Socialiniai tinklai

Energetika

„Anglies burbulas“ gali sukelti naują pasaulinę finansų krizę: mokslininkai naujausiame tyrime teigia, kad „tai jau prasidėjo“

technologijos

Paskelbta

data

Naujausia tyrėjų studija rodo, kad mažėjančios atsinaujinančių energijos išteklių kainos ir sparčiai didėjančios investicijos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, iškastinio kuro pramonę, kurioje yra sukaupta trilijonai dolerių kapitalo, gali palikti energetiniame užribyje ir sukelti naują pasaulinę finansų krizę. Atsižvelgiant į dabartines pasaulines investicijas ir mažai anglies dioksido sukuriančių technologijų ekonominius pranašumas yra labai tikėtina, kad iki 2035 metų matysime staigų iškastinio kuro poreikio mažėjimą.

Akademikai, aktyvistai ir investuotojai šį reiškinį vadina „anglies burbulu“, kadangi iškastinio kuro turtas šiuo metu yra pervertintas, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pasaulis turės drastiškai sumažinti išmetamųjų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį.

Naujausia studija, kuri buvo paskelbta žurnale „Nature Climate Change“, rodo, kad staigus iškastinio kuro kainų kritimas sukels šio burbulo sprogimą. Ir, atsižvelgiant į dabartines energijos vartojimo tendencijas yra labai tikėtina, kad toks iškastinių kuro šaltinių kainų kritimas įvyks dar iki 2035 metų.

Taip pat tyrimo išvados rodo, kad sparčiai mažėjantis iškastinio kuro poreikis daugiau nepriklauso nuo stiprios šalių politikos ir daromų veiksmų pasaulyje. Vietoj to, autorių išsamiuose modeliavimuose nustatyta, kad iškastinio kuro paklausa vis tiek mažės, net jei didžiosios valstybės (pavyzdžiui JAV, kurioje Trump‘as itin stengiasi remti iškastinio kuro pramonę aut. past.) neprisiims naujos klimato politikos įsipareigojimų arba pakeis kai kuriuos anksčiau priimtus įsipareigojimus. Taip yra todėl, kad pažangios, energijos efektyvumą didinančios atsinaujinančios energijos technologijos bei jų kainų nuosmukis daro mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energiją daug ekonomiškesnę bei techniškai patrauklesnę.

Dr. Jean-François Mercure, mokslininkas besidarbuojantis Radboudo ir Kembridžo universitetuose bei pagrindinis šio tyrimo autorius „Guardian“ teigė, kad „tai jau vyksta. Vykdant didesnę vyriausybių politiką, tai vyks dar greičiau. Tačiau ir be stiprios (klimato aut. past.) politikos tai vyksta – tam tikru laipsniu, bet to jau nesustabdysim. Bet jei žmonės nustos savo lėšas investuoti į iškastinio kuro pramonę (įvairūs tiesioginių investicijų ir pensijų fondai aut. past.), jie gali sumažinti savo nuostolius.“

Pereidami prie mažesnį anglies dioksido kiekį į aplinką išskiriančių energijos šaltinių, bendrovės ir investuotojai galėtų pasinaudoti šiuo metu vykstančiu pereinamuoju laikotarpiu. Tai būtų geresnis sprendimas nei bandymas kovoti su augančiomis tendencijomis. Mercure teigė, kad iškastinio kuro bendrovės greičiausiai pasirinks aršią kovą dėl likusios rinkos, nei reikšmingas investicijas ir perėjimą į atsinaujinančių energijos šaltinių rinką.

Tyrimo bendraautorius prof. Jorge Viñuales teigė: „Priešingai nei tikisi investuotojai, iškastinio kuro pramonė ir jos finansinės lėšos gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje net ir be naujų klimato politikos sprendimų.“

Visgi, Mercure taip pat perspėjo, kad, norint išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio, stebimas perėjimas vyksta per lėtai. Nors mažos anglies dioksido ekonomikos trajektorija ir toliau kils į viršų, įgyvendinti Paryžiaus susitarimą reikės daug stipresnių šalių vyriausybių veiksmų ir naujų politikos krypčių.

