Socialiniai tinklai

Verslas

Alkoholio monopolis prekybininkų nedžiugina: atleis žmonių, kels kainas

Avatar

Paskelbta

data

„Valstiečių“ planui sukurti valstybinį prekybos alkoholiu monopolį Lietuvoje nedžiugina prekybos tinklų. Tiesa, jie kalba nuosaikiai ir tik puse lūpų prasitaria apie to pasekmes, tačiau prekybininkų asociacijos vadovas Laurynas Vilimas žodžių į vatą nevynioja – dėl to gali kilti kainos, gali tekti atleisti dalį žmonių, o kai kurios mažos parduotuvės tiesiog išnyks.

Jeigu Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ryšis kurti alkoholio monopolį, kaip kad yra numatyta ir jų rinkiminėje programoje, visi svaigalai iš prekybos centrų bus perkelti į Lietuvos valstybei priklausančias parduotuves. Dėl to, tikėtina, sumažės lankytojų srautai, prekybos tinklai praras pelną, kurį gauna iš alkoholio pardavimo. Jeigu pelno eilutė prekybininkams nepatiks, jie galbūt ryšis ir kainų didinimui, kad kompensuotų praradimus. Prekybininkai detalių analizių, kaip juos paveiks alkoholio skyrių panaikinimas, nėra atlikę. Tačiau prognozės, žinoma, nėra džiugios.

Prioritetas – parduoti alkoholio greitai ir patogiai
Prekybos tinklai, paprašyti nurodyti galimas alkoholio monopolio sukūrimo pasekmes, apie savo apyvartas ir pelnus nėra linkę kalbėti skaičiais. Kone visi akcentuoja, kad labiausiai dėl to nukentės vartotojai. „Galimybė įsigyti alkoholinius gėrimus ir kitas maisto prekes vienoje prekybos vietoje mūsų parduotuvėse mūsų pirkėjams iš tiesų kuria pridėtinę vertę. Leidžia jiems įsigyti visas norimas prekes ir tai padaryti greitai ir patogiai“, – 15min sakė „Maximos“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.

Mažieji prekybininkai, parduotuvės, praradusios dalį pajamų, turėtų didinti kainas kitų produktų ir taip prarastų savo konkurencinį pranašumą prieš didesnius prekybos tinklus, kurie galbūt galėtų kitaip amortizuoti, kompensuoti pajamų ir pelno iš alkoholio praradimą, – kalbėjo L.Vilimas.

Dėl to alkoholio monopolis sukeltų pirkėjams, pratusiems viską rasti vienoje vietoje, nepatogumų. Dėl to sumažėtų pirkėjų srautai. Kiek, per anksti prognozuoti. Patogumą labiausiai akcentuoja ir „Norfa“, tiesa, jos atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis užsimena ir apie sumažėjusį pelningumą: „Kaip ir nuo daugelio prekių pardavimų, lieka tam tikras pelnas. Bet pagrindinis momentas – kai viskas parduodama po vienu stogu, tai yra patogu visiems. Ir pardavėjui gerai, ir pirkėjui gerai.“ „Lidl“ 15min sakė, kad nuodugnios analizės, kokį poveikį galėtų padaryti šios srities teisinio reglamentavimo pokyčiai, nėra atlikusi, „Rimi“ šia tema kalbėti apskritai nenorėjo, o „Iki“ tik abstrakčiai aiškino, kad „visi pokyčiai turi būti atliekami remiantis įstatymais, Konstitucija ir taip, kad teiktų didžiausią naudą visai visuomenei.“
draudimas-pardavineti-alkoholinius-gerimus-5041f5f0f1bd5

Prekybininkai ir teisininkai jau yra pabrėžę, kad monopolio sukūrimas prieštarauja Konstitucijai. Nors prekybos tinklų atstovai ir nelinkę viešai kritikuoti tokių „valstiečių“ užmojų, juos vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas žodžių į vatą nevyniojo – prekybininkų pelnas bus mažesnis, taigi, tikėtina, didės ir kainos.

Dalies parduotuvių tiesiog neliks?

