslaugų kokybę yra svarbiausi mūsų prioritetai – šie tikslai numatyti ir „Lietuvos energijos“ grupės strategijoje 2030. Kaupiklio technologija leistų modernizuoti Kauno HE ir praplėsti Lietuvoje jau veikiančios infrastruktūros galimybes bei prisidėti prie Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo įgyvendinant sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektą. Tikimės, kad į projektą aktyviai įsitrauks ir kitos suinteresuotos šalys – perdavimo sistemos operatorius bei energijos rinką reguliuojančios institucijos“, – pasakoja „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros direktorius Dominykas Tučkus.

Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių, pavyzdžiui, hakatonų metu.

Viešųjų pirkimų konkursą energijos kaupiklio įrangos įsigijimui „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja paskelbti artimiausiu metu.

Skaityti daugiau

Reklama

Skaitomiausi