Dabar grupė mokslininkų pristatė logistinius planus, kaip padidinti skrydžių efektyvumą. Tam reikia apjungti didelės galios raketas, kurios gabena žmones ir kai kurias atsargas, bei gerokai lėtesnių raketų skrydžius, kuriais gabenamos kitos atsargos.
Pastarieji skrydžiai išnaudoja gerokai mažiau kuro, todėl yra pigesni, bet žmonėms skristi netinka dėl trukmės. Bet tokiu būdu būtų galima, pavyzdžiui, į Mėnulį ar Marsą nugabenti tyrimų stoties detales, o tada astronautai ten galėtų skristi palyginus greitai ir su mažai bagažo, tad jų skrydis irgi būtų pigesnis nei gabenant viską kartu.
Tokius skrydžius planuoti būtų sudėtingiau nei dabartinius pavienius, bet galima išlošti nemažą efektyvumo padidėjimą.
Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose Journal of Spacecraft and Rockets: pirmasis ir antrasis.
Kitas būdas efektyvumui padidinti – daugkartinio naudojimo raketos. SpaceX jau ne pirmus metus atgauna pirmąsias savo raketų pakopas, tačiau antrosios pakopos, kurios užbaigia krovinio kėlimą į orbitą, kol kas lieka vienkartinės. Bet ir čia SpaceX turi planų: praeitą savaitę Elonas Muskas kiek paslaptingai pranešė, kad bandys atgauti antrąją pakopą naudodami didžiulį balioną ir nutupdyti ją ant „minkšto namo“. Nors daugiau detalios informacijos nepateikta, spekuliacijų kilo įvairių.
„Didžiulis balionas“, ekspertų nuomone, yra baliutas – baliono ir parašiuto hibridas, kuriuo naudojantis raketa galėtų būti sulėtinta ir neapvirstų. Taip būtų išvengiama ir apsilydimo dėl karščio įskridimo į atmosferą metu, ir struktūrinių pažeidimų leidžiantis šonu ar aukštyn kojomis.
Tuo tarpu ką reiškia nutūpimas ant minkšto namo, lieka visai neaišku. Greičiausiai raketa bus nuleidžiama ant kažkokios minkštos platformos.
Kad ir kas planuojama, tai neįvyko su TESS paleidimu praėjusią savaitę, bet artimiausiu metu greičiausiai sužinosime ir daugiau detalių.