„Prekybos sektoriui tai reikštų sumažėjusias apyvartas, sumažėjusį pelną, nes prekė, jeigu jau ją parduodi, tai tikriausiai ją parduoti su kažkokiu pelningumu“, – 15min sakė L.Vilimas. Dėl to kai kuriose parduotuvėse, ypač turint omenyje smulkųjį verslą, sumažėtų darbo krūvio ir tektų mažinti etatų skaičių. „Mažosios parduotuvės kentėtų labiausiai. Vieniems tai reikštų neišgyvenimą, kitiems – labai stiprų pelno ir pajamų sumažėjimą, dėl ko ir darbuotojų poreikis atitinkamai sumažėtų“, – sakė L.Vilimas. Tikėtina, kad dėl tokio sprendimo augtų kitų produktų kainos.
pasitarimas-vyriausybeje-del-aukstu-maisto-kainuctl

„Mažieji prekybininkai, parduotuvės, praradusios dalį pajamų, turėtų didinti kainas kitų produktų ir taip prarastų savo konkurencinį pranašumą prieš didesnius prekybos tinklus, kurie galbūt galėtų kitaip amortizuoti, kompensuoti pajamų ir pelno iš alkoholio praradimą“, – aiškino jis. Kainas veikiausiai didintų ir didieji prekybos tinklai, tačiau pokytis nebūtų toks žymus. „Iš vartojimo krepšelio išėmus tam tikrą prekę ar jų grupę, tavo kaštai nepasikeičia, jie išlieka tokie patys. Vadinasi, parduodant mažiau produktų reikia padengti tokius pačius kaštus tiesiog su mažiau pajamų. Kaip tą daro verslas – padidina kainas, kad susirinktų atitinkamą pajamų kiekį ir išlaikytum pagal savo strategiją tam tikrą pelningumą. Vienintelė logiška opcija, tik didieji prarastas pajamas gali paskirstyti ant 20 tūkst. savo asortimente esančių prekių, o mažos parduotuvės turi šimtus“, – sakė L.Vilimas.

Verslas

JAV įsiskolinimas vizualizuotas 100 JAV dolerių kupiūrose

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

Šimtas dolerių

Dešimt tūkstančių dolerių

Vienas milijonas dolerių

Šimtas milijonų dolerių

100 milijonų dolerių = 1 metai darbo 3500 vidutinių amerikiečių

Vienas milijardas dolerių

Vienas trilijonas dolerių

JAV skola 2017 metais – 20 trilijonų dolerių

Skaityti daugiau

Energetika

Paskelbta ataskaita, kuo iš tikro užsiima didžiosios naftos ir dujų kompanijos

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Kaip praneša „The Guardian“, penkios didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos per metus išleidžia šimtus milijonų JAV dolerių lobistinei veikla ir taip siekia „atidėti, kontroliuoti ir galiausiai blokuoti kovos su klimato kaita politiką.“

„InfluenceMap“ paskelbtoje ataskaitoje yra išvardijamos pagrindinės įmonės ir į šį „juodąjį sąrašą“ patenka: „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“.

Atitinkamai šios kompanijos lobistinei veiklai išleidžia 53, 49, 41, 29 ir 29 mln. JAV dolerių ir bendrai tai siekia apie 200 mln. JAV dolerių (apie 180 mln. eurų) per metus.

Šie pinigai yra nukreipti tiesiogiai prieš klimato kaitos politiką ir teigiama, jog šios kompanijos vis dažniau naudojasi socialinės žiniasklaidos priemonėmis, norėdamos „prastumti savo požiūrį ir susilpninti bei prieštarauti bet kokiems prasmingiems teisėms aktams, skirtiems kovoti su klimato kaita“.

Remiantis „InfluenceMap“, šios kompanijos per praėjusius Amerikos vidurio kadencijos rinkimus (2018 m. lapkričio pradžioje amerikiečiai rinko Atstovų rūmų narius ir trečdalį Senato narių aut. past.) įvairiai tikslinei reklamai – „demonstruojančiai iškastinio kuro pramonės privalumus“ – socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Instagram“ išleido 2 milijonus dolerių.

Didžiausias pinigų srautas, 1,5 mln. JAV dolerių, buvo nukreiptas į Vašingtono valstijos rinkėjus.

