Šeštadienis, vasario 23, 2019
Eismas

Ar tikrai mokate teisingai važiuoti greitėjimo/lėtėjimo juostomis? Ką darote, kai gatvėse spūstis?

44skaitė

Kasdien šimtai vairuotojų sprendžia dilemą – kam galioja pirmumas bendroje greitėjimo ir lėtėjimo juostoje. Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad tokioje situacijoje reikia vadovautis bendromis manevravimo taisyklėmis, tačiau tai menkai kuo gelbsti, nes vairuotojams paliekama laisvė taisykles interpretuoti savaip.

LRT.lt kalbintas vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius Kastytis Povilaitis pripažįsta, kad bendra greitėjimo ir lėtėjimo juosta yra tikras galvosūkis vairuotojams. Pasirodo, kad nustatyti, kam joje priklauso pirmumas, yra labai sudėtinga.

„Dažniausiai tiems, kurie atvažiuoja greitėjimo juosta, stovi šalutinio kelio ženklas, ir iš pirmo žvilgsnio jie turėtų suteikti pirmumą planuojantiems įsilieti į greitėjimo ir lėtėjimo juostą. Tačiau labai dažnai iš pradžių būna ištisinė linija, kurios kirsti negalima, o jai pasibaigus vairuotojai susigretina, ir tuomet galioja persirikiavimo taisyklės.

Tai reiškia, kad kelią turi duoti tas, kuris rikiuojasi. Jei abu vairuotojai nori keisti važiavimo juostą, pirmumas būtų to, kuris neturi kliūties iš dešinės. Tokiu atveju, būtų taip, kad tas, kuris atvažiuoja greitėjimo juosta, yra dešiniau ir turi pirmumą atžvilgiu to, kuris rikiuojasi į lėtėjimo juostą“, – kaip galima interpretuoti kelio ženklinimą ir KET, pasakoja K. Povilaitis.

Jeigu tokioje situacijoje įvyktų eismo įvykis, nustatyti kaltininką gali būti labai sudėtinga. Jei vairuotojai sutartų dėl kaltės, pakaktų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jei kiltų ginčas, reikėtų kviesti policijos pareigūnus, kurie įvertintų eismo įvykio kontekstą ir nustatytų kaltininką. Galiausiai, nustatant kaltininką, policija galėtų remtis teismų praktika.

Išeitis yra, tačiau ji nenaudojama

Būdų, kaip išspręsti šį klausimą, yra, tačiau jie iki šiol nenaudojami. Vieną jų įvardija ir K. Povilaitis, pabrėždamas, kad tai padėtų nustatyti ribas, kam ir kokios KET galioja tokioje situacijoje.

„Šiuo metu eismo organizatoriai tokias situacijas leidžia spręsti patiems vairuotojams, todėl ir kyla konfliktų. Jei eismo organizatoriai nupieštų ženklinimo liniją, sudarytą iš trikampėlių, iš šalutinio kelio atvažiuojančiam vairuotojui tai būtų akivaizdus parodymas, kad iki tos vietos dar turi sustoti ir praleisti atvažiuojantį iš pagrindinio kelio. Tuo metu, jei automobiliai jau atsiduria lygiagrečiai, tuomet galiotų persirikiavimo taisyklė – praleisti vairuotoją, kuris yra iš dešinės“, – kaip elementarus kelio ženklinimas suteiktų daugiau aiškumo, LRT.lt komentuoja K. Povilaitis.

Važiuojantys greitėjimo juosta turi tikėtis malonės

Neretas atvejis, ypač Vilniuje, yra vairuotojai, kurie piko metu iš greitėjimo juostos nori įvažiuoti į pagrindinę gatvę, tačiau dėl spūsties tai padaryti nėra taip lengva. Kai kurie vairuotojai įsitikinę, kad reikėtų vadovautis „užtrauktuko“ principu, tačiau K. Povilaitis teigia, kad taip nėra.

„Šiuo atveju, taikyti „užtrauktuko“ principo negalima, nes taisyklėse nurodyta, kad jis taikomas tuomet, kai važiavimo kryptimi yra dvi ir daugiau eismo juostų ir kažkurioje iš jų yra nenumatyta kliūtis. Tai gali būti sugedęs automobilis, ar kelio darbai. Tuo metu, jei tai yra greitėjimo juosta, šio principo taikyti negalima“, – vairuotojus perspėja K. Povilaitis.

Tačiau tokioje situacijoje galima prisiminti pagrindinį KET principą, kad vairuotojai turi vadovautis savitarpio pagarbos ir supratingumo principu.

Leave a Response