Šiame tyrime remiamasi politikos ir ekspertų požiūriu, kad dabar ekonomika ir technologijos skatiną kovą su klimato kaita labiau nei politiniai veiksmai. Buvusi Jungtinių Tautų klimato vyriausioji pareigūnė, praėjus metams po to, kai Donald‘as Trump‘as pranešė apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo, teigė: „Yra didelis skirtumas tarp klimato kaitos ekonomikos ir klimato kaitos politikos. Ar Trump‘as stengiasi sustabdyti tokią pažangą (verslą, mažai anglies dioksido išmetančių technologijų pažangą aut. past.)? Aš taip nemanau.“

Frédéric Samama, didžiausio Europos investicinio fondo „Amundi“ valdytojas, taip pat mano, kad investuotojai jau pasiekė „kritinį tašką“, nes jie, vykdydami savo investicinio portfelio valdymą, atsižvelgia į šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų faktorių. Kiek anksčiau jis „Bloomberg“ teigė, kad „klausimas dėl klimato kaitos nebuvo jų dėmesio centre, bet tik iki šiol.“

„Nature Energy“ prognozuojama, kad pasaulinė energijos paklausa, nepaisant gyventojų ir pajamų augimo bei bendrai didėjančios pasaulio ekonomikos, 2050 metais bus 40 % mažesnė nei yra šiandien. Pasak tyrėjų, toks scenarijus užtikrintų, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas ir pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 ° C.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Energetika

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė

Įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje planuoja diegti vieno megavato galios energijos kaupiklį. Sėkmingai įgyvendinus hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektą, tai būtų pirmoji tokio tipo inovacija, o kaupiklis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Veikdamas pagal unikalų algoritmą, kaupiklis leistų palaikyti stabilų elektros tinklo dažnį ir subalansuoti trumpalaikius hidroagregato galios pokyčius. Šiuo metu dažnio reguliavimo paslaugą Baltijos šalims daugiausiai teikia posovietiniame energetikos sistemos BRELL žiede veikiančios Rusijos elektrinės, rašoma „Lietuvos energijos“ pranešime spaudai.

„Kaupiklio projektas yra svarus žingsnis Lietuvai užsitikrinant nepriklausomą dažnio reguliavimo paslaugos tiekimą šalies viduje – Lietuvai ši paslauga taps itin aktualia 2025 m., Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL žiedo ir prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų. Sėkmingai įgyvendintas hidroelektrinės ir kaupiklio sinergijos projektas galėtų būti puikiu pirminio rezervo šaltiniu ir leistų pasiūlyti perdavimo sistemos operatoriui kokybišką paslaugą“, – teigia „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas.

Nors mūsų regione vieno megavato galios energijos kaupiklio diegimas taptų pilotiniu projektu, didelės galios (20 megavatų ir daugiau) ličio jonų energijos kaupikliai jau spėjo išpopuliarėti JAV, Australijoje ir dalyje Vakarų Europos šalių. Augant sisteminių paslaugų poreikiui Baltijos šalyse, ateityje energijos kaupiklio technologiją būtų galima pritaikyti daug galingesniems Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatams.

„Pridėtinė vertė Lietuvai, investicijos į inovacijas ir teikiamų paslaugų kokybę yra svarbiausi mūsų prioritetai – šie tikslai numatyti ir „Lietuvos energijos“ grupės strategijoje 2030. Kaupiklio technologija leistų modernizuoti Kauno HE ir praplėsti Lietuvoje jau veikiančios infrastruktūros galimybes bei prisidėti prie Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo įgyvendinant sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektą. Tikimės, kad į projektą aktyviai įsitrauks ir kitos suinteresuotos šalys – perdavimo sistemos operatorius bei energijos rinką reguliuojančios institucijos“, – pasakoja „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros direktorius Dominykas Tučkus.

Kaupiklio ir hidroagregato sinergijos projektas vykdomas kaip „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro Atviros kultūros iniciatyvos dalis. Iniciatyva suteikia galimybę grupės viduje dirbantiems specialistams siūlyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas ir pritraukia potencialių idėjų iš išorės įvairių renginių, pavyzdžiui, hakatonų metu.

Viešųjų pirkimų konkursą energijos kaupiklio įrangos įsigijimui „Lietuvos energijos gamyba“ planuoja paskelbti artimiausiu metu.