Kalbant dar konkrečiau, tai „BP“ vykdytai kampanijai prireikė 13 mln. JAV dolerių. Jiems taip pat pagelbėjo ir „Chevron“, kurie drauge sėkmingai sustabdė siekius Vašingtono valstijoje įvesti „anglies mokestį“. Tyrėjų teigimu, šios kampanijos metu įmonės socialiniuose tinkluose demonstruotoms reklamoms panaudojo 1 mln. JAV dolerių.

Ataskaitos autorius Edward’as Collins’as analizavo įmonių išlaidas lobizmui, reklamoms bei kitoms sritims ir įvertino, kokia šių išlaidų dalis buvo skirta „klimato klausimams“.

Jis teigia, kad „didžiųjų naftos bendrovių veiksmai klimato kaitos srityje yra aiškiai matomi. Jie viešai remia kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau tuo pačiu metu vykdo lobistinę veiklą, nukreiptą prieš klimato kaitos politiką. Jie pasisako už mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius sprendimus, tačiau jų investicijos į tokius sprendimus yra niekis, palyginus su tolesniu savo iškastinio kuro verslo plėtojimu.“

Po 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, didelės naftos ir dujų kompanijos demonstravo teigiamą požiūrį šiam sprendimui, palaikė anglies apmokestinimą ir netgi suformavo tam tikras iniciatyvines grupes, kaip „Oil and Gas Initiative“, skatinančias „savanoriškas priemones“.

Tačiau „InfluenceMap“ ataskaitoje teigiama, kad yra ryškus atotrūkis tarp kompanijų žodžių ir jų daromų veiksmų.

Šios 5 didžiausios naftos kompanijos – „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Chevron“ ir „Total“ – per metus reklamos kampanijoms, kuriose teigiama, kad jos remia kovą su klimato kaita, išleidžia 195 mln. JAV dolerių.

Ir nors tai atrodo reikšminga suma bei tarsi turėtume džiaugtis jų pastangomis, tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad kompanijos „klaidina visuomenę“. Jos viešai pabrėžia būtinybę kovoti su klimato kaita, tačiau tuo pačiu labai stipriai padidina investicijas į naftos ir dujų plėtrą.

Šiais metais kompanijos išleis apie 115 mlrd. JAV dolerių tolesnei plėtrai ir tik 3 proc. šių lėšų bus nukreipta „mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams“.

O ką apie šią ataskaitą galvoje pačios naftos ir dujų kompanijos?

„Shell“ oficialiai pareiškė, kad „mes griežtai nepritariame šios ataskaitos prielaidoms. Mes labai aiškiai reiškiame savo paramą Paryžiaus susitarimui ir imamės veiksmų, kad padėtume patenkinti visuomenės poreikius, susijusius su didesniu ir švaresniu energijos kiekiu.

Mes neatsiprašinėsime, kad kalbamės su politikos formuotojais ir įstatymų priėmėjais visame pasaulyje tam, kad būtų išgirstas mūsų balsas svarbiausiomis temomis. Tokiomis, kaip klimato kaita ir kaip ją spręsti.“

„Chevron“ teigė nesutinkantis su ataskaitos išvadomis. „Chevron imasi išmintingų, ekonomiškai efektyvių veiksmų ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su politikos formuotojais, kad sukurtų subalansuotą ir skaidrią šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimo mažinimo politiką, kuria būtų siekiama spręsti aplinkos apsaugos tikslus ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie prieinamos, patikimos ir vis švaresnės energijos.“

Kompanijų pareiškimai skamba gražiai, tačiau skaičiai kalba patys už save. Kai išleidi šimtus milijonų dolerių lobistinei veiklai, kad sumenkintum ir stabdytum klimato kaitos politiką, kai išleidi daugiau nei 100 milijardų JAV dolerių tolesnei naftos ir dujų plėtrai, tampa sunku tikėti kompanijų oficialiais pareiškimais, kai mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems projektams lieka trupiniai.

„The Guardian“ dar priduria, kad „sėkmingas lobizmas ir tiesioginis prieštaravimas politikos priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu, kliudė (ir toliau kliudo aut. past.) šalių vyriausybėms pasauliniu mastu siekti įgyvendinti klimato kaitos politiką po to, kai buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas ir siekis, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau, kaip 1,5 ° C.“

Visi šio ciklo įrašai:

Skaityti daugiau

Reklama

Reklama

Skaitomiausi