Socialiniai tinklai

Kosmosas

167 mln. pikselių raiškos Paukščių Tako galaktikos centro erdvėlapis

Avatar

Paskelbta

data

Pirmą kartą pristatytas Paukščių Tako galaktikos šaltųjų dujų erdvėlapis, kuriame atrasti nežinomi žvaigždžių formavimosi regionai netoli Paukščių Tako šerdies. Erdvėlapis „Atlasgal“ aprėpia 140 laipsnių ilgio ir 3 laipsnių pločio dangaus plotą.

Didžiulės raiškos erdvėlapį rasite čia.

Šis naujausias 167 mln. pikselių „Atlasglas“ erdvėlapis yra 4 kartus didesnis už pirmąjį. Be to, jame pirmą kartą matyti pietinė Paukščių Tako dalis, kuriame yra centrinis galaktikos regionas.

Jis ypač domina astronomus, kadangi jame gausu žvaigždžių formavimosi zonų. Erdvėlapis sudarytas iš 47 atskirų kadrų, kurie buvo užfiksuoti Čilėje veikiančiu teleskopu Apex. Erdvėlapis patikslintas ir jo raiška padidinta ESA Planko observatorijos duomenimis.

Nors Planko observatorijos įranga gali stebėti ir fiksuoti visą Žemės dangų, jos vaizdai būtų gana prastos raiškos. „Atlasglas“ vaizduoja gana nedidelį dangaus plotą, tačiau pavydėtinai kokybiška raiška. Stebėjimo duomenys fiksuoti submilimetrinio ilgio bangų diapazone (jis įsiterpęs tarp infraraudonųjų ir radijo bangų).

Trejus metus vykdyto projekto rezultatas – 420 kvadratinių laipsnių dangaus dengiantis erdvėlapis, kuriame kiekvieno vaizdo raiška yra didesnė nei 3,5 MP. Programos mokslininkas Carlosas De Breuckas pabrėžė, kad svarbiausias naujojo erdvėlapio aspektas – 4 kartus didesnis dangaus plotas ir raiška. 167 megapikselių erdvėlapyje užfiksuoti tankūs Paukščių Tako šaltųjų dujų ir dulkių telkiniai.

„Atlasglas sukartografavo dulkių ūkus su vandenilio priemaišomis, tačiau ten yra ir kitų cheminių elementų. Kaip tik todėl ruošiamės tęsti šio dangaus regiono stebėjimus teleskopu Apex ir kitų observatorijų įrenginiai“, – sakė C. De Breuckas.

Teleskopai registravo 870 µm (0,87 mm) ilgio bangų diapazone. Apex yra radijo teleskopas, pastatytas Atakamos dykumoje, šiaurinėje Čilės dalyje, 5,1 km aukštyje virš jūros lygio. Tokiame aukštyje oras yra retas ir sausas, todėl ypač tinkamas astronominiams stebėjimams.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kosmosas

Mokslinis darbas apie pažengusios civilizacijos kosminius laivus, kuriuos varytų mažos juodosios skylės ir juos būtų galima surasti su Fermi teleskopu

technologijos

Paskelbta

data

Skelbia

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras prielaidas, kaip tos kitos gyvybės formos galėtų atrodyti bei kokius technologinius pėdsakus galėtų palikti po savęs.

Naujausias ir net šiek tiek šokiruojantis Kanzaso valstijos universiteto matematiko mokslinis darbas yra turbūt geriausias pavyzdys ką reiškia „think out of the box“ (mąstyti kitaip, kūrybiškai, originaliai ir netradiciškai).

Mokslininkas daro prielaidą, kad pakankamai pažengusi svetima civilizacija greičiausiai gali sukurti tokius kosminius laivus, kuriuos varytų mažos juodosios skylės.

Taip, mažos juodosios skylės galėtų būti tokių kosminių laivų energijos šaltinis ir mokslininkas teigia, kad astronomai, pasinaudoję aplink Žemę skriejančiu Fermi teleskopu, stebinčiu dangų gama spindulių ruože, galėtų užfiksuoti tokių erdvėlaivių judėjimą.

Pagrindinė idėja, pasak matematiko Louis’o Crane’o, yra ta, kad juodosios skylės energija varomas erdvėlaivis paliks išskirtinį gama spindulių pėdsaką.

Louis’as teigia, kad astronomai galėtų šiuos erdvėlaivių paliktus gama spindulius aptikti pasinaudoję aplink Žemę skriejančiu Fermi teleskopu.

„Jei kuri nors pažangi civilizacija jau turi tokio tipo erdvėlaivius, dabartiniai [labai didelės energijos] gama spinduliuotės teleskopai gali juos aptikti iki 100-1000 šviesmečių atstumų“, – sakė Crane’as. „Juos (tokių erdvėlaivių paliktus gama spindulių pėdsakus aut. past.) būtų galima atskirti nuo natūralių šaltinių, kadangi per metus ir dešimtmečius jie [erdvėlaivių gama pėdsakai] keistųsi.“

Crane’as taip pat provokuojamai teigia manantis, jog astronomai jau iki šiol galėjo pastebėti keletą gama spinduliuotės šaltinių, „kuriems nebuvo surastas natūralus paaiškinimas“.

Mokslininkas taip pat svarsto ką reikštų civilizacijai sukurti dirbtinę juodąją skylę ir tai skamba dar egzotiškiau.

„Norint pagaminti dirbtinę juodąją skylę, mes turėtume sutelkti milijardo tonų gama spinduliuotės lazerį į atominio dydžio objektą“, – sakė Crane’as. „Tai lyg bandymas padaryti tiek aukštųjų technologijų branduolinių bombų, kiek Žemėje yra automobilių. Mastas yra už dabartinių pasaulio ekonomikos ribų. Tik civilizacija, visiškai įvaldžiusi Saulės sistemą, turėtų pakankamus išteklius [sukurti dirbtinę juodąją skylę].“

Skaityti daugiau

Kosmosas

„SpaceX“ „Starship“ variklis pralenkė Rusijos variklius, kurie mušė rekordus dvejus dešimtmečius

Avatar

Paskelbta

data

Skelbia

„SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas sako, kad bendrovės „Raptor“ variklis, skirtas „Starship“ ir „Super Heavy“ valdymui, viršijo Rusijos mokslininkų sukurtų raketų rekordą, išlaikytą daugiau nei du dešimtmečius.

Žinomas kaip degimo kameros slėgis, Raptor pranešė, kad jis viršijo šiuolaikišką Rusijos variklį RD-180, pasiekdamas jėgą lygiavertę vienam „Tesla“ modeliui 3, subalansuotą kiekviename „Raptor“ degimo kameros kvadratiniame colyje, o aparatūra tiesiogiai greta raketų variklio varpinės formos antgalis.

Vis dar per anksti karūnuoti Raptor kaip naują oficialų rekordo laužytoją. Nuo 2000 m. RD-180 patikimai skraido su ULA „Atlas V“ raketomis, kurių kameros slėgis yra aukštas ~ 257,5 baro (3735 psi), o „Raptor“ atlieka integruotą bandymą maždaug du metus , o visiškai integruotą bandymą – mažiau nei Septynias dienas. Taigi faktas, kad „Raptor“ pasiekė apie 269 barus (3900 psi), yra beveik neįtikėtinai įspūdingas pasiekimas.

Skaityti daugiau

TavoWEB reklama

Jūsų reklama čia

Skaitomiausi