Prancūzų režisierės Katell Quillévéré filmas „Dovanoju širdį“ (Réparer les vivants, 2016) pasakoja jautrią netekties ir naujo gyvenimo pažado istoriją. Skaudi nelaimė – tragiška jauno vaikino žūtis – tampa viltimi išgyventi širdies persodinimo operacijos laukiančiai moteriai. Filmas, narpliojantis gyvenimo ir mirties klausimus, įsimins ne tik subtilia egzistencinių temų plėtote, bet ir kvapą gniaužiančiomis čiuožimo banglentėmis scenomis.
„Dovanoju širdį“ – nepaprastai vizualus pasakojimas, paperkantis gyvybinga, energija pulsuojančia jaunystės poezija. Ankstyvą rytą Simonas (akt. Gabin Verdet) išskuba su būreliu draugų banglentėmis užkariauti banguojančio vandenyno. Kvapą gniaužiantis plaukiojimas baigiasi tragiškai – grįždami namo jaunuoliai patenka į avariją. Ligoninėje atsidūrusio paauglio tėvų laukia negailestinga žinia – Simonui diagnozuojama smegenų mirtis. Tačiau skaudi netektis gali padovanoti gyvenimą organų persodinimo laukiantiems pacientams, tokiems kaip Klerė (akt. Anne Dorval) žinančiai, jog silpstanti jos širdis skaičiuoja paskutinius dūžius.
„Dovanoju širdį“ išsiskiria atidumu detalėms, vizualinėms metaforoms. Itin svarbus vaidmuo filme tenka vandeniui ir jo simbolikai. Viena iš įsimintiniausių filmo scenų – prieš avariją vandeniu virstantis kelias. Vien šio kelių sekundžių trukmės kadro kūrimas užtruko šešis mėnesius. Režisierė Katell Quillévéré preciziškai siekė perteikti momentą tarp sapno ir realybės, gyvenimo ir mirties.
Stipriausiu ir rizikingiausiu filmavimo iššūkiu režisierė prisimena banglentininkų azartinius šokius per audringas bangas. „Kartu su operatoriumi peržiūrėjome šimtus įvairiausių klipų apie banglentininkų patyrimus. Pati nedrįsau plaukti į bangų epicentrą ir likau ant kranto, patikėdama konkrečias užduotis profesionaliems kaskadininkams. Tik nenorėjau pasilikti vien tik su tikroviškai atvaizduotu sportiniu aspektu. Banglenčių sporte matau metaforišką reikšmę, kuri perteikia mūsų santykius su gyvenimu. Gyvybė juk gimsta iš vandens. Man taip pat rūpėjo pamąstyti, kaip trapus gyvenimas gali būti sužlugdytas ir atimtas vos per vieną trumpą akimirką. Montavome tą pašėlusią minutę net keturis mėnesius, nes buvo problematiška sujungti skirtingus rakursus“.
Pastangos atsipirko su kaupu – kino kritikai negaili režisierei pagyrų. „Sunku įsivaizduoti geriau perteiktą svaiginantį jaunatvišką vienovės su gamta jausmą, nei pirmosios Katell Quillévéré 2014-tų metų Maylis de Kerangal romano „Réparer les vivants“ ekranizacijos scenos“ – rašo „Film Comment.“ „Plaukimo banglentėmis epizodas išsiskiria ne tik sklandžiu montažu, bet ir perteikiamu nerūpestingu, paauglystei būdingu nepažeidžiamumo jausmu“ – apie gyvenimo ir akimirkos trapumo grožį poetiškai atskleidžiantį filmą rašo „The Guardian“.
„Dovanoju širdį“ žiūrėkite kino teatruose Vilniuje „Pasaka“, „Ozo kino salė“, „Skalvija“, Kaune kino teatre „Romuva“, Palangoje „Naglis“, Marijampolėje „Spindulys“, Panevėžyje „Garsas“ ir internetinėje platformoje epasaka.lt.