Skaityti daugiau

Energetika

Kaip „Apple“ vėl pralenkė daugybę kompanijų: tyliai įvykdė milžinišką planą dėl atsinaujinančios energijos ir dabar šiuo pavyzdžiu jau seka ir kiti

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Ir panašu, kad „Apple“, be savo tikslų įvykdymo, įkvėpė ir kitus sekti jų pavyzdžiu. Kompanijos pranešime spaudai teigiama, kad papildomi devyni gamybos partneriai įsipareigojo visus su „Apple“ produkcija susijusius procesus valdyti pasitelkus vien tik atsinaujinančius energijos šaltinius.

Šie naujų kompanijų įsipareigojimai prisideda prie kitų tiekėjų, kurie jau kiek ankščiau buvo apsisprendę 100 % pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Iš viso dabar yra 23 kompanijos. „Mes esame pasiryžę palikti pasaulį geresnį, nei jį radome. Po daugybės sunkaus darbo metų, mes didžiuojamės pasiekę šį svarbų etapą“, – sakė „Apple“ generalinis direktorius Tim‘as Cook‘as.

„Mes ketiname ir toliau plėsti mūsų gaminiuose esančių medžiagų, produktų perdirbimo, įrenginių, gamyklų ir darbo su tiekėjais ribas, kad galėtume sukurti kūrybingus ir perspektyvius atsinaujinančios energijos šaltinių sprendimus, nes žinome, kad nuo to priklauso ateitis.“

Daug investuodama į atsinaujinančius energijos projektus visame pasaulyje, „Apple“ pasiekė išties įspūdingą tikslą. 2013 metais kompanija pasamdė buvusią EPA vadovę Liza Jackson, kuri „Apple“ tapo atsakinga už aplinkosaugos, politikos ir socialinių iniciatyvų sritis bei turėjo valdyti įmonės naują „žalią“ kryptį. „Apple“ šiuo metu turi įgyvendintus ir veikiančius 25 atsinaujinančių energijos išteklių projektus, o dar 15 yra įgyvendiname 11-oje skirtingų šalių.

„Apple“ kompanija savo tikslą atsinaujinančioje energetikoje pasiekė keliais galingais šuoliais. 2010 metais visoje kompanijos struktūroje atsinaujinantys energijos ištekliai tesudarė 16 %, o iki 2015 metų šis rodiklis padidėjo iki 93 %. 2016 metais padidėjo iki 96 %, o šiais metais pasiekė 100 %. Jackson teigia, kad paskutinieji 4 procentai buvo itin sudėtingas, bet vertingas iššūkis.

„Jei pasižiūrėsite į mūsų kompanijos trajektoriją, tai per pastaruosius porą metų mes buvome beveik pasiekę 100 %“, – sakė ji. „Tai tik 4 procentais daugiau, tačiau tai pasiekti reikėjo tinkamu būdu. Tad šis kompanijos pranešimas (kad jie naudoja tik atsinaujinančius energijos šaltinius aut. past.) atrodo kaip klasikinis Apple produkto išleidimas. Kaip ir mūsų gaminiuose, mes liejame prakaitą dėl detalių, turime gana griežtus standartus ir geriau jau palaukiame kol viskas atitinka mūsų aukščiausius reikalavimus, nei paskubėję susilauktume nusiskundimų ir pretenzijų.“

Duomenų centrai buvo pirmieji „Apple“ žaliosios energijos tikslas. Šie milžiniški energijos vartotojai saugo visus „Apple“ duomenis, kurie leidžia mėgautis garsiosiomis „Apple“ paslaugomis, tokiomis kaip „Siri“, „iCloud“ ir „Apple Music“. Nuo 2014 metų visi „Apple“ duomenų centrai naudoja tik atsinaujinančią energiją.

Kompanija duomenų centrus turi Š. Karolinoje, Nevadoje, Arizonoje, Kalifornijoje, Oregone. Taip pat planuoja atidaryti kitą duomenų centrą Ajovoje, taip pat vieną Airijoje ir po du Danijoje bei Kinijoje.

„Apple“ teigia, kad nuo 2011 metų bendrai kompanijos įgyvendinti visi atsinaujinančios energetikos projektai, šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažino 54 %, o tai reiškia, kad kompanija į atmosferą papildomai neišmetė beveik 2,1 mln. tonų CO2. Kompanija ketina ir toliau plėtoti atsinaujinančią energetiką, ypač tiekėjų srityje, kad ir jie 100 % pereitų prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